Šešioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi, besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2019 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, rekonstrukcijos galimybes, archeologijos mokslo istoriją, naujausius tyrimus ir atradimus, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermę.

Keturiolika pranešėjų per penkis skaitymų vakarus supažindins su seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais, nagrinės Nidos akmens amžiaus gyvenvietės keramikos ir geležies amžiaus sėlių genties aprangos rekonstrukcijos klausimus. Pranešimuose bus atsigręžiama į Lietuvos archeologijos ištakas, be to, išsamiai pristatomi naujausi piliakalnių, laidojimo, kulto ir senųjų miestų vietų tyrimų rezultatai.

Paskutiniame skaitymų vakare bus galima daugiau sužinoti apie istorinio Vilniaus šunis ir Vilniaus universiteto osteologinę kolekciją.

Renginių pradžia 17 val., įėjimas nemokamas.


2019 m. programa

Vasario 13 d.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas.

Archeologė Andra Simniškytė-Strimaitienė papasakos apie metus laiko trukusius Sėlos žemėje stūksančio Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio archeologinius tyrimus. Jie atlikti dviem etapais: pirmiausia vyko geoarcheologiniai ir geofizikiniai žvalgymai, vėliau – archeologiniai tyrimai.

Kasinėjimų metu aptikta įvairių laikotarpių archeologinės medžiagos nuo I tūkst. pr. Kr. 2 ketvirčio iki XVI–XVII amžiaus. A. Simniškytės-Strimaitienės teigimu, tyrimų rezultatai papildė ir pakoregavo suformuotas prielaidas dėl piliakalnio raidos ir vaidmens Sėlos krašto apgyvendinimui priešistoriniu laikotarpiu.

Logiškai pagrindžiama meninė rekonstrukcija

Antrąjį vakaro pranešimą skaitys dr. Daiva Steponavičienė. Archeologė pristatys rekonstruotą vėlyvojo geležies amžiaus sėlių genties aprangą. Atkurti septynis moterų ir penkis vyrų apdarus, pasak D. Steponavičienės, truko pusantrų metų, visa dvylikos apdarų ir papuošalų rekonstrukcija – rankų darbas.

Paklausta, kokiu mastu sėlių aprangos rekonstrukcija galėtų atitikti tikrovę, archeologė pripažįsta, kad tai – meninė rekonstrukcija, tačiau ji logiškai pagrindžiama ir paaiškinama.

„Atliekant šį darbą svarbu neprasilenkti su laikotarpiu, atkreipti dėmesį į teritoriją, kurioje toji apranga buvo nešiojama. Tyrinėjau tai, ką archeologams pavyko rasti kapavietėse sėlių gyventoje teritorijoje: Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apylinkėse, rekonstravau ir Latvijos kapavietėse rastas aprangos detales“, – pasakoja D. Steponavičienė.

D. Steponavičienė daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Ji yra atkūrusi I–XIII amžių lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus, viduramžių ir Renesanso laikotarpio LDK kostiumus.

Pasak archeologės, atkurtą aprangą galima panaudoti įvairiai: kaip sceninį rūbą, renginių vedėjams pasipuošti, pristatyti istorijos ir karybos festivaliuose. D. Steponavičienė viliasi, kad politikai ir diplomatai taip pat atkreips dėmesį į šias rekonstrukcijas, naudingas reprezentuojant mūsų šalį užsienyje.

Vasario 27 d.

Dr. Agnė Čivilytė
„Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“Dr. Rasa Banytė-Rowell
„Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“

Kovo 13 d.

Dr. Gediminas Petrauskas
„Bedugnės kapinynas: naujausi atradimai ir kolektyvinių degintinių kapų tyrimų perspektyvos“Justinas Račas
„Archeologiniai tyrimai Zapyškio bažnyčioje ir senojo miesto vietoje“

Kovo 27 d.

Dokt. Mindaugas Pilkauskas
„Nidos keramikos duomenų bazė“Dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, dokt. Karolis Minkevičius
„Naujausi archeologiniai tyrimai Kukuliškių piliakalnyje“

Balandžio 10 d.

Dr. Povilas Blaževičius, dr. Giedrė Piličiauskienė
„Vilniaus šunys zooarcheologinių ir istorinių tyrimų duomenimis“Doc. dr. Žydrūnė Miliauskienė, dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė
„Vilniaus universiteto osteologinė kolekcija: istorinis palikimas ar reprezentatyvi bioarcheologinių tyrimų medžiaga?“


XVI Marijos Gimbutienės skaitymai


XVI Marijos Gimbutienės skaitymai

Šešioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi, besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2019 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, rekonstrukcijos galimybes, archeologijos mokslo istoriją, naujausius tyrimus ir atradimus, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermę.

Keturiolika pranešėjų per penkis skaitymų vakarus supažindins su seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais, nagrinės Nidos akmens amžiaus gyvenvietės keramikos ir geležies amžiaus sėlių genties aprangos rekonstrukcijos klausimus. Pranešimuose bus atsigręžiama į Lietuvos archeologijos ištakas, be to, išsamiai pristatomi naujausi piliakalnių, laidojimo, kulto ir senųjų miestų vietų tyrimų rezultatai.

Paskutiniame skaitymų vakare bus galima daugiau sužinoti apie istorinio Vilniaus šunis ir Vilniaus universiteto osteologinę kolekciją.

Renginių pradžia 17 val., įėjimas nemokamas.


2019 m. programa

Vasario 13 d.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas.

Archeologė Andra Simniškytė-Strimaitienė papasakos apie metus laiko trukusius Sėlos žemėje stūksančio Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio archeologinius tyrimus. Jie atlikti dviem etapais: pirmiausia vyko geoarcheologiniai ir geofizikiniai žvalgymai, vėliau – archeologiniai tyrimai.

Kasinėjimų metu aptikta įvairių laikotarpių archeologinės medžiagos nuo I tūkst. pr. Kr. 2 ketvirčio iki XVI–XVII amžiaus. A. Simniškytės-Strimaitienės teigimu, tyrimų rezultatai papildė ir pakoregavo suformuotas prielaidas dėl piliakalnio raidos ir vaidmens Sėlos krašto apgyvendinimui priešistoriniu laikotarpiu.

Logiškai pagrindžiama meninė rekonstrukcija

Antrąjį vakaro pranešimą skaitys dr. Daiva Steponavičienė. Archeologė pristatys rekonstruotą vėlyvojo geležies amžiaus sėlių genties aprangą. Atkurti septynis moterų ir penkis vyrų apdarus, pasak D. Steponavičienės, truko pusantrų metų, visa dvylikos apdarų ir papuošalų rekonstrukcija – rankų darbas.

Paklausta, kokiu mastu sėlių aprangos rekonstrukcija galėtų atitikti tikrovę, archeologė pripažįsta, kad tai – meninė rekonstrukcija, tačiau ji logiškai pagrindžiama ir paaiškinama.

„Atliekant šį darbą svarbu neprasilenkti su laikotarpiu, atkreipti dėmesį į teritoriją, kurioje toji apranga buvo nešiojama. Tyrinėjau tai, ką archeologams pavyko rasti kapavietėse sėlių gyventoje teritorijoje: Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apylinkėse, rekonstravau ir Latvijos kapavietėse rastas aprangos detales“, – pasakoja D. Steponavičienė.

D. Steponavičienė daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Ji yra atkūrusi I–XIII amžių lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus, viduramžių ir Renesanso laikotarpio LDK kostiumus.

Pasak archeologės, atkurtą aprangą galima panaudoti įvairiai: kaip sceninį rūbą, renginių vedėjams pasipuošti, pristatyti istorijos ir karybos festivaliuose. D. Steponavičienė viliasi, kad politikai ir diplomatai taip pat atkreips dėmesį į šias rekonstrukcijas, naudingas reprezentuojant mūsų šalį užsienyje.

Vasario 27 d.

Dr. Agnė Čivilytė
„Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“Dr. Rasa Banytė-Rowell
„Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“

Kovo 13 d.

Dr. Gediminas Petrauskas
„Bedugnės kapinynas: naujausi atradimai ir kolektyvinių degintinių kapų tyrimų perspektyvos“Justinas Račas
„Archeologiniai tyrimai Zapyškio bažnyčioje ir senojo miesto vietoje“

Kovo 27 d.

Dokt. Mindaugas Pilkauskas
„Nidos keramikos duomenų bazė“Dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, dokt. Karolis Minkevičius
„Naujausi archeologiniai tyrimai Kukuliškių piliakalnyje“

Balandžio 10 d.

Dr. Povilas Blaževičius, dr. Giedrė Piličiauskienė
„Vilniaus šunys zooarcheologinių ir istorinių tyrimų duomenimis“Doc. dr. Žydrūnė Miliauskienė, dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė
„Vilniaus universiteto osteologinė kolekcija: istorinis palikimas ar reprezentatyvi bioarcheologinių tyrimų medžiaga?“


vasario 27, 2019 - balandžio 10, 2019 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal