Raitelio simbolis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose

Pirmą kartą raitelį kaip valstybės simbolį sutinkame dar 1386 metais. Tuomet, Jogailai (1377–1434) tapus Lenkijos karaliumi, jam buvo pagamintas herbinis antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas ir ietį bei skydą su dvigubu kryžiumi laikantis raitelis. Tačiau raitelis pradžioje turėjo ir kitų reikšmių – pirmiausia tai buvo valdovo simbolis.

Manoma, kad pirmasis save ant žirgo galėjo pavaizduoti Algirdas (1345–1377), tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturime. Iki mūsų dienų išliko tik Algirdo sūnų – Jogailos, Kaributo, Lengvenio, Skirgailos naudoti antspaudai, kuriuose yra pavaizduoti raiteliai. Visi šie antspaudai vadinami portretiniais, nes juose yra pavaizduoti konkretūs kunigaikščiai.

Raitelio simbolis taip pat buvo ir Vilniaus žemės herbe. Pirmą kartą šį herbą matome 1398–1404 m. Vytauto (1392–1430) didžiajame antspaude. Skirtingai nuo matomų portretiniuose antspauduose, Vilniaus žemę ir LDK valstybę simbolizuojantys raiteliai yra įkomponuoti į herbinį skydą. Raitelio vaizdavimas bėgant laikui labai įvairavo. Tai priklausė nuo spaudus raižiusio meistro sugebėjimų, taip pat nuo tuo laiku vyravusios ginkluotės ar aprangos stiliaus.

XIV–XV a. monetos
XVI a. monetos
XVII a. monetos
XVIII–XX a. monetos