XVII a. monetų radiniai
XVII a. pinigų apyvartoje užima išskirtinę vietą, nes šiuo laikotarpiu buvo nukaldintas didžiausias monetų kiekis, jų Lietuvoje ir randama daugiausia. Vien tik rastų lobių skaičius (apie 250) apie 10 kartų viršija ankstesnių laikotarpių lobius. Dauguma šių lobių išsiskiria monetų gausa. Neretai juose būna nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių monetų. Didžiausias monetų lobis – apie 16 tūkst. monetų yra būtent iš šio laikotarpio, rastas Vilniuje, Tilto gatvėje (1698/1999).
Tokį ženklų monetų pagausėjimą pirmiausia lėmė didelis kaldinamų monetų kiekis. Vien 1660–1666 m. valdant Jonui Kazimierui Lenkijoje ir LDK buvo nukaldinta apie milijardas varinių šilingų – didžiausias kada nors Lenkijos ir LDK nukaldintų monetų kiekis. Todėl šiandien tai dažniausiai Lietuvoje randama moneta. Jas kaldino net septynios monetų kalyklos. Be šių monetų, didelę reikšmę XVII a. Lietuvoje turėjo švedų valdomoje Livonijoje leistos monetos – šilingai. Šių monetų buvo išleistas taip pat įspūdingas kiekis. Per 1644–1665 m. Rygoje veikusios kalyklos nukaldino per 1 milijardą 200 milijonų šilingų.
Kita priežastis, kodėl randama tiek daug monetų, yra tai, kad XVII a. buvo labai neramus – daug karų, po jų siautusių marų bei suiručių. Žmonės tokiomis permainingomis aplinkybėmis linkę slėpti savo pinigus. Be to, dėl suiručių pinigų vertė nuolat krito, sidabro kiekis monetose mažėjo, į apyvartą buvo leidžiamos daugiausia tik smulkiausio nominalo monetos, nes jos atnešdavo didžiausią pelną valstybių iždams, kur dėl nuolatinių karų labai stigo pinigų. Be abejo, krentant pinigų vertei, didėjant infliacijai, žmonės jau nebe taip kaip anksčiau brangino pinigus.
Vienas įdomiausių eksponatų yra Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje 2003 m. rastas 4182 vnt. monetų lobis. Šis XVII a. pirmos pusės lobis, kurį sudaro dvi taupyklės ir ąsotis, puikiai atspindi to laikotarpio monetų apyvartą. Jame rasta nuo smulkiausio nominalo monetų – denarų, dvidenarių, šilingų – iki stambiausio – ortų, markių, pustalerių, talerių, dukato, ir ne tik vietinių, bet įvairiausių tuomet apyvartoje buvusių užsienio kraštų monetų – Austrijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos Nyderlandų, Jungtinių Nyderlandų, Prūsijos, Rygos, Vengrijos, įvairių Vokietijos žemių bei miestų.
Lietuvoje rastų XVII a. monetų lobių radimviečių planas
LDK. Jonas Kazimieras. Šilingas. (1666 m.). Berzaunės falsifikatas.
Varis. Ø 15,4 mm, Vilkija, Kauno r.
Vilniaus, L. Stuokos-Gucevičiaus g. lobis (1630/2003)
Rusija. Aleksejus Michailovičius. Grašis. Apie 1654–1655 m. Pskovas.
Varis. 15,7x11,8 mm, Vilniaus Arsenalo lobio (1661/1974) moneta
LDK. Jono Kazimiero (1648–1668) monetų – šilingų ir 6 grašių, ruošiniai ir jų atraižos.
Valdovų rūmai, Vilnius
Ispanijos Nyderlandai. Flandrija. Pilypas IV. Patagonas. 1651 m.
Sidabras. Ø 42,8 mm, Valdovų rūmai, Vilnius
Lenkija. Zigmantas III Vaza. Denaras. 1622 m.
Sidabras. Ø 14,1 mm, Pranciškonų bažnyčia, Vilnius
Švedija. Kristina. ¼ erės. 1634 m.
Varis. Ø 29,5 mm, Valdovų rūmai, Vilnius