Archeologiniai radiniai

APGALVIS

Bokšto g. 6, kapas Nr. 21, Vilnius, 2009 m. tyrinėjimai (vad. Rytis Jonaitis)
XIII–XIV a. Sidabro ir alavo lydinys su švino priemaišomis, vaizdinė pusė auksuota
Plotis 3,8 cm, ilgis 20,1 cm
Restauravo Marytė Glemžienė 2010 m.

Būklė prieš restauravimą

Radinys su kaukole į Restauravimo centrą pateko tiesiai iš archeologinių kasinėjimų. Žemių bloke vizualiai buvo matomos dvi eilės apgalvio plokštelių ant kaukolės ir šalia jos. Atlikus rentgenografinį tyrimą nustatyta, kad žemių bloke yra tik apgalvio plokštelės, kitų radinių nesama. Plokštelės labai korodavusios, kelios iš jų sulūžusios. Mikrocheminės analizės tyrimai parodė, kad metalo sudėtis – sidabro-alavo lydinys, auksuotas vaizdinėje pusėje.

Restauravimas

Pirmiausia radinys preparuotas iš žemių bloko: plokštelės atsargiai nuimtos nuo kaukolės ir išrinktos iš žemių, po to pamerktos kelioms minutėms į parūgštintą tiokarbamido tirpalą. Reakcijos produktai nuvalyti naudojantis mikroskopu. Metalą neutralizavus sodos tirpalu, jis sutvirtintas polibutilmetakrilato (PBMA) tirpalu ksilene sumažintame slėgyje, sulūžę plokštelių fragmentai suklijuoti PBMA tirpalu etilmetilketone. Apgalvio plokštelės padengtos mikrokristalinio vaško Cosmoloid H80 tirpalu vaitspirite.

 

Image

Radinio vaizdas radimvietėje

 

Image

Nuimtos ir sutvirtintos plokštelės

 

Image

Restauruotos apgalvio plokštelės

 

Image

Restauruotas fragmentas

 

KAKLO APVARA

Verkių dvaro teritorija, Vilnius, kapas Nr. 11
XIV a. Vario ir alavo lydinys, stiklas, kauri kriauklės
Ilgis 27 cm
Restauravo Marytė Glemžienė 2008 m.

Atlikus rentgeno tyrimus, radinys preparuotas iš žemių bloko. Kaklo apvaros metalinės detalės valytos mechaniškai. Kriauklės valytos minkštu šepetėliu. Stiklo karoliukai pirmiausia nuvalyti stiklo šepetėliu, tada plauti vandeniu, parūgštintu acto rūgštimi. Visos kaklo apvaros sudedamosios dalys tvirtintos polibutilmetakrilato (PBMA) tirpalu ksilene sumažintame slėgyje. Sulūžusios įvijos, stiklo karoliukai, kriauklės suklijuotos PBMA tirpalu etilmetilketone, konservuotos vaško Cosmoloid H 80 tirpalu vaitspirite.

Visos detalės surinktos pagal žemės bloko rentgeno fotografijas ir fotografijas, padarytas preparuojant radinį. Vėrinys atkurtas ant poliesterio siūlų keturiomis eilėmis, pakaitomis suvėrus po devynis geltonos spalvos stiklo karoliukus ir tokio paties ilgio smulkias vario lydinio įvijas, įterpiant tarp jų keletą kauri kriauklių, o centre įvertas vario lydinio žvangutis.

 

Image

Kaklo vėrinio fragmentai žemių bloke

 

Image

Nuvalytos ir sutvirtintos detalės

 

Image

Restauruota kaklo apvara

 

KAUŠAS (SEMTUKAS)

Šventosios 4-oji senovės gyvenvietė, 2006 m. tyrinėjimai (vad. D. Brazaitis)
IV–III tūkst. pr. Kr. Medis
Ilgis 28,5 cm, didžiausias plotis 11,5 cm, rankenos ilgis 7,5 cm, didžiausias kaušo sienelių aukštis 4 cm
Restauravo Simona Matuzevičiūtė 2007 m.

KIBIRĖLIO DALIS

Vilnius, Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorija, 2008 m. tyrinėjimai (vad. R. Žukovskis)
XVI a. I pusė. Medis
Skersmuo 19–19,5 cm, aukštis 8–10 cm
Restauravo Simona Matuzevičiūtė 2009 m.

Būklė prieš restauravimą

Kaušas (semtukas) pristatytas šlapias, minkštas, trapus, aplipęs žemėmis, sulūžęs, kiek deformuotas, fragmentų kraštai apirę. Kibirėlio dalis drėgna, gerai išlikusi, atvežta žemėta, vidus neišpreparuotas.

Restauravimas

Kibirėlis išpreparuotas. Radiniai nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu, nešvarumus švelniai nubraukiant minkštu teptuku, dezinfekuoti ir konservuoti polietilenglikoliu (PEG–4000) karštu būdu. Daiktai pamerkti į kambario temperatūros 10 % PEG–4000 vandeninį tirpalą, kuris buvo palaipsniui šildomas. Nugaravęs tirpalas nuolat papildomas 10 % PEG–4000 vandeniniu tirpalu. Konservavimas baigtas, kai vonioje liko tik išlydytas polietilenglikolis.

Iš karšto tirpalo ištrauktos radinių dalys nuplautos karštu tekančiu vandeniu, nusausintos filtravimo popieriumi ir paliktos išdžiūti. Sulūžę eksponatai suklijuoti 30 % polibutilmetakrilato klijais etilmetilketone. Siūlės užglaistytos šiltu PEG–4000 ir medžio miltų mišiniu, sulygintos švitriniu popieriumi ir tonuotos akvarele. Radiniai padengti apsaugine 3 % vaško Cosmoloid 80 H vaitspirite danga.

 

Image

Kaušas prieš restauravimą

 

Image

Sutvirtintas ir suklijuotas kaušas

 

Image

Restauruotas kaušas (vidinė pusė)

 

Image

Restauruotas kaušas (išorinė pusė)

 

Image

Kibirėlis prieš restauravimą

 

Image

Išplautas kibirėlis

 

Image

Restauruotas kibirėlis

 

BATELIS IR BATO FRAGMENTAS

Universiteto g. 14, Vilnius
XIV a. pab. Oda, geležis, medis
Batelio pado ilgis 24 cm, bato fragmento pado ilgis 20,4 cm
Restauravo Marytė Glemžienė 2009 m.

Būklė prieš restauravimą

Batelis ir bato fragmentas pasiūti iš stambiųjų raguočių odos. Abiejų batų vidpadžių susiuvimo skylėse buvo rasta siūlų liekanų. Nustatyta, kad tai celiuliozė (tyrimą atliko LNM RC chemikė-technologė Meda Rūta Rinkevičiūtė). Visos apavo detalės atsiskyrusios viena nuo kitos. Sunyko ar pasimetė batelio padas, trūksta dalies susegimo dirželio, nėra dviejų pakulnės tvirtinimo kaištelių, deformuotas užkulnis. Bato fragmento užpakalinė dalis neišlikusi. Abiejų batų oda vietomis sutrūkinėjusi, nemaži ištrupėjimai prie batelio sukabinimo siūlių. Vidpadžiai išsisluoksniavę. Batelis ir bato fragmentas rasti suspausti, šlapi. Abiejų batų visą paviršių dengė organinės kilmės nešvarumai ir žemės.

Restauravimas

Šepetėliu nuo odos paviršiaus nuvalytos žemės, sulipusios detalės atskirtos viena nuo kitos, supuršktos 2 % antiseptiko P3 Triquart vandeniniu tirpalu ir paliktos tris paras drėgmės kameroje.

Išimtos iš kameros visos detalės nuplautos tekančiu vandeniu. Siuvimo skylėse susikaupę nešvarumai išvalyti smailiu mediniu krapštuku. Batų detalės plautos +30–40 ºC dejonizuotame vandenyje su 1 % glicerolio ir 2 % P3 Triquart tirpalo, paskui dejonizuoto vandens vonelėje. Skalpeliu ir šepetėliu nuvalyti batų pakulnes tvirtinantys mediniai bei geležiniai kaišteliai. Jie sutvirtinti 5 % polibutilmetakrilato (PBMA) tirpalu ksilene. Išdžiūvusi oda riebinta lanolino emulsija, paslėgus smėlio maišeliais. Įplyšusios apatinės batų detalės suklijuotos 20 % akrilinės dervos A-45k tirpalu acetone, po bato fragmento vidinėmis detalėmis įdėta dažyto šilko įklija. Visos batelio detalės susiūtos medvilniniais siūlais per autentiškas siūles, batelio pakulnė priklijuota prie vidpadžio.

Analogiškai restauruotas ir bato fragmentas. Susiuvus abu apavus, išorėje esantys kaišteliai padengti 3 % mikrokristalinio vaško Cosmoloid H80 tirpalu vaitspirite.

 

Image

Batų detalės prieš restauravimą

 

Image

Restauruojamas batas

 

Image

Restauruojamas bato fragmentas

 

Image

Restaurauotas batas ir bato fragmentas

 

DIRŽO SAGTIS SU APKALAIS

Užubalių kapinynas, Alytaus r., kapas Nr. 31
XVII a. Geležis, alavas, vario lydinys, audinys
Sagtis: ilgis 4,5 cm, plotis ~ 4,5 cm; apkaliukai: skersmuo 1–1,5 cm (sveikų 1,2 cm); diržo galo apkalas: plotis 2,3 cm, ilgis 2,6 cm
Restauravo Vita Narkūnaitė 2010 m.

Būklė prieš restauravimą

Eksponatą sudaro trys dalys: kvadratinė ažūrinė sagtis, šeši apkaliukai, pusapskritimio formos diržo galo apkalas. Visos eksponato dalys surūdijusios, trapios, ypač apkaliukai. Prie sagties ir diržo galo apkalo prilipę mineralizuoto audinio fragmentai.

Dviejų apkaliukų viršūnėlės išlikusios beveik sveikos, tik stipriai paveiktos korozijos, o kitų dviejų aptrupėję dugneliai. Atlikus rentgeno tyrimą, nustatyta, kad ant diržo galo apkalo yra vario lydinio apvadas, o apkaliukai padengti alavo danga.

Restauravimas

Apkaliukai valyti stiklo šepetėliu ir ultragarsiniu skalpeliu su keraminiu antgaliu. Diržo galo apkalas valytas smėliasrove. Diržo sagtis valyta chemiškai, šarminės sulfitinės redukcijos metodu. Sagtis ir diržo galo apkalas buvo pasyvinti 5 % tanino tirpalu etanolyje.

Visos eksponato dalys ir nulūžę fragmentai buvo sutvirtinti 5 % Plexisol P 550-40 tirpalu ksilene sumažintame slėgyje. 10 % PBMA tirpalu acetone sutvirtinti apkaliukai buvo papildomai valyti ultragarsiniu skalpeliu, kad būtų atidengta alavo danga. Nulūžę fragmentai suklijuoti 30 % PBMA klijais acetone. Atsiradę tarpai tarp fragmentų užglaistyti pasta, pagaminta iš tų pačių klijų, sumaišytų su atitinkamų atspalvių natūraliais pigmentais. Sagtis vienoje vietoje iš blogosios pusės papildomai sutvirtinta audinio fragmentu. Visos diržo dalys padengtos 3 % mikrokristalinio vaško Cosmoloid H80 tirpalu vaitspirite.

 

Image

Diržo sagtis ir apkaliukais prieš restauravimą (geroji pusė)

 

Image

Diržo sagtis ir apkaliukais prieš restauravimą (blogoji pusė)

 

Image

Restauruota diržo sagtis (geroji pusė)

 

Image

Restauruota diržo sagtis (blogoji pusė)

 

LANKINĖS ŽIEDUOTOSIOS SEGĖS SU AUDINIŲ FRAGMENTAIS

Žvilių kapinynas, Šilalės r., kapas Nr. 270
IV–V a. Vario lydinys, alavas su vario ir cinko priemaišomis, audinys
Segės Nr. 1342 aukštis 11,5 cm, liemens plotis 0,8 cm
Segės Nr. 1343 aukštis 10 cm, liemens plotis 0,8 cm
Segės Nr. 1344 aukštis 11 cm, liemens plotis 1 cm
Restauravo Aušra Uginčiūtė 2007 m.

Būklė prieš restauravimą

Visos trys lankinės segės buvo padengtos korozijos produktais, segių Nr. 1342 ir Nr. 1344 adatos nulūžusios, o įvijos su lankeliu (segės Nr. 1344 dar ir viena buoželė) atsiskyrusios nuo segės liemens. Prie segių išlikę audinio fragmentai buvo padengti nešvarumais ir metalų korozijos produktais.

Restauravimas

Segių paviršius buvo nuvalytas mechaniškai, fragmentai sutvirtinti ir suklijuoti polibutilmetakrilatu (PBMA), metalo paviršius padengtas vaško Cosmoloid 80H tirpalu vaitspirite.

Audinių fragmentai plauti trilono B tirpale, mirkyti 2-propanolyje, konservuoti akriline derva A-45k etilacetate ir sugrupavus pagal audimo kryptį pamušti tonuotu natūraliu šilku.

 

Image

Segės prieš restauravimą

 

Image

Segės prieš restauravimą

 

Image

Restauruotos segės

 

Image

Restauruotos segės

 

Image

Restauruotos segės