LDK numizmatika XVII a. vid. – XVIII a. pr. (Jonas Kazimieras, Augustas II)

Vladislovo Vazos (1632–1648) valdymo metu lietuviškų monetų nukaldinta nebuvo. Valdant Jonui Kazimierui (1648–1668) monetų kaldinimas Vilniaus kalykloje atnaujintas 1652 m. Buvo nukaldinti biloniniai šilingai ir nedidelis kiekis dvidenarių, grašių, pusantrokų, trečiokų, šeštokų. Tačiau kalykla veikė tik vienerius metus. Lietuviškų monetų kaldinimas buvo atnaujintas 1660 m., kai pirmą kartą LDK istorijoje imta kaldinti varines monetas – šilingus. Šiandien jie dažnai vadinami boratinkomis. Šis pavadinimas atsirado XIX a. vid. ir kildinamas iš šių monetų emisijos plano sukūrėjo ir kalyklų valdytojo italo Tito Livijaus Boratinio (?–1682) pavardės. 1659 m. pinigų Ordinacija nustatė priverstinį varinių šilingų kursą – 3 variniai šilingai prilyginti vienam sidabriniam grašiui.

LDK. Jonas Kazimieras. Pusantrokas. 1652 m. Ø 19 mm, masė - 0,82 g LDK. Jonas Kazimieras. Šilingas. 1666 m. Vilnius. Ø 15,2 mm, masė - 1,37 g LKD. Jonas Kazimieras. Dvidenaris. 1652 m. Ø 15 mm, masė - 0,4 g

Pirmosios varinės LDK monetos buvo kaldintos Lenkijoje (Ujazdove, 1660–61 m. ir Olyvoje, 1663 m.). Vėliau atnaujintas monetų kaldinimas Vilniuje (1664–66 m.), atidarytos kalyklos Kaune (1665–66 m.), Breste (1665–66 m.) ir Marienburge (1666 m.). Visose šešiose kalyklose buvo nukaldinta beveik milijardas varinių šilingų. Tai buvo gausiausiai nukaldinta LDK moneta. Žinomi ir gausūs šių monetų falsifikatai. 1664–1666 m. nedideliais kiekiais buvo nukaldinta ir sidabrinių – trečiokų, šeštokų, ortų bei auksinių pusdukačių ir dukatų monetų. Ortai LDK buvo nukaldinti pirmą kartą.

LDK. Jonas Kazimieras. Ortas. 1664 m. Ø 28 mm, masė - 5,35 g

Paskutinės monetos su LDK vardu buvo nukaldintos Rusijos iniciatyva 1706–1707 m. Maskvoje (?) Tai buvo šeštokai. Šiomis monetomis Rusija parėmė savo sąjungininko Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II (1698–1706, 1709–32) kovą prieš Švediją.

LDK. Augustas II. Šeštokas. 1706 m. Ø 26,1 mm, masė - 2,46 g

<- atgal | į pradžia | toliau ->