Tautodailininko Karolio Gedimino Cieminio Užgavėnių kaukės

 
 

Užgavėnės – tradicinė kalendorinė žiemos šventė, švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų, Pelenų dienos išvakarėse. Dažniausiai tai būna vasario mėnesį, visuomet – antradienį. Ji simbolizuoja žiemos pabaigą, gamtos pabudimą iš miego ir ateinantį pavasarį.

Senovėje Užgavėnės būdavo švenčiamos itin linksmai ir triukšmingai – kuo baisesnėmis kaukėmis apsitaisę ryškiaspalviai persirengėliai, tempdamiesi roges su besisukiojančia ant rato More ir lydimi muzikantų, lankydavo kaimynus, krėsdavo pokštus, vaidindavo, dainuodavo. Kaimynai jų laukdavo ir vaišindavo blynais, kruopų ir mėsos šiupiniu, spurgomis, šaltiena. Daug ir riebiai valgyti buvo būtina. Taip pat, kaip buvo būtina važinėtis arkliais ir išvirtus iš rogių voliotis sniege, laistytis vandeniu. Vaikai, susėdę į rogutes ir geldas, čiužinėdavo nuo kalnelių. Visas kaimas stebėdavo, kaip kaunasi žiemą ir pavasarį simbolizuojantys Lašininis ir Kanapinis, kaip sudeginama Morė ir laukuose išbarstomi jos pelenai. Užgavėnių apeigos turėjo nugalėti per žiemą susikaupusį blogį ir užtikrinti gerą būsimą derlių, ūkio gerovę.

Reikšmingiausias šventinio karnavalo elementas buvo kaukės, dažnai vadinamos lėčynomis, ličynomis. Tikėta, kad užsidėjęs kaukę žmogus persikūnija į kitą būtybę, įgauna stebuklingų galių blogiui ir negandoms nugalėti. Patys šventės dalyviai jas droždavosi iš medžio, darydavosi iš žievės, avikailio, kartono, popieriaus. Seniausios yra gyvūnų kaukės – Arklys, Gervė, Meška, Ožys. Taip pat dažni Daktaro, Elgetos, Giltinės, Kareivio, Pirklio, Raganos, Velnio personažai. Iki šių dienų Užgavėnės švenčiamos stengiantis išsaugoti pagrindinius šventės elementus ir suburti gausius dalyvių būrius. O Užgavėnių kaukės yra tapusios savarankiška originalia liaudies meno šaka.

Šioje virtualioje parodoje pristatoma tautodailininko, tradicinio amatininko Karolio Gedimino Cieminio (1943–2014) sertifikuotų tautinio paveldo produktų – Užgavėnių kaukių – kolekcija. Pagal išsilavinimą jis buvo mokslininkas-genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras; pagal prigimtį – menininkas, šalia mokslinės ir pedagoginės veiklos iš medžio drožęs Užgavėnių kaukes. Jis yra sukūręs apie 450 kaukių, surengęs keletą parodų.

Tradicinio amatininko Cieminio kaukės vaizduoja visus pagrindinius personažus – Arklį, Elgetą, Giltinę, Ožį, Pirklį, Raganą, Velnią; šalia jų atsiranda ir naujų tipažų.

Kaukės sukurtos iš tradicinių natūralių medžiagų – prie nedažyto medinio išskobto pagrindo pritvirtinus įvairių medžiagų detales: naminių ar laukinių gyvūnų ragus, dantis, kailį, arklio šerius, šiurkštaus audinio skiautes, pintas arba rištas odos juosteles, šiaudus, metalo plokšteles. Būdingas individualus braižas ir kuriami charakteriai padiktuoti medžio faktūros. Kaukės išraiškingos ir ekspresyvios, linksmos ir baisios, su didelėmis burnomis, kreivomis kumpomis nosimis, retais išklaipytais ir aptrupėjusiais dantimis. Kad įspūdis būtų stipresnis, kai kurios padažytos – raudonai paryškintos lūpos, baltai, geltonai arba juodai apvestos akys. Kaukės nėra vien aplinkos puošmena; jas galima naudoti ir Užgavėnių vaikštynėse.

Gausus Karolio Gedimino Cieminio kūrybos palikimas pasklidęs po visą pasaulį – dauguma darbų yra privačiose kolekcijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Olandijoje, Rusijoje, Australijoje ir Lietuvos muziejuose.

Nuotraukas parodai pateikė Edmundas Lekevičius. Kaukes fotografavo Cieminis, virtualiai parodai parengė Eglutė Lekevičiūtė

vasario 25, 2019

Home buttonAtgal