Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“

 
 

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu nuo rugsėjo 24 d. pradeda paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šis paskaitų ciklas – tai naujo formato projektas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.

Naujasis paskaitų ciklas skirtas artėjančiam 700 metų Vilniaus gimtadieniui. Pirmąjį Vilniaus paskaitų kursą sudarys trylika paskaitų: šešios – rudens semestre ir septynios – pavasario. Paskaitas skaitys Vilniaus universiteto istorikai – savo sričių specialistai, įvairių knygų autoriai, istorijos mokslo populiarintojai, televizijos veidai.

Paskaitos, kurios vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), bus transliuojamos tiesiogiai 15min.lt svetainėje, norintys dalyvauti gyvai turi iš anksto užsiregistruoti: spausti čia (nuoroda). Paskaitos nemokamos.

ŽIŪRĖTI ANKSTESNIUS PASKAITŲ ĮRAŠUS: SPAUSTI ČIA (NUORODA)

[ I Vilniaus kursas’20 ]

I SEMESTRAS

Rugsėjo 24 d. 18 val. Rimvydas Petrauskas. „Vilnius viduramžiais: valdovo miestas ir miestiečių savivalda“

 

Istorija

Vilnius istoriniuose šaltiniuose pasirodo 1323 m. iškart kaip civitas regia – „valdovo miestas“. Nuo pat istorijos pradžios Vilniui būdingas dualizmas tarp valdovo rezidencijos ir miesto bendruomenės, tarp valdžios ir savivaldos. Kaip Vilnius tapo Lietuvos sostine ir ką reiškė būti sostine viduramžiais?

Eksponatas

Pušnys – keliautojų avalynė. Vilnius, XIV a. II pusė. Ožkos ir galvijų oda. Eksponatą pristato Viduramžių ir Naujausiųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Spalio 8 d. 18 val. Alfredas Bumblauskas. „1920-ieji: 40 Lietuvos dienų sostinėje. Ar galėjo rastis alternatyva Vilniaus problemai?“

 

Istorija

Remdamasi 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi su Sovietų Rusija tų pačių metų rugpjūčio 26 d. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai sugrįžus į sostinę, Gedimino kalne vėl suplevėsavo trispalvė, į miestą atvyko Lietuvos Respublikos įgaliotiniai, sudarytas laikinasis Vilniaus miesto magistratas. Vietos lietuviška spauda paskelbė, kad sostinėje bus ir duonos, ir tvarkos. Vilnius Lietuvos valdžioje išsilaikė kiek daugiau nei 40 dienų, iki spalio 9-osios, kada sostinę užėmė lenkų generolo Lucjano Żeligowskio vadovaujama kariuomenė. Kodėl šis 40 dienų laikotarpis mūsų atmintyje pernelyg blyškus? Ar sostinės likimas galėjo būti kitoks? Kokias 1920-ųjų Vilniaus pamokas derėtų prisiminti šiandien?

Eksponatas

Apdovanojimas – Vidurio Lietuvos kariuomenės Nuopelnų kryžius su liudijimu. 1920 m. Bronza, šilkas. Eksponatą pristato Numizmatikos skyriaus muziejininkė Rūta Kuodytė.

Spalio 22 d. 18 val. Grigorijus Potašenko. „Sentikių pėdsakai šių dienų Vilniaus erdvėse ir lietuviškoje savimonėje“

 

Istorija

Vilniuje daug nuosekliau ir ryškiau nei bet kur šių dienų Lietuvoje atsispindi lietuviškosios sentikybės istorija. Viena svarbiausių ir vertingiausių sentikių kultūros paveldo sostinėje vietų – Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas Naujininkuose. Tačiau sentikių istorija mieste ir miesto valdžios bei kitų jo gyventojų įtaka sentikiams neapsiribojo tik šiuo kompleksu – sentikių kultūros paveldas Vilniuje yra kur kas įvairesnis ir gausesnis. Jis taip pat pasklidęs ir kitose sostinės dalyse: Senamiestyje, Centre, Naujamiestyje, Pilaitėje, o kai kurie paminklai neišlikę, pakeitę savininkus arba neatpažįstamai pakitę.

Eksponatas

Sentikių kryžius. Rusija, XIX a. pabaiga. Bronza, emalis. Eksponatą pristato Istorijos skyriaus l.e.p. vedėjas Tadas Šėma.

Lapkričio 5 d. 18 val. Tomas Vaiseta. „Sovietinio Vilniaus pamišimo trikampis: Antakalnis, Kairėnai, Naujoji Vilnia“

 

Istorija

Sovietiniame Vilniuje buvo susikūrusi savita pamišimo topografija, kurią galima matyti kaip trikampį. Sovietų okupacijos metais Vilniuje ir aplink jį veikė trys psichiatrijos institucijos – Vasaros gatvėje iki šiol veikianti psichiatrijos ligoninė, pirmaisiais pokario dešimtmečiais egzistavęs šios ligoninės padalinys Kairėnuose, kur šiuo metu įkurtas Botanikos sodas, ir Naujojoje Vilnioje septintame dešimtmetyje atidaryta psichoneurologinė ligoninė. Kokia yra jų atsiradimo ir veiklos istorija, tarpusavio santykiai? Kokios buvo vidaus gyvenimo sąlygos ir į jas patekusių pacientų patirtys?

Eksponatas

Antano Terlecko teismo psichiatrinės ekspertizės byla. Respublikinė Naujosios Vilnios psichoneurologinė ligoninė, 1973 m. rugsėjo 10 – spalio 12 d. Eksponatą pristato Naujausių laikų istorijos skyriaus muziejininikė Virginija Rudienė.

Lapkričio 19 d. 18 val. Ryšard Gaidis. „Bajoriškasis Vilnius XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje: kasdienybės paradoksai“

 

Istorija

Įsivaizduodami bajoro, ypač dvarininko, aplinką pirmiausia matome didingus rūmus arba seną medinį jaukų dvarelį kaime. Bajoras – tai geras arba ne toks geras ūkininkas, išsiskiriantis savo garbe ir sena šeimos istorija. Tačiau tai tik iš dalies teisingas vaizdinys. Bajorą ir miestą taip pat siejo ypatingas ryšys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Lietuvoje labiausiai modernėjo didieji miestai ir Vilnius, be abejo, buvo priešakyje. Būdamas Rusijos imperijos vadinamojo Šiaurės vakarų krašto centras, Vilnius tradiciškai traukė įvairių socialinių sluoksnių atstovus. Iškiliausios Lietuvos bajorijos šeimos nuo seno Vilniuje turėjo savo rezidencijas, rūmus ir namus. Čia veikė įvairios bajorų organizacijos, institucijos, vyko suvažiavimai. Pagaliau gyvenimas Vilniuje daugeliui bajorų asocijavosi su politine socialine galia, aukštąja kultūra, ekonomine veikla, švietimu ir paprasčiausia kasdienybe.

Eksponatas

Bajoras ant kastuvo. Dailininkas Stanislovas Jarockis. Vilnius, 1902 m. Drobė, aliejus. Eksponatą pristato Ikonografijos skyriaus Indrė Urbelytė.

Gruodžio 3 d. 18 val. Inga Zakšauskienė. „Atrandant slaptąjį radijo klausytoją Vilniuje Šaltojo karo metais“

 

Istorija

Nusileidus geležinei uždangai, sovietiniame Vilniuje aštuntą valandą vakaro dažname bute užgesdavo šviesos ir prie tyliai braškančio radijo imtuvo susiburdavo šeimos, kaimynai, bendradarbiai. Išgirdę gerai pažįstamą šaukinį: ,,Amerikos balsas Lietuvai, kalbantis iš Vašingtono“, slaptieji Vakarų radijo klausytojai nekantriai laukdavo žinių iš už Atlanto. Nors sovietinė valdžia stengėsi apriboti bet kokį informacijos iš Vakarų patekimą, nepaklusdami jos valiai, kas vakarą vilniečiai vis ieškodavo geresnio radijo imtuvo garso. Kas tas slaptasis klausytojas? Kiek jam metų? Kokia jo profesija? Kokios jo pažiūros? Kodėl jis, pasyviai priešindamasis režimui, kasvakar patogiai įsitaisydavo prie radijo imtuvo?

Eksponatas

Vatikano radijo programa. 1977 m. Eksponatą pristato Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė Virginija Rudienė.

 

ŽIEMOS ATOSTOGOS

II SEMESTRAS

 

Bus paskelbta vėliau.

rugsėjo 24, 2020 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal