Seniausių pinigų radiniai
Seniausios Lietuvoje randamos monetos datuojamos pirmaisiais mūsų eros amžiais. Tai Romos imperijoje bei jos provincijose kaldintos monetos (apie ankstyvesnių – Graikijos monetų radinius žinios nėra patikimos). Šių monetų, daugiausia bronzinių sestercijų, dažniausiai pasitaiko rasti vakarinėje Lietuvos dalyje, kapinynuose.
Vėliau, X–XI a., į Lietuvą patenko sidabrinių arabiškų monetų dirhamų. Jų daugiausia rasta Rytų Lietuvoje. Vienas didžiausių Lietuvoje rastų šių monetų lobių – Vėlaikių, Zarasų r., yra saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šiek tiek vėliau į Lietuvą pateko labai nedaug Vakarų Europos viduramžių monetų.
Savos piniginės sistemos pagrindus padėjo XI–XII a. į Lietuvą patekę sidabro lydiniai. Pradžioje tai buvo kaltiniai skandinaviški, vėliau, XII–XIII a., lieti Novgorodo ir Kijevo lydiniai – grivnos. Kaimyninėse valstybėse naudoti sidabro lydiniai, matyt, paskatino savų sidabro lydinių atsiradimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma, bet galima manyti, kad tai turėjo įvykti tik centralizuotoje valstybėje, kai daugiau dėmesio imta skirti ne karams, o prekybai. Palankiausias metas tam buvo valdant karaliui Mindaugui (1253–1263). Pusapvalės formos apie 100 g sveriantys vietiniai sidabro lydiniai apyvartoje buvo iki XIV a. antros pusės. XIV a. sidabro lydinius imta kapoti į mažesnes dalis, nes smulkesnei prekybai reikėjo smulkesnių pinigų. Šiandien Lietuvoje yra žinoma nemažai tokių radinių. Tačiau ir tokie sidabro gabaliukai buvo per didelės vertės.
Romos imperija. Heraklėja. Markas Aurelijus (161–180). Sestercija.
Bronza. Ø 27,7 mm, Žemoji Panemunė, Šakių r.
Sidabro lydinio dalis. LDK. XIV a. Abu galai nulaužti ties padarytomis įkartomis.
Sidabras. 30,5x12,0 mm, p–25,885 g, Valdovų rūmai, Vilnius