Raštija ir kartografija

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos privilegija, patvirtinanti Biržams Magdeburgo teisę ir herbą

Kontrasignuota Jonušo Radvilos 1643 m.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

Išspausdintas 1613 m. Amsterdame Mikalojaus Kristupo Radvilos (Našlaitėlio) iniciatyva

Vilniaus miesto planas

Iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum“. Kelnas, 1581 m.

Mattheus Bembus, „Pastor vigilans“ (Budintis sargas), Krokuva, 1618 m.

Knyga iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos bibliotekos

Spaudinių rinkinys yra didžiausias skyriaus rinkinys. Ypač vertinga XVI–XVIII a. pergamentų, su įvairiomis bajorų, didikų giminėmis susijusių dokumentų, miestų, miestelių raidą atspindinčių aktų ir lituanistinės kartografijos kolekcija. Čia saugoma Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 metų Lietuvos žemėlapis, įvairūs XVII–XVIII a. vokiški, prancūziški kartografijos darbai, Vilniaus miesto planas, pirmą kartą pasirodęs Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlase „Civitates orbis terrarum“, išleistame Kelne 1581 metais. Rinkinyje saugomos didžiųjų kunigaikščių privilegijos Lietuvos miestams, tarp jų Zigmanto Vazos ir Vladislovo Vazos privilegijos Biržų, Naugarduko miestams. Žymiąsias LDK didikų gimines mena įvairūs dokumentai, pavyzdžiui, Kristupo Radvilos Perkūno 1598 m. raštas, kuriuo Panemunės dvaras perduodamas Masalskiams, Karolio Stanislovo Radvilos laiškai. Senosios Lietuvos administracinę politiką, valdovo kanceliarijos veiklą liudija didžiųjų kunigaikščių signuoti dokumentai ir aktai. Senąją bibliotekininkystę ir bibliofilinę kultūrą atspindi knygos iš bažnyčių bei vienuolynų ir privačių bibliotekų. Lietuvos spaustuvių leidybinę veiklą rodo sukauptas nemažas įvairaus turinio knygų rinkinys. Didelę rinkinio dalį sudaro XIX–XX a. dokumentai ir spaudiniai. Skyriuje kaupiami dokumentai ir spaudiniai apie šalies politinį, visuomeninį ūkinį ir kultūrinį gyvenimą carinės ir sovietinės okupacijos metais, lietuvių tautinį atgimimą, 1990 m. kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą ir raidą. Sukaupta gausi dokumentinė medžiaga apie Lietuvos Sąjūdį, politines ir visuomenines organizacijas, jų organizuotus masinius renginius ir įvairias akcijas, sudėtingą valstybės atkūrimo 1990–1992 m. laikotarpį, konfliktą su SSRS ir jos karinę agresiją, tarptautinį pripažinimą. Daug vertingos to laikotarpio medžiagos muziejui perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys Arvydas Juozaitis. Raštijos fonde saugomi Kovo 11-osios Akto signatarų Romualdo Ozolo, Bronislovo Genzelio, Česlovo Kudabos, Jokūbo Minkevičiaus, Valerijono Šadreikos, Kazimiero Antanavičiaus, Gintaro Ramono, 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų aukų, taip pat LSSR valstybės ir partijos veikėjų dokumentai.