Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Remiantis Senosios Lietuvos valstybės istorijos ekspozicija, parengtos edukacinės programos padės mokiniams giliau suvokti permainingus Lietuvos valstybės kūrimosi, klestėjimo ir nuosmukio laikus, istorinių asmenybių įtaką valstybingumo raidai.
XIX amžiaus Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi okupuoto krašto ir pavergtos tautos istoriją. Tačiau kartu tai pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų amžius, tautos formavimosi ir modernėjimo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną. Šiai epochai pažinti skirtos kelios edukacinės programos.
Etninę kultūrą atspindi turtinga, autentiškais eksponatais paremta ekspozicija. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu.
Edukacines programas prašome užsisakyti iš anksto telefonu +370 (5) 262 9426 arba el. paštu edukacija@lnm.lt
Dalyvių skaičius vienoje grupėje – nuo 10 iki 25 žmonių.
Edukacinio užsiėmimo kaina: vienam dalyviui – 1,00 Eur
Dalyvavote? Kviečiame įvertinti: spausti čia (nuoroda)
Programos darželinukams
Pirmą kartą muziejuje (6 m.)
Pasirink pažintinę kelionę po Lietuvos nacionalinį muziejų! Ekspozicijos salėje, kurioje pristatomas pirmasis Lietuvoje – Vilniaus senienų – muziejus, padiskutuosime, kas yra muziejus, kokias paslaptis jis saugo, kaip į jį atkeliavo eksponatai iš įvairių epochų ir vietų (akmens amžiaus, antikos, viduramžių, senovės Egipto). Tyrinėdami eksponatus sužinosime, kaip galima atpažinti valdovus portretuose ir kuo ypatingi senovės Egipto sarkofagai, ieškosime budelio kalavijo, runų kalendoriaus ir paslaptingos dievo Perkūno skulptūrėlės.
Vaikai ir žaislai (5-6 m.)
Ar Jums įdomu, kokie buvo senelių ir prosenelių kūdikystės ir vaikystės žaislai? Ar jie skyrėsi nuo mūsiškių, o gal buvo tokie pat arba panašūs? Jeigu susidomėjote, Jūsų laukia interaktyvi pažintinė kelionė po senovinių žaislų bei žaidimų pasaulį. Galėsite pažaisti su senųjų žaislų kopijomis, pasinerti į stebuklingą pasakų pasaulį ir patys pasidaryti nesudėtingą žaisliuką.
Nuo grūdo iki kepalo (5-6 m.)
Duona yra vienas seniausių valgių. Ar žinote, kokių papročių laikėsi senoliai, kepdami duoną, kiek vardų turi duonelė ir kodėl ji šventa? Ateikite! Kartu su Jumis aiškinsimės duonos gimimo stebuklą, jos sudėtingą kelią nuo grūdo iki kepalo, o muziejuje saugomi senieji darbo įrankiai ir indai padės vizualizuoti pasakojimą. Galėsite žaisti žaidimus, minti mįsles ir atlikti kitas užduotis.
Saulės ratu, metų taku (3-6 m.)
Kviečiame į muziejų artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms, Užgavėnėms, Velykoms, Vėlinėms! Advento laikotarpiu ne tik susipažinsime su advento papročiais bei burtais, bet ir patys pasidarysime kalėdinių žaisliukų iš šiaudų ir kitų medžiagų. Artėjant Užgavėnėms susikursime kaukę papjė mašė technika ir linksmai pasitiksime šventę, o prieš Velykas susipažinsime su papročiais, žaidimais bei įvairiomis margučių marginimo technikomis bei raštais.
Programos 1-4 kl. mokiniams
Pirmą kartą muziejuje (1-4 kl.)
Pasirink pažintinę kelionę po Lietuvos nacionalinį muziejų! Ekspozicijos salėje, kurioje pristatomas pirmasis Lietuvoje – Vilniaus senienų – muziejus, padiskutuosime, kas yra muziejus, kokias paslaptis jis saugo, kaip į jį atkeliavo eksponatai iš įvairių epochų ir vietų (akmens amžiaus, antikos, viduramžių, senovės Egipto). Tyrinėdami eksponatus sužinosime, kaip galima atpažinti valdovus portretuose ir kuo ypatingi senovės Egipto sarkofagai, ieškosime budelio kalavijo, runų kalendoriaus ir paslaptingos dievo Perkūno skulptūrėlės.
Vaikai ir žaislai (1-4 kl.)
Ar Jums įdomu, kokie buvo senelių ir prosenelių kūdikystės ir vaikystės žaislai? Ar jie skyrėsi nuo mūsiškių, o gal buvo tokie pat arba panašūs? Jeigu susidomėjote, Jūsų laukia interaktyvi pažintinė kelionė po senovinių žaislų bei žaidimų pasaulį. Galėsite pažaisti su senųjų žaislų kopijomis, pasinerti į stebuklingą pasakų pasaulį ir patys pasidaryti nesudėtingą žaisliuką.
Nuo grūdo iki kepalo (1-4 kl.)
Duona yra vienas seniausių valgių. Ar žinote, kokių papročių laikėsi senoliai, kepdami duoną, kiek vardų turi duonelė ir kodėl ji šventa? Ateikite! Kartu su Jumis aiškinsimės duonos gimimo stebuklą, jos sudėtingą kelią nuo grūdo iki kepalo, o muziejuje saugomi senieji darbo įrankiai ir indai padės vizualizuoti pasakojimą. Galėsite žaisti žaidimus, minti mįsles ir atlikti kitas užduotis.
Saulės ratu, metų taku (1-4 kl.)
Kviečiame į muziejų artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms, Užgavėnėms, Velykoms, Vėlinėms! Advento laikotarpiu ne tik susipažinsime su advento papročiais bei burtais, bet ir patys pasidarysime kalėdinių žaisliukų iš šiaudų ir kitų medžiagų. Artėjant Užgavėnėms susikursime kaukę papjė mašė technika ir linksmai pasitiksime šventę, o prieš Velykas susipažinsime su papročiais, žaidimais bei įvairiomis margučių marginimo technikomis bei raštais.
Apavas keliauja per epochas (2-4 kl.)
Ar kada susimąstėte, kaip atrodė patys pirmieji batai ir iš ko jie buvo padaryti? Kokius batus dėvėjo mūsų protėviai? Kaip per šimtmečius keitėsi batų mados? Muziejuje turėsite galimybę ne tik susipažinti su apavo istorija, bet ir pasimatuoti senovinę avalynę, įvertinti jos patogumą. Mūsų susitikimą paįvairins etnografinės mįslės ir Jums skirtos praktinės užduotys.
Karalius Mindaugas. Lietuvos valstybės susidarymas (3-4 kl.)
Ar žinote, koks buvo karalius Mindaugas, kaip jam sekėsi kurti valstybę, ką jis mėgo, kur gyveno, kaip klostėsi jo santykiai su žmona karaliene Morta, kiek turėjo vaikų? Ateikite! Kartu diskutuodami ir atlikdami užduotis Jūs rasite atsakymus į šiuos ir panašius klausimus. Jūsų laukia teatralizuotas žaidimas „Mindaugo karūnacija“.
Žalgiris (3-4 kl.)
Žalgirio mūšio maketas yra didžiausias tokio tipo maketas Lietuvoje. Tai puiki priemonė tyrinėti didįjį viduramžių mūšį. Makete vaizduojama mūšio kulminacija – Vytauto Didžiojo manevras, atvedęs, pasak tyrinėtojų, į pergalę. Išsiaiškinsime, kiek pulkų surinko Vytautas su Jogaila ir kiek priešininkai. Žaisime žvalgus, diskutuosime apie vėliavos prasmę ir reikšmę viduramžių mūšiuose. Laukia kūrybinės užduotys. Bus galima pasimatuoti riterio šalmą ir pajusti to meto ginkluotės svorį.
Ženklai ant skydo (3-4 kl.)
Ar Jums įdomu, kada ir kaip atsirado pagrindiniai Lietuvos istorinio valstybingumo ženklai? Ar žinote, kur jie yra naudojami šiandien? Kartu su Jumis paieškoti istorinių ženklų muziejaus eksponatuose. Įgytas žinias bus galima pritaikyti atliekant kūrybines užduotis.
Senieji amatai Vilniuje (3-4 kl.)
Ar žinote, kodėl amatų cechų veikla buvo itin svarbi viduramžių miesto gyvenimo dalis? Susipažinę su Vilniaus amatininkų cechais ir jų dirbiniais aiškinsimės, kokį kelią turėjo nueiti amatininkas, norėdamas tapti cecho meistru. Apžiūrėję eksponuojamus senuosius keramikos, stiklo, odos dirbinius galėsite užsukti į kūrybines dirbtuves ir paragauti viduramžių amatininkų duonos.
Iš rašto istorijos (3-4 kl.)
Raštas – vienas pagrindinių civilizacijos pasiekimų. Jis suteikė žmonijai galimybę efektyviai perduoti patirtį. Ar Jums įdomu, ant ko buvo rašoma senovėje ir kaip raštas atėjo į Lietuvą? O kaip žinia buvo perduodama iki rašto atsiradimo? Ar žinote, kaip atrodė krivūlė ir kokios buvo jos reikšmės? Ateikite ir pamatysite. Įgytas žinias galėsite pritaikyti kurdami knygutę ir ją iliustruodami.
Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla (3-4 kl.)
Ar žinote, jog mūsų knygnešystę UNESCO įvertino kaip unikalų ir neturintį atitikmenų fenomeną? Ši pogrindinė veikla kartu su slaptosiomis (arba daraktorių) mokyklomis XIX a. ne tik padėjo išsaugoti lietuvių kalbą, bet ir pakėlė visuomenės išsilavinimo lygį. Tačiau slaptųjų mokyklų ir knygnešių kasdienybė nebuvo rožėmis klota. Ateikite į muziejų ir patirkite, ką reiškia rašyti žąsies plunksna ar braižyti raides grifelinėje lentelėje. Čia Jūs sužinosite ir tai, kokios grėsmės kildavo tokių mokyklų mokiniams ir jų mokytojams.
Tautinio kostiumo spalvos (3-4 kl.)
Ar Jus žavi tautinių kostiumų spalvų deriniai ir ornamentika? Ar pastebėjote, kad įvairiose Lietuvos vietovėse jie skirtingi? Ar susimąstote, kokią reikšmę tautinis kostiumas turi mums šiandien, kada ir kodėl mes jį vilkime? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime kartu. Taip pat aiškinsimės, kodėl moterų galvos apdangalai buvo skirtingi, kiek sijonų segėjo žemaitės, kokie simboliai buvo įaudžiami į tautines juostas ir kodėl. Prisiminę drabužių istoriją ir įvairias XIX a. pab. – XX a. pr. gyvenimo realijas, padirbėsime kūrybinėse dirbtuvėse.
Šventieji sodybų globėjai (3-4 kl.)
Ateikite, jeigu Jus domina nuostabus senosios lietuvių liaudies skulptūros pasaulis! Tyrinėsime ir aptarsime šventųjų ikonografiją – sužinosime, kuri šventoji savo rankose laiko duonos kepalą, kodėl šv. Jurgis smeigia ietį į išžiotus slibino nasrus ir kokių profesijų atstovai gali pasigirti turintys savo globėjais. Jūsų laukia įdomios praktinės užduotys.
Senolių buitis (3-4 kl.)
Ar teko girdėti žodžius muštuvė, žibinčius, lauknešėlis? Kviečiame nusikelti į Lietuvos kaimą ir tuos laikus, kuomet šiuolaikinės technologijos, be kurių neįsivaizduojama šiandieninė buitis, dar neegzistavo. Kiekvieną buityje naudotą daiktą valstiečiai pasidarydavo savo rankomis ir namuose laikydavo jam skirtoje vietoje. Per etnografinių daiktų istorijas ir galimybę paliesti susipažinsite su įvairiausiais to meto darbais, kuriuos atlikdavo tiek suaugusieji, tiek Jūsų bendraamžiai.
Programos 5-12 kl. mokiniams
Karalius Mindaugas. Lietuvos valstybės susidarymas (5 kl.)
Ar žinote, koks buvo karalius Mindaugas, kaip jam sekėsi kurti valstybę, ką jis mėgo, kur gyveno, kaip klostėsi jo santykiai su žmona karaliene Morta, kiek turėjo vaikų? Ateikite! Kartu diskutuodami ir atlikdami užduotis Jūs rasite atsakymus į šiuos ir panašius klausimus. Jūsų laukia teatralizuotas žaidimas „Mindaugo karūnacija“.
Žalgiris (5 kl.)
Žalgirio mūšio maketas yra didžiausias tokio tipo maketas Lietuvoje. Tai puiki priemonė tyrinėti didįjį viduramžių mūšį. Makete vaizduojama mūšio kulminacija – Vytauto Didžiojo manevras, atvedęs, pasak tyrinėtojų, į pergalę. Išsiaiškinsime, kiek pulkų surinko Vytautas su Jogaila ir kiek priešininkai. Žaisime žvalgus, diskutuosime apie vėliavos prasmę ir reikšmę viduramžių mūšiuose. Laukia kūrybinės užduotys. Bus galima pasimatuoti riterio šalmą ir pajusti to meto ginkluotės svorį.
Senieji amatai Vilniuje (5 kl.)
Ar žinote, kodėl amatų cechų veikla buvo itin svarbi viduramžių miesto gyvenimo dalis? Susipažinę su Vilniaus amatininkų cechais ir jų dirbiniais aiškinsimės, kokį kelią turėjo nueiti amatininkas, norėdamas tapti cecho meistru. Apžiūrėję eksponuojamus senuosius keramikos, stiklo, odos dirbinius galėsite užsukti į kūrybines dirbtuves ir paragauti viduramžių amatininkų duonos.
Iš rašto istorijos (5 kl.)
Raštas – vienas pagrindinių civilizacijos pasiekimų. Jis suteikė žmonijai galimybę efektyviai perduoti patirtį. Ar Jums įdomu, ant ko buvo rašoma senovėje ir kaip raštas atėjo į Lietuvą? O kaip žinia buvo perduodama iki rašto atsiradimo? Ar žinote, kaip atrodė krivūlė ir kokios buvo jos reikšmės? Ateikite ir pamatysite. Įgytas žinias galėsite pritaikyti kurdami knygutę ir ją iliustruodami.
Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla (5 kl.)
Ar žinote, jog mūsų knygnešystę UNESCO įvertino kaip unikalų ir neturintį atitikmenų fenomeną? Ši pogrindinė veikla kartu su slaptosiomis (arba daraktorių) mokyklomis XIX a. ne tik padėjo išsaugoti lietuvių kalbą, bet ir pakėlė visuomenės išsilavinimo lygį. Tačiau slaptųjų mokyklų ir knygnešių kasdienybė nebuvo rožėmis klota. Ateikite į muziejų ir patirkite, ką reiškia rašyti žąsies plunksna ar braižyti raides grifelinėje lentelėje. Čia Jūs sužinosite ir tai, kokios grėsmės kildavo tokių mokyklų mokiniams ir jų mokytojams.
Senolių buitis (5 kl.)
Ar teko girdėti žodžius muštuvė, žibinčius, lauknešėlis? Kviečiame nusikelti į Lietuvos kaimą ir tuos laikus, kuomet šiuolaikinės technologijos, be kurių neįsivaizduojama šiandieninė buitis, dar neegzistavo. Kiekvieną buityje naudotą daiktą valstiečiai pasidarydavo savo rankomis ir namuose laikydavo jam skirtoje vietoje. Per etnografinių daiktų istorijas ir galimybę paliesti susipažinsite su įvairiausiais to meto darbais, kuriuos atlikdavo tiek suaugusieji, tiek Jūsų bendraamžiai.
Tautinio kostiumo spalvos (5-8 kl.)
Ar Jus žavi tautinių kostiumų spalvų deriniai ir ornamentika? Ar pastebėjote, kad įvairiose Lietuvos vietovėse jie skirtingi? Ar susimąstote, kokią reikšmę tautinis kostiumas turi mums šiandien, kada ir kodėl mes jį vilkime? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime kartu. Taip pat aiškinsimės, kodėl moterų galvos apdangalai buvo skirtingi, kiek sijonų segėjo žemaitės, kokie simboliai buvo įaudžiami į tautines juostas ir kodėl. Prisiminę drabužių istoriją ir įvairias XIX a. pab. – XX a. pr. gyvenimo realijas, padirbėsime kūrybinėse dirbtuvėse.
Šventieji sodybų globėjai (5-8 kl.)
Ateikite, jeigu Jus domina nuostabus senosios lietuvių liaudies skulptūros pasaulis! Tyrinėsime ir aptarsime šventųjų ikonografiją – sužinosime, kuri šventoji savo rankose laiko duonos kepalą, kodėl šv. Jurgis smeigia ietį į išžiotus slibino nasrus ir kokių profesijų atstovai gali pasigirti turintys savo globėjais. Jūsų laukia įdomios praktinės užduotys.
Prancūzmečio ženklai Vilniuje (5–12 kl.)
Ateikite, jeigu norite sužinoti daugiau apie trumpą, bet kupiną įvykių Prancūzijos imperatoriaus ir didžiojo karvedžio Napoleono veiklą Vilniuje. Kartu su Jumis prisiminsime tą veiklą apipynusias legendas. Ekspozicijoje ieškosime kiverių, bikornų, kokardų, kardų ir kitų Napoleono armijos uniformų detalių bei karių asmeninių daiktų, kuriuos rado archeologai. Paieškas paįvairins edukacinėse stotelėse specialiai Jums parengtos užduotys.
Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijos (7–12 kl.)
Ateikite, jeigu norite sužinoti apie iškiliausias gediminaičių dinastijos asmenybes, kilmę, pasiekimus, nuopelnus. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus žiūrėsime ne vien per politinių įvykių prizmę. Aiškinsimės asmenybės bruožus, to meto epochos madas, mokysimės atpažinti epochų ženklus ikonografijoje. Jūsų laukia ir komandinis edukacinis žaidimas.
Lietuva carų valdžioje (7–12 kl.)
Kviečiame į patirtinę kelionę per Lietuvos istoriją XIX amžiuje. Tai buvo politinių ir kultūrinių idėjų perversmo laikas, kuomet išnyko amžius gyvavusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir priespaudos sąlygomis iškilo nauji nacionaliniai herojai, o karų ir sukilimų sūkuryje pradėjo formuotis lietuvių tautinė tapatybė. Muziejaus XIX a. ekspozicijoje Jūsų laukia ne tik pasakojimas, bet ir įtraukiančios užduotys.
Lietuvio namai (7–12 kl.)
Mūsų protėviams namų aplinka buvo paslaptinga, kupina jų pačių sukurtų meniškų daiktų ir juose atsispindinčių simbolių. Vyresniųjų klasių moksleivius supažindinsime su senaisiais namų interjerais, kurie padės geriau įsijausti į jau skaitytos lietuvių literatūros klasikos herojų gyvenimus. Kartu pasiaiškinsime, kokie papročiai bei tikėjimai lydėjo žmogų nuo pat lopšio, prisiminsime įvairiausius tautosakos pasakojimus ir patarles. Bus galima paimti į rankas senųjų daiktų kopijas ir išbandyti juos praktiškai – malti girnomis, lyginti kočėlu, suverti siūlus į audimo lentelę ir nusivyti sau juostelę.
Senosios Lietuvos istorijos (9–12 kl.)
Kviečiame kartu leistis į 500 metų patirtinę kelionę po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos labirintus. Kartu susipažinsime su įtakingiausių Europos didikų dinastijomis mūsų krašte bei jas supusiais istoriniais įvykiais. Kunigaikščių laikus menančioje ekspozicijos dalyje Jūsų laukia ne tik įdomus pasakojimas, bet ir įtraukiančios užduotys.
Kultūros paso programos
Pirmą kartą muziejuje (1-2 kl.)
Vaikai ir žaislai (1-2 kl.)
Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla (3-4 kl.)
Ženklai ant skydo (3-4 kl.)
Tautinio kostiumo spalvos (3-4 kl.)
Karalius Mindaugas. Lietuvos valstybės susidarymas (3-5 kl.)
Senolių buitis (3-4 kl.)
Žalgiris (3-4 kl.)
Iš rašto istorijos (4 kl.)
Gediminaičių – Jogailaičių dinastijos (7-9 kl.)
Lietuvio namai (7-9 kl.)
Lietuva carų valdžioje (9-11 kl.)
Atgal