Ekspozicijos

Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo jos susidarymo iki XIX a. pab. bei lietuvių etninei kultūrai.

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai – unikalūs baltų kultūros eksponatai, atspindintys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje. pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a.

Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė.

1503 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu Vilniaus miestelėnų lėšomis buvo pradėta statyti gynybinė siena, apjuosusi visą miestą. Ji sudarė uždarą žiedą, kuris buvo beveik pustrečio kilometro ilgio.

Dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917–2010) namai-muziejus primena gyvenamąjį namą. Nedidelėse salėse, kur gausu senosios gotikinės architektūros detalių, įrengtos istorinės grafikos, žemėlapių ir Vakarų Europos skulptūros ekspozicijos, jas papildo renesansinių, barokinių baldų ansambliai ir K. Varnelio kūrybos abstrakcijos.

Atnaujintoje ekspozicijoje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išdėstymu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Čia augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius (1851–1927).

Žymaus lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjo, aušrininko, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo (1861–1944) memorialinė ekspozicija įkurta name, kuriame jis gyveno nuo XX a. 4 dešimtmečio pradžios iki 1944 m.

Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijos pirmojo aukšto salėje pristatoma Kudirkos Naumiesčio istorija. Ikonografinė medžiaga, žemėlapiai ir daiktiniai eksponatai pasakoja Šešupės ir Širvintos santakoje įsikūrusio miesto istoriją. Su gausia tarpukario ikonografine medžiaga muziejaus lankytojas turi galimybę susipažinti skaitmeniniu formatu.