„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Signatarų namai, pristatydami tautinių vakarų ciklą, kviečia daugiau sužinoti apie šiuos kultūrinius susibūrimus, pasiklausyti lietuviškos muzikos, pajusti atmosferą, lydėjusią tautą į Nepriklausomybę.


 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. Tautinio atgimimo vakarų ciklo programa

Rugsėjo 20 d. 17 val. Kelias į tautinės valstybės atkūrimą

Dalyvaus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Spalio 18 d. 17 val. Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių

Dalyvaus Lietuvių folkloro teatro įkūrėjai Dalia ir Povilas Mataičiai. Bus rodomos dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ ištraukos.

Lapkričio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Algimanto Katiliaus knygos „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ pristatymas

Dalyvaus: knygos autorius dr. Algimantas Katilius, recenzentė dr. Regina Laukaitytė. Renginį ves dr. Vytautas Jogėla. Koncertuos Marcinkonių etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė).

Vakaro vaizdo įrašas

Gruodžio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Juozo Girniaus knygos „Pranas Dovydaitis“ pristatymas

Dalyvaus: dr. Kęstutis Girnius, dr. Aldona Vasiliauskienė ir dr. Artūras Svarauskas. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė). Renginio metu knygą bus galima įsigyti pigiau.

Sausio 10 d. 17 val. 30 min. Lietuvių choro muzika ir chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

Renginys skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.

Paskaitą skaitys doc. Rolandas Aidukas, koncertuos Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ choras „Cantus gracilis“ (vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteriai Renata Deltuvienė-Bakutė, Evaldas Steponavičius, koncertmeisterė Živilė Survilaitė).

XIX a. pabaigoje ir ypač XX a. pradžioje ėmė kurtis įvairios kultūros draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos tautinio atgimimo veiksniu. Draugijos burdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, rengdavo viešus vaidinimus, koncertus.

Dainos būdavo svarbiausia kiekvieno lietuviško vakaro programos dalis, labiausiai visų mėgstama ir laukiama.

1895 m. Tilžėje buvo įsteigtas „Birutės“ draugijos choras, 1899 m. Kaune – „Dainos“ draugija. 1904–1909 m. Vilniuje veikė Lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, rengusi vakarus su muzika, 1905–1908 m. – draugija „Vilniaus kanklės“, tuo pačiu laiku Marijampolėje veikė kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“. Vakarus su muzika rengė ir 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija „Rūta“.

Visada draugijų įkvėpėjai, organizatoriai buvo žymiausi muzikai ir visuomenės veikėjai: Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas ir Petras Vileišiai, Mikas Petrauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša bei daugelis kitų.

Vakaro vaizdo įrašas

Vasario 20 d. 17 val. 30 min.  Senosios lietuvių giesmės

2018 m. vasario 20 d. 17.30 val. Signatarų namuose prof. Alfonsas Motuzas skaitys paskaitą „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios giesmės Lietuvoje, žadinusios tautiniam atgimimui“. Dalyvaus Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Liaudies giesmių choro grupė (vadovė Janina Bukantaitė).

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvą tautiniam atgimimui žadino „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės bei kunigų poetų Antano Strazdo, Antano Baranausko, Jono Mačiulio-Maironio poezija, kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika.

Giesmių tautinio atgimimo ištakos siekia kontrreformacijos laikus, kada katalikiškų giesmių Lietuvoje autoriai jėzuitai pasitelkė jas kaip priemonę kovoje su teologinėmis protestantizmo doktrinomis, ypač mariologijos srityje. 1679 m. pasirodžiusiame giesmyne „Balsas širdies“ įdėta giesmė „Sveika, Panelė, cūdais pagarbinta“, skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimui Šiluvoje. Giesmė kaip kovos už religinę laisvę priemonė pradėta praktikuoti po 1654–1667 m. karo su Maskva, plačiai naudota po 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vėliau giesmė kaip žadintoja „ginant laisvę, valstybės teritoriją ir tautos nepriklausomybę“ prieš Rusijos imperijos valdžią pasitelkta 1863–1864 m. sukilime. Pirmiausia tai buvo kunigo Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ bei „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės. Žinoma, kad jas giedojo sukilėliai savo stovyklose ir žygiuose, paprasti žmonės namuose ir dirbdami, ir, aišku, bažnyčioje. Šias giesmes, virtusias maldomis, rusų valdžia draudė giedoti. Jos yra žinomos tik Lenkijoje ir Lietuvoje, o Lietuvoje pasirodė pirmiausia ten, kur bažnyčiose buvo vartojama lenkų kalba. Jas giedoti lietuviškai 1871 m. pirmasis pradėjo Žemaičių kunigų seminarijos dėstytojas kunigas Antanas Baranauskas. 1897–1902 metais, būdamas Seinų vyskupu, jis siekė, kad Seinų vyskupijoje, o kartu ir Lietuvos pietinėje ir pietrytinėje dalyje, per šermenis būtų giedamos „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės, tačiau vyskupui mirus ši praktika plačiau nepaplito. 1904 m. Lietuvai atgavus spaudą, tautinio atbudimo link vedė giesmėmis virtusi kunigo Jono Mačiulio-Maironio poezija bei kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika. Ypač mėgtos giesmės „Neapleiski mūsų, Motinėlė“ ir „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.

Kovo 21 d. 17 val. 30 min. Vydūnas tautinio atgimimo baruose

2018 m. kovo 21 d. 17.30 val. Signatarų namuose Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius skaitys paskaitą „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“, dalyvaus aktorė Gražina Urbonaitė, koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė).

Vydūnas, būdamas Mažosios Lietuvos veikėjas, savo raiška ir kūryba neišsiteko tik joje. Tos raiškos erdvė buvo visa lietuvių tauta. Artimesni Vydūno ryšiai su Didžiąja Lietuva prasideda įpusėjus pirmajam XX a. dešimtmečiui, jau pasiekus kūrybos brandą.

Tuo metu vis labiau ryškėjo nepriklausomos valstybės atkūrimo vizija. Tikėdamas tos vizijos įgyvendinimo galimybe, Vydūnas įsakmiai kėlė tautos laisvės prasmės klausimą. Laisva tauta, jo manymu, turėtų sudaryti sąlygas žmogaus dvasiniam tobulėjimui, dvasinės kultūros sklaidai ir taip esmingai prisidėti prie dvasinės pasaulio evoliucijos, prie žmonijos vienijimosi dvasiniu pagrindu. Savo veikla ir raštais stengdamasis pasauliui parodyti jame esant gyvą ir kūrybingą lietuvių tautą, Pirmojo pasaulinio karo metais mąstytojas prisidėjo prie kelio į nepriklausomybę tiesimo.

Jau atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Vydūnas reiškė tikėjimą, kad jos gyvenime bus kuo švenčiausiai laikomasi pamatinių dorovės principų, kurių pagrindu reikštųsi žmoniškumas. Mąstytojas atidžiai sekė, kaip vystosi laisva valstybė ir kaip laikomasi jo siūlyto orientyro – žmoniškumo, ir pasitelkęs šį orientyrą vertino visų jos veiksmų kokybę ir prasmingumą. Tuose vertinimuose pirmiausia džiaugiamasi tautos kultūros augimu, jos kūrybos galių laisva sklaida, pasiektais rezultatais, bet yra ir nemažai geranoriškos kritikos negatyvių reiškinių atžvilgiu. Į juos mąstytojas žiūrėjo kaip į nulemtus slogios praeities bei augimo sunkumų ir ragino juos nuosekliai šalinti. Vydūnas buvo įsitikinęs, kad neigiamos Lietuvos gyvenimo apraiškos daugiausia yra susijusios su neteisingai suprasta laisve. Toji laisvė įsivaizduota kaip galimybė daug ką daryti nevaržomai, leisti laisvai reikštis bet kokiems polinkiams, norams, silpnybėms, kratytis atsakomybės. Tokią laisvę Vydūnas vadino „nepriklausomybe paviršiaus dalykuose“. Ji atitolinanti tikrąją – esmingąją – laisvę.

Išsamiausiai nepriklausomos Lietuvos vertinimas atsispindi Vydūno 1921–1925 m. leistame žurnale Darbymetis ir Lietuvos spaudoje: Lietuvos aide, Klaipėdos žiniose, Dienovidyje, Akademike, Naujojoje Romuvoje, Literatūros naujienose ir kitur – skelbtuose straipsniuose.

Balandžio 18 d. 17 val. 30 min. Etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu

Dalyvaus prof. Ainė Ramonaitė. Koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė).

Gegužės 16 d. 17 val. 30 min. Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis

Gegužės 16 d. 17.30 val. vyks tautinio atgimimo istorijos vakaras „Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis“. Paskaitą šia tema skaitys dr. Alma Lapinskienė. Dainas apie Vilnių dainuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė).

Paskaitoje bus analizuojamas Vilniaus tapsmas lietuvių tautinio atgimimo širdimi, nagrinėjamas istorinis „Vilniaus žinių“ vaidmuo telkiant tautą ir kuriant valstybę. 1904–1914 m. Vilnius tapo lietuviškos periodikos, knygų leidybos, kultūrinės veiklos centru. Lietuvių mokslo draugija skleidė mokslo idėją, rūpinosi švietimo reikalais, Lietuvių dailės draugija – dailės ir muzikos augimu. Daug vietos paskaitoje bus skirta įvairiapusei kultūrinei lietuviškų draugijų veiklai, išryškinta mėgėjų teatro svarba.

 


Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose


Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose

„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Signatarų namai, pristatydami tautinių vakarų ciklą, kviečia daugiau sužinoti apie šiuos kultūrinius susibūrimus, pasiklausyti lietuviškos muzikos, pajusti atmosferą, lydėjusią tautą į Nepriklausomybę.


 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. Tautinio atgimimo vakarų ciklo programa

Rugsėjo 20 d. 17 val. Kelias į tautinės valstybės atkūrimą

Dalyvaus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Spalio 18 d. 17 val. Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių

Dalyvaus Lietuvių folkloro teatro įkūrėjai Dalia ir Povilas Mataičiai. Bus rodomos dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ ištraukos.

Lapkričio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Algimanto Katiliaus knygos „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ pristatymas

Dalyvaus: knygos autorius dr. Algimantas Katilius, recenzentė dr. Regina Laukaitytė. Renginį ves dr. Vytautas Jogėla. Koncertuos Marcinkonių etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė).

Vakaro vaizdo įrašas

Gruodžio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Juozo Girniaus knygos „Pranas Dovydaitis“ pristatymas

Dalyvaus: dr. Kęstutis Girnius, dr. Aldona Vasiliauskienė ir dr. Artūras Svarauskas. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė). Renginio metu knygą bus galima įsigyti pigiau.

Sausio 10 d. 17 val. 30 min. Lietuvių choro muzika ir chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

Renginys skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.

Paskaitą skaitys doc. Rolandas Aidukas, koncertuos Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ choras „Cantus gracilis“ (vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteriai Renata Deltuvienė-Bakutė, Evaldas Steponavičius, koncertmeisterė Živilė Survilaitė).

XIX a. pabaigoje ir ypač XX a. pradžioje ėmė kurtis įvairios kultūros draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos tautinio atgimimo veiksniu. Draugijos burdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, rengdavo viešus vaidinimus, koncertus.

Dainos būdavo svarbiausia kiekvieno lietuviško vakaro programos dalis, labiausiai visų mėgstama ir laukiama.

1895 m. Tilžėje buvo įsteigtas „Birutės“ draugijos choras, 1899 m. Kaune – „Dainos“ draugija. 1904–1909 m. Vilniuje veikė Lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, rengusi vakarus su muzika, 1905–1908 m. – draugija „Vilniaus kanklės“, tuo pačiu laiku Marijampolėje veikė kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“. Vakarus su muzika rengė ir 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija „Rūta“.

Visada draugijų įkvėpėjai, organizatoriai buvo žymiausi muzikai ir visuomenės veikėjai: Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas ir Petras Vileišiai, Mikas Petrauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša bei daugelis kitų.

Vakaro vaizdo įrašas

Vasario 20 d. 17 val. 30 min.  Senosios lietuvių giesmės

2018 m. vasario 20 d. 17.30 val. Signatarų namuose prof. Alfonsas Motuzas skaitys paskaitą „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios giesmės Lietuvoje, žadinusios tautiniam atgimimui“. Dalyvaus Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Liaudies giesmių choro grupė (vadovė Janina Bukantaitė).

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvą tautiniam atgimimui žadino „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės bei kunigų poetų Antano Strazdo, Antano Baranausko, Jono Mačiulio-Maironio poezija, kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika.

Giesmių tautinio atgimimo ištakos siekia kontrreformacijos laikus, kada katalikiškų giesmių Lietuvoje autoriai jėzuitai pasitelkė jas kaip priemonę kovoje su teologinėmis protestantizmo doktrinomis, ypač mariologijos srityje. 1679 m. pasirodžiusiame giesmyne „Balsas širdies“ įdėta giesmė „Sveika, Panelė, cūdais pagarbinta“, skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimui Šiluvoje. Giesmė kaip kovos už religinę laisvę priemonė pradėta praktikuoti po 1654–1667 m. karo su Maskva, plačiai naudota po 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vėliau giesmė kaip žadintoja „ginant laisvę, valstybės teritoriją ir tautos nepriklausomybę“ prieš Rusijos imperijos valdžią pasitelkta 1863–1864 m. sukilime. Pirmiausia tai buvo kunigo Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ bei „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės. Žinoma, kad jas giedojo sukilėliai savo stovyklose ir žygiuose, paprasti žmonės namuose ir dirbdami, ir, aišku, bažnyčioje. Šias giesmes, virtusias maldomis, rusų valdžia draudė giedoti. Jos yra žinomos tik Lenkijoje ir Lietuvoje, o Lietuvoje pasirodė pirmiausia ten, kur bažnyčiose buvo vartojama lenkų kalba. Jas giedoti lietuviškai 1871 m. pirmasis pradėjo Žemaičių kunigų seminarijos dėstytojas kunigas Antanas Baranauskas. 1897–1902 metais, būdamas Seinų vyskupu, jis siekė, kad Seinų vyskupijoje, o kartu ir Lietuvos pietinėje ir pietrytinėje dalyje, per šermenis būtų giedamos „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės, tačiau vyskupui mirus ši praktika plačiau nepaplito. 1904 m. Lietuvai atgavus spaudą, tautinio atbudimo link vedė giesmėmis virtusi kunigo Jono Mačiulio-Maironio poezija bei kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika. Ypač mėgtos giesmės „Neapleiski mūsų, Motinėlė“ ir „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.

Kovo 21 d. 17 val. 30 min. Vydūnas tautinio atgimimo baruose

2018 m. kovo 21 d. 17.30 val. Signatarų namuose Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius skaitys paskaitą „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“, dalyvaus aktorė Gražina Urbonaitė, koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė).

Vydūnas, būdamas Mažosios Lietuvos veikėjas, savo raiška ir kūryba neišsiteko tik joje. Tos raiškos erdvė buvo visa lietuvių tauta. Artimesni Vydūno ryšiai su Didžiąja Lietuva prasideda įpusėjus pirmajam XX a. dešimtmečiui, jau pasiekus kūrybos brandą.

Tuo metu vis labiau ryškėjo nepriklausomos valstybės atkūrimo vizija. Tikėdamas tos vizijos įgyvendinimo galimybe, Vydūnas įsakmiai kėlė tautos laisvės prasmės klausimą. Laisva tauta, jo manymu, turėtų sudaryti sąlygas žmogaus dvasiniam tobulėjimui, dvasinės kultūros sklaidai ir taip esmingai prisidėti prie dvasinės pasaulio evoliucijos, prie žmonijos vienijimosi dvasiniu pagrindu. Savo veikla ir raštais stengdamasis pasauliui parodyti jame esant gyvą ir kūrybingą lietuvių tautą, Pirmojo pasaulinio karo metais mąstytojas prisidėjo prie kelio į nepriklausomybę tiesimo.

Jau atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Vydūnas reiškė tikėjimą, kad jos gyvenime bus kuo švenčiausiai laikomasi pamatinių dorovės principų, kurių pagrindu reikštųsi žmoniškumas. Mąstytojas atidžiai sekė, kaip vystosi laisva valstybė ir kaip laikomasi jo siūlyto orientyro – žmoniškumo, ir pasitelkęs šį orientyrą vertino visų jos veiksmų kokybę ir prasmingumą. Tuose vertinimuose pirmiausia džiaugiamasi tautos kultūros augimu, jos kūrybos galių laisva sklaida, pasiektais rezultatais, bet yra ir nemažai geranoriškos kritikos negatyvių reiškinių atžvilgiu. Į juos mąstytojas žiūrėjo kaip į nulemtus slogios praeities bei augimo sunkumų ir ragino juos nuosekliai šalinti. Vydūnas buvo įsitikinęs, kad neigiamos Lietuvos gyvenimo apraiškos daugiausia yra susijusios su neteisingai suprasta laisve. Toji laisvė įsivaizduota kaip galimybė daug ką daryti nevaržomai, leisti laisvai reikštis bet kokiems polinkiams, norams, silpnybėms, kratytis atsakomybės. Tokią laisvę Vydūnas vadino „nepriklausomybe paviršiaus dalykuose“. Ji atitolinanti tikrąją – esmingąją – laisvę.

Išsamiausiai nepriklausomos Lietuvos vertinimas atsispindi Vydūno 1921–1925 m. leistame žurnale Darbymetis ir Lietuvos spaudoje: Lietuvos aide, Klaipėdos žiniose, Dienovidyje, Akademike, Naujojoje Romuvoje, Literatūros naujienose ir kitur – skelbtuose straipsniuose.

Balandžio 18 d. 17 val. 30 min. Etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu

Dalyvaus prof. Ainė Ramonaitė. Koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė).

Gegužės 16 d. 17 val. 30 min. Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis

Gegužės 16 d. 17.30 val. vyks tautinio atgimimo istorijos vakaras „Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis“. Paskaitą šia tema skaitys dr. Alma Lapinskienė. Dainas apie Vilnių dainuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė).

Paskaitoje bus analizuojamas Vilniaus tapsmas lietuvių tautinio atgimimo širdimi, nagrinėjamas istorinis „Vilniaus žinių“ vaidmuo telkiant tautą ir kuriant valstybę. 1904–1914 m. Vilnius tapo lietuviškos periodikos, knygų leidybos, kultūrinės veiklos centru. Lietuvių mokslo draugija skleidė mokslo idėją, rūpinosi švietimo reikalais, Lietuvių dailės draugija – dailės ir muzikos augimu. Daug vietos paskaitoje bus skirta įvairiapusei kultūrinei lietuviškų draugijų veiklai, išryškinta mėgėjų teatro svarba.

 


rugsėjo 20, 2017 - gegužės 16, 2018 | Signatarų namai, Pilies g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal