Penkioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2018 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, naujausius archeologinius tyrimus ir atradimus, piliakalnių padavimus ir senąsias laidojimo apeigas.

Dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais ir išskirtiniais naujųjų laikų dirbiniais, sugrąžins į kiek primirštą archeologinių žvalgymų lauką. Pranešimuose bus apžvelgiami naujausi atradimai Kernavėje, Akmenės ir Panevėžio krašte, keliamas Lietuvos archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo klausimas.

Dėmesį atkreipia pranešimai, skirti piliakalnių padavimų ir Marvelės kapinyno laidojimo ritualų gvildenimui, povandeniniam Žeimenos paveldui ir Bilionių piliakalnio paslaptims.

Renginių pradžia 17 val., įėjimas nemokamas.


2018 m. programa (parsisiųsti)

Vasario 21 d. 17 val.

Pirmajame skaitymų vakare bus kalbama apie seniausius medžiagų perdirbimo atvejus ir išskirtinius naujųjų laikų dirbinius.

Dr. Agnės Čivilytės pranešimas „Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“ klausytojus supažindins su medžiagų perdirbimo ištakomis, pristatys tūkstantamečius perdirbimo būdus. Sužinosime, kad medžiagų perdirbimas, šiandien neatsiejamas nuo dėmesio aplinkai ir ekologijai, praeityje turėjo daugelį priežasčių: ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių.

Dokt. Skaistės Ardavičiūtės-Ramanauskienės pranešime „Šaukštai su apaštalų figūromis“ nagrinėjamas Lietuvoje retas, itin puošnus naujųjų laikų stalo įrankių tipas. Prelegentė apžvelgs šių šaukštų radimo aplinkybes, kels klausimą apie jų sąsajas su kūdikių krikštynomis, konkretaus apaštalo pasirinkimo reikšmę šaukšto šeimininkui.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 28 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai Dovilas Petrulis ir prof. dr. Vykintas Vaitkevičius supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais.

Dovilo Petrulio pranešime „Naujausi archeologiniai atradimai Panevėžio krašte: Sabonių, Nauradų, Lakštingalų kaimų kapinynai“ pristatomi 2012–2017 m. surengtų archeologinių tyrinėjimų Panevėžio apylinkėse rezultatai. Pranešėjas klausytojus sugrąžins į kiek primirštą archeologinių žvalgymų lauką, atskleis naujų archeologijos paminklų paieškų prielaidas ir galimybes, supažindins su naujausiais Panevėžio kraštotyros muziejų papildžiusiais eksponatais.

Prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus pranešime „Padavimai apie piliakalnius: naujas tyrimų kelias“ į Lietuvos piliakalnius žvelgiama iš naujos perspektyvos: pasitelkiant gausius padavimus, kuriuose esama bent kokių užuominų apie piliakalnius, ieškoma jungties tarp archeologijos ir tautosakos. Nagrinėdamas padavimus, atskleisdamas jų būdingus bruožus, prelegentas ieškos padavimų, piliakalnių naudojimo laikotarpio ir jų reikšmės santykio.

Kovo 14 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai dr. Gediminas Petrauskas ir dokt. Žilvinas Montvydas supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Dr. Gedimino Petrausko pranešimas „Kraštotyra ir archeologija: naujų paminklų paieškos Akmenės rajone“ supažindina su 2017 m. Akmenės krašte surengtos archeologinės ekspedicijos rezultatais. Prelegentas atskleis šio krašto archeologijos paminklų įvairovę ir tyrinėjimų būklę, pristatys naujų paminklų paieškų prielaidas ir galimybes, galiausiai kels kraštotyros reikšmės archeologijoje ir archeologijos – kraštotyroje klausimą.

Dokt. Žilvino Montvydo pranešimas „Lietuvos archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo klausimu“ tęsia ir papildo naujausius archeologinių vietovių žemėlapio išsamumo problematikos tyrinėjimus. Pranešime pristatoma žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų „virtuvė“, naujų paminklų paieškų būdai ir metodai, jų raida ir kaita nuo XX a. vidurio iki šių dienų. Žvelgdamas į šiandienines tendencijas, autorius mėgins atrasti santykį tarp profesionalių ir mėgėjiškų paieškų, nubrėžti gaires tyrinėjimams ateityje.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 21 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais.

Dr. Roko Vengalio pranešime „Naujausi tyrinėjimai Kernavėje“ pristatomi vienos žymiausių Lietuvos archeologinių vietovių tyrimų rezultatai. Pranešėjas klausytojus supažindins su pastarųjų metų archeologinių tyrimų duomenimis, atskleis naujausių techninių priemonių ir metodų galimybes, jų reikšmę, kels ateities tyrimų Kernavėje ir jos apylinkėse prielaidas.

Dr. Agnės Čivilytės pranešimas „Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“ supažindins su medžiagų perdirbimo ištakomis, pristatys tūkstantamečius perdirbimo būdus. Sužinosime, kad medžiagų perdirbimas, šiandien neatsiejamas nuo dėmesio aplinkai ir ekologijai, praeityje turėjo daugelį priežasčių: ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Balandžio 4 d. 17 val.

Doc. dr. Egidijaus Šatavičiaus, Aldo Matiuko ir Sauliaus Zakarevičiaus pranešimas „Povandeniniai Žeimenos lobiai“ supažindins su Žeimenos upėje Rytų Lietuvoje aptiktais archeologiniais dirbiniais, atskleis povandeninių atradimų prielaidas ir aplinkybes.

Paskaitos metu veiks Žeimenos upėje aptiktų archeologinių dirbinių paroda.

Balandžio 11 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai supažindins su senosiomis laidojimo apeigomis ir naujausiais archeologiniais atradimais.

Doc. dr. Mindaugo Bertašiaus pranešimas „Persirengėliai“ Marvelės kapuose“ klausytojus sugrąžins prie vieno žymiausių baltų laidojimo paminklų – Marvelės kapinyno. Du dešimtmečius trukusi Marvelės archeologinė ekspedicija džiugino įspūdingais atradimais; gausių duomenų apibendrinimo ėmęsis autorius nagrinės intriguojantį „netradicinės“ laidosenos klausimą, gvildens Marvelės bendruomenės Nemuno pakrantėje, dabartiniame Kaune, laidojimo ritualus.

Doc. dr. Gintauto Zabielos pranešime „Bilionių piliakalnio paslaptys“ pristatomi 2017 m. Bilionių piliakalnyje (Šilalės r.) surengtų archeologinių tyrimų rezultatai. Dėl tariamų ar pagrįstų sąsajų su 1336 m. Pilėnų įvykiais šie tyrimai sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Pranešėjas supažindins su tyrinėjimų metu padarytais atradimais, praskleis Bilionių piliakalnį gaubiančių paslapčių šydą.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ


XV Marijos Gimbutienės skaitymai


XV Marijos Gimbutienės skaitymai

Penkioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2018 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, naujausius archeologinius tyrimus ir atradimus, piliakalnių padavimus ir senąsias laidojimo apeigas.

Dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais ir išskirtiniais naujųjų laikų dirbiniais, sugrąžins į kiek primirštą archeologinių žvalgymų lauką. Pranešimuose bus apžvelgiami naujausi atradimai Kernavėje, Akmenės ir Panevėžio krašte, keliamas Lietuvos archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo klausimas.

Dėmesį atkreipia pranešimai, skirti piliakalnių padavimų ir Marvelės kapinyno laidojimo ritualų gvildenimui, povandeniniam Žeimenos paveldui ir Bilionių piliakalnio paslaptims.

Renginių pradžia 17 val., įėjimas nemokamas.


2018 m. programa (parsisiųsti)

Vasario 21 d. 17 val.

Pirmajame skaitymų vakare bus kalbama apie seniausius medžiagų perdirbimo atvejus ir išskirtinius naujųjų laikų dirbinius.

Dr. Agnės Čivilytės pranešimas „Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“ klausytojus supažindins su medžiagų perdirbimo ištakomis, pristatys tūkstantamečius perdirbimo būdus. Sužinosime, kad medžiagų perdirbimas, šiandien neatsiejamas nuo dėmesio aplinkai ir ekologijai, praeityje turėjo daugelį priežasčių: ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių.

Dokt. Skaistės Ardavičiūtės-Ramanauskienės pranešime „Šaukštai su apaštalų figūromis“ nagrinėjamas Lietuvoje retas, itin puošnus naujųjų laikų stalo įrankių tipas. Prelegentė apžvelgs šių šaukštų radimo aplinkybes, kels klausimą apie jų sąsajas su kūdikių krikštynomis, konkretaus apaštalo pasirinkimo reikšmę šaukšto šeimininkui.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 28 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai Dovilas Petrulis ir prof. dr. Vykintas Vaitkevičius supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais.

Dovilo Petrulio pranešime „Naujausi archeologiniai atradimai Panevėžio krašte: Sabonių, Nauradų, Lakštingalų kaimų kapinynai“ pristatomi 2012–2017 m. surengtų archeologinių tyrinėjimų Panevėžio apylinkėse rezultatai. Pranešėjas klausytojus sugrąžins į kiek primirštą archeologinių žvalgymų lauką, atskleis naujų archeologijos paminklų paieškų prielaidas ir galimybes, supažindins su naujausiais Panevėžio kraštotyros muziejų papildžiusiais eksponatais.

Prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus pranešime „Padavimai apie piliakalnius: naujas tyrimų kelias“ į Lietuvos piliakalnius žvelgiama iš naujos perspektyvos: pasitelkiant gausius padavimus, kuriuose esama bent kokių užuominų apie piliakalnius, ieškoma jungties tarp archeologijos ir tautosakos. Nagrinėdamas padavimus, atskleisdamas jų būdingus bruožus, prelegentas ieškos padavimų, piliakalnių naudojimo laikotarpio ir jų reikšmės santykio.

Kovo 14 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai dr. Gediminas Petrauskas ir dokt. Žilvinas Montvydas supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Dr. Gedimino Petrausko pranešimas „Kraštotyra ir archeologija: naujų paminklų paieškos Akmenės rajone“ supažindina su 2017 m. Akmenės krašte surengtos archeologinės ekspedicijos rezultatais. Prelegentas atskleis šio krašto archeologijos paminklų įvairovę ir tyrinėjimų būklę, pristatys naujų paminklų paieškų prielaidas ir galimybes, galiausiai kels kraštotyros reikšmės archeologijoje ir archeologijos – kraštotyroje klausimą.

Dokt. Žilvino Montvydo pranešimas „Lietuvos archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo klausimu“ tęsia ir papildo naujausius archeologinių vietovių žemėlapio išsamumo problematikos tyrinėjimus. Pranešime pristatoma žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų „virtuvė“, naujų paminklų paieškų būdai ir metodai, jų raida ir kaita nuo XX a. vidurio iki šių dienų. Žvelgdamas į šiandienines tendencijas, autorius mėgins atrasti santykį tarp profesionalių ir mėgėjiškų paieškų, nubrėžti gaires tyrinėjimams ateityje.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 21 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais.

Dr. Roko Vengalio pranešime „Naujausi tyrinėjimai Kernavėje“ pristatomi vienos žymiausių Lietuvos archeologinių vietovių tyrimų rezultatai. Pranešėjas klausytojus supažindins su pastarųjų metų archeologinių tyrimų duomenimis, atskleis naujausių techninių priemonių ir metodų galimybes, jų reikšmę, kels ateities tyrimų Kernavėje ir jos apylinkėse prielaidas.

Dr. Agnės Čivilytės pranešimas „Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“ supažindins su medžiagų perdirbimo ištakomis, pristatys tūkstantamečius perdirbimo būdus. Sužinosime, kad medžiagų perdirbimas, šiandien neatsiejamas nuo dėmesio aplinkai ir ekologijai, praeityje turėjo daugelį priežasčių: ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Balandžio 4 d. 17 val.

Doc. dr. Egidijaus Šatavičiaus, Aldo Matiuko ir Sauliaus Zakarevičiaus pranešimas „Povandeniniai Žeimenos lobiai“ supažindins su Žeimenos upėje Rytų Lietuvoje aptiktais archeologiniais dirbiniais, atskleis povandeninių atradimų prielaidas ir aplinkybes.

Paskaitos metu veiks Žeimenos upėje aptiktų archeologinių dirbinių paroda.

Balandžio 11 d. 17 val.

Vakaro metu pranešėjai supažindins su senosiomis laidojimo apeigomis ir naujausiais archeologiniais atradimais.

Doc. dr. Mindaugo Bertašiaus pranešimas „Persirengėliai“ Marvelės kapuose“ klausytojus sugrąžins prie vieno žymiausių baltų laidojimo paminklų – Marvelės kapinyno. Du dešimtmečius trukusi Marvelės archeologinė ekspedicija džiugino įspūdingais atradimais; gausių duomenų apibendrinimo ėmęsis autorius nagrinės intriguojantį „netradicinės“ laidosenos klausimą, gvildens Marvelės bendruomenės Nemuno pakrantėje, dabartiniame Kaune, laidojimo ritualus.

Doc. dr. Gintauto Zabielos pranešime „Bilionių piliakalnio paslaptys“ pristatomi 2017 m. Bilionių piliakalnyje (Šilalės r.) surengtų archeologinių tyrimų rezultatai. Dėl tariamų ar pagrįstų sąsajų su 1336 m. Pilėnų įvykiais šie tyrimai sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Pranešėjas supažindins su tyrinėjimų metu padarytais atradimais, praskleis Bilionių piliakalnį gaubiančių paslapčių šydą.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ


vasario 21, 2018 - balandžio 11, 2018 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal