Virtualios parodos
XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvos sporto ženkleliai iš Algimanto Astiko kolekcijos Virtualioje parodoje pristatomi XX a. 3-4 dešimtmečio sporto ženkleliai iš Algimanto Astiko kolekcijos. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas nusipelniusio Lietuvos kultūros, švietimo ir meno veikėjo, kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) sukauptas 1918–1940 m. Lietuvos apdovanojimų ir ženklelių rinkinys (560 vnt.). LNM saugomoje A. Astiko kolekcijoje yra 459 ženkleliai, iš kurių 35 skirti Lietuvos sportui. Tai Lietuvos sporto organizacijų, vietinių ir tarptautinių varžybų, pirmenybių ir paskatinamieji ženkleliai. Parodos autorė Renata Jariomčenkaitė. Paroda veikia nuo 2012 m. sausio 23 d. |
Jono Basanavičiaus veiklos keliu 2011 m. lapkričio 16 d. baigėsi Lietuvos nacionalinio muziejaus organizuotas ir vykdytas kultūros paveldo konkursas Lietuvos mokyklų mokiniams „Jono Basanavičiaus veiklos keliu“. Konkurso baigiamajam etapui buvo pateiktas 151 piešinys, 23 nuotraukos ir 3 dokumentiniai filmukai iš 18 rajonų ir 3 miestų. Laureatais tapo devyni moksleiviai. Jiems įteikti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos pagyrimo raštai. Keturiasdešimt du mokiniai tapo šio konkurso diplomantais ir jiems įteikti Lietuvos nacionalinio muziejaus pagyrimo ir padėkos raštai bei rėmėjų atminimo dovanos. Įdomiausi darbai pateikiami virtualioje parodoje. Parodos autoriai Birutė Kazlauskienė, Justinas Lingys. |
Nuo 2011 m. lapkričio 13 d. pristatome virtualią parodą apie dr. Jono Basanavičiaus gimtinę. Prieš dvidešimt metų, atgimstant tautinei savimonei, buvo nuspręsta atgaivinti sunykusią Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą ir įkurti čia memorialinį muziejų. Virtuali paroda atskleidžia sodybos istoriją ir tą terpę, kuri formavo Jono Basanavičiaus charakterį bei norą dirbti lietuvių tautos labui. „Tokiame dailiame, kalnuotame krašte, su daugybe dar „kryžiokiškų“ tradicijų, aš esmi gimęs ir užaugęs ir ši aplinkybė, be abejo, ne menką į mano dvasią įtekmę turėjo“, – taip apie savo gimtąjį Sūduvos kraštą yra pasakęs Lietuvos valstybės kūrėjas, mokslininkas, gydytojas dr. Jonas Basanavičius. 2011 m. lapkričio 23 d. minėsime 160-ąsias patriarcho gimimo metines. Parodos autorė Rūta Vasiliauskienė, Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja. |
Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. veikia virtuali Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro paroda, kurioje pristatomi įdomesni per paskutinį dešimtmetį restauruoti eksponatai – trumpai aprašoma jų būklė prieš restauravimą ir restauravimo metodai, o fotografijos leidžia įvertinti atlikto darbo rezultatus. Parodos autoriai: Regina Ulozaitė, Vita Blažiūnienė, Algis Blažys. |
Raitelio simbolis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose Pirmą kartą raitelį kaip valstybės simbolį sutinkame dar 1386 metais. Tuomet, Jogailai (1377–1434) tapus Lenkijos karaliumi, jam buvo pagamintas herbinis antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas ir ietį bei skydą su dvigubu kryžiumi laikantis raitelis. Tačiau raitelis pradžioje turėjo ir kitų reikšmių – pirmiausia tai buvo valdovo simbolis. Tokia šio ženklo reikšmė monetose išliko beveik 150 metų. Virtuali paroda atskleidžia, kaip mažuosiuose istorijos paminkluose – monetose – bėgant laikui kito mūsų valstybės simbolis. Parodos autorius Eduardas Remecas. Paroda veikia nuo 2011 m. spalio 7 d. |
Nuo pat jaunų dienų K. Varnelis daug ir intensyviai piešė. Galima sakyti, kad anglis ir pieštukas lydėjo jį visą gyvenimą. Pačiomis sunkiausiomis valandomis ši ypatingų darbo sąlygų ir materialinių išlaidų nereikalaujanti meninės kūrybos forma netgi tapdavo svarbiausia. O ir vėliau piešiniai, pirmieji kūrybinių impulsų liudytojai, paties dailininko vertinti kaip savarankiški kūriniai. K. Varnelio pastebėjimu, visa esmė slypi piešinyje, visa kita – tapyba, skulptūra – tėra mechaniškas tų pirminių idėjų įgyvendinimo darbas. Kai kuriuos savo piešinius menininkas yra rodęs viešumoje, tačiau didžioji jų dalis nėra žinomi platesnei auditorijai, todėl pagrindinis šios virtualios parodos tikslas yra pristatyti žymiausius, būdingiausius ir atskleisti jų kūrimo ir piešinio sampratos raidą. Paroda parengta iš K. Varnelio namų-muziejaus saugyklose saugomų piešinių. Parodos autorius Vidas Poškus. Paroda veikia nuo 2011 m. sausio 30 d. |
Vilniečių avalynė XIV a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Paroda skirta Vilniaus miestiečių avalynės istorijai nuo XIV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Pristatoma batsiuvių cecho Vilniuje istorija ir archeologiniai radiniai iš miesto tyrinėjimų. Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus fonduose jau yra daugiau nei 30 restauruotų įvairių apavo rūšių. Parodoje norima supažindinti su dalimi jų ir su tipiniais batsiuvių darbo įrankiais. Parodos autorė Inga Martišauskytė. Paroda veikia nuo 2011 m. sausio 12 d. |
Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei Stasys Šilingas (1885–1962) – įvairiapusė asmenybė. Iškilus politikas – ilgametis Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, teisingumo ministras, jis buvo ir aktyvus visuomenininkas – daugelio draugijų steigėjas ir vadovas, periodinės spaudos bendradarbis, net kelių žurnalų ir laikraščių redaktorius. Virtuali paroda parengta pagal 2010 metais lapkričio mėnesį, minint 125-ąsias S. Šilingo gimimo metines, Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistą Vyto Urbono monografiją Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei. Paroda veikia nuo 2010 m. gruodžio 8 d. Paroda atnaujinta 2010 m. gruodžio 29 d. |
Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 150 metų 2010 m. gruodžio 30 d. minime kalbininko Jono Jablonskio 150 metų gimimo sukaktį. 1930 m. laikraštis Lietuvos aidas, įvertindamas kalbininko nuopelnus, rašė: „Daug yra pas mus nusipelniusių vyrų tėvynei. Daug jų kovojo ir padėjo galvas kovos lauke. Visus juos mes turim gerbti ir sekti jų pavyzdį. Bet vis dėlto Kriaušaičiui – Rygiškių Jonui – Jablonskiui pridera ypatinga pagarba. Jis kovojo, jis statė mūsų kultūros, mūsų tautos kertinį akmenį – kalbą. Jis ne metus kitus, ne dešimts dvidešimts metų, bet visą savo gyvenimą paaukojo mūsų kalbai. Jis dirbo ne tarnybą eidamas, ne už pinigus, ne už ordinus ir ne dėl garbės. Jis dirbo tada juodą, nedėkingą darbą. Darbą, kurio pasisekimas ir visa ateitis buvo labai neaiški“. Meilę Lietuvai ir gimtajai kalbai lyg testamentu paliko Jonas Jablonskis savo gyvenimu. Parodą parengė Eglė Griciuvienė iš šeimos archyvo ir muziejaus rinkinių nuotraukų, pagal muziejaus leidinį Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima / Sud. E. Lukėnaitė-Griciuvienė. Vilnius, 2009. 246 p. Paroda veikia nuo 2010 m. gruodžio 5 d. |
Religiniai medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje Parodoje pristatomi Lietuvos nacionalinio muziejaus religinių medaliukų rinkinyje esantys 54 XVII–XX amžiaus medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais; iš viso religinių medaliukų rinkinyje yra apie 1000 vienetų. Trečdalis medaliukų su jėzuitų šventųjų atvaizdais priskiriami XVII–XVIII a., o likusieji – XIX–XX a. Ankstyvieji medaliukai aptinkami rečiau, yra masyvesni ir aukštesnio meninio lygio nei vėlesnieji medaliukai, kurie buvo labiau paplitę ir lengviau prieinami paprastiems tikintiesiems. Paroda parengta remiantis stendiniu pranešimu, pristatytu tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas“, vykusioje 2008 m. spalio 9–10 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Parodos autorė Regina Ablėnienė. Fotografas Kęstutis Stoškus. Paroda veikia nuo 2009 m. lapkričio 30 d. |
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės apdovanojimai Po dramatiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas sausio 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. 1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuriuo atkurti ir visi kiti Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. apdovanojimai. 2002 m. birželio 18 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 16 d., pakoregavo valstybės apdovanojimų sistemą ir jų dizainą. Parodoje pristatomi 1991–2002 m. atkurti ir įsteigti apdovanojimai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Apdovanojimus muziejui perdavė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir privatūs asmenys. Parodos autorė Rūta Kuodytė, paroda parengta 2009 m. |
Parodos tikslas – supažindinti su monetų radiniais Lietuvoje ir parodyti, kaip keitėsi skirtingais laikotarpiais monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje. Paroda parengta pagal muziejaus leidinį Monetų radiniai Lietuvoje. Tarptautinei numizmatikos konferencijai skirtos parodos katalogas = Coin Finds in Lithuania. Catalogue of the Exhibition arranged in connection with the International Numismatics Conference / Sud. E. Remecas. Vilnius, 2006. 54 p. Parodos autorius Eduardas Remecas, paroda parengta 2009 m. |
Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių – 70 metų Pristatoma fotografijų paroda skirta žygio į Vilnių 70-mečiui paminėti. Eksponuojamos fotografijos atspindi svarbiausius istorinio įvykio momentus: demarkacijos linijos peržengimą prie Širvintų, žygiavimą Vilnijos keliais, įžengimą į Vilnių, Padėkos pamaldas Aušros Vartų koplyčioje, Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimą Gedimino kalno pilies bokšte. Didžiąją parodos dalį sudaro Juliaus Miežlaiškio ir Vytauto Augustino fotografijos. Šių autorių darbai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kita fotografijų dalis – iš Algimanto Miškinio kolekcijos ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. |
Parodoje per kartografinį vaizdą bandyta atspindėti Lietuvos istorinę raidą nuo pirmojo žemėlapio, kuriame paminėtos baltų gentys iki modernios Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., didesnį dėmesį skiriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografiniam palikimui. Paroda parengta pagal muziejaus leidinį Lietuva žemėlapiuose / Sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė. – Vilnius, 2002. – 218 p. |
Senasis Vilnius XIX a. II pusės fotografijose Parodoje eksponuojami seniausieji Vilniaus vaizdai ir vilniečiai įamžinti XIX a. II pusėje mieste dirbusių fotografų nuotraukose. Fotografijos atrinktos iš įvairių Lietuvos ir užsienio saugyklų. Parodoje eksponuojamos Lietuvos nacionalinio (LNM), Teatro, muzikos ir kino (TMKM) muziejų, Lietuvos mokslų akademijos (MAB), Vilniaus universiteto (VUB) bibliotekų, Lietuvos valstybės istorijos (LVIA), Literatūros ir meno (LLMA) archyvų rinkinių fotografijos, taip pat nuotraukos iš Valstybės istorijos (Rusija) ir Varšuvos nacionalinio (VNM) muziejų rinkinių. |
Stanisław Filibert Fleury 1858–1915. Fotografijos Parodoje išsamiai pristatomas Fleury kūrybinis palikimas, pateikiami XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai, fotografo šeimos nuotraukos, portretai. Parodoje daugiausia Fleury vaizdų eksponuojama iš Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM) saugomo autoriaus fotografijų ir stiklo negatyvų rinkinio, kitos nuotraukos atrinktos iš kitų saugyklų – Lietuvos mokslų akademijos (MAB), Vilniaus universiteto (VUB), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto(LLTI) bibliotekų, taip pat Teatro, muzikos ir kino muziejaus (TMKM) bei Gdansko nacionalinio muziejaus (MNG) rinkinių. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1918–1940) Lietuvoje 1918–1940 m. laikotarpiu buvo sudarytas 21 Ministrų kabinetas, jiems vadovavo 12 Ministrų Pirmininkų. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido fotografijų aplankus „Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1918–1940“ ir „Lietuvos Respublikos vyriausybė 1990–2008“. Parodoje eksponuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1918–1940 metų veiklos fotografijos. Leidinio partneris – Lietuvos valstybės centrinis archyvas. |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika Paroda skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikai nuo seniausių pinigų – XIII-XIV a. pradžioje naudotų sidabro ir aukso lydinių iki Augusto II vardu 1706–1707 m., kaip manoma, Maskvoje kaldintų LDK monetų. Supažindinama su LDK monetų kalyklomis, jose dirbusiais ar su kalyba sietinais asmenimis, jų ženklais monetose. Monetų nominalams ir vertėms paaiškinti skirtas žodynas. Eksponuojami lydiniai, monetos ir skaičiavimo žetonai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos rinkinio. Parodos autorius Eduardas Remecas, paroda parengta 2002 m., atnaujinta 2009 m. |
