„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Signatarų namai, pristatydami tautinių vakarų ciklą, kviečia daugiau sužinoti apie šiuos kultūrinius susibūrimus, pasiklausyti lietuviškos muzikos, pajusti atmosferą, lydėjusią tautą į Nepriklausomybę.


 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. Tautinio atgimimo vakarų ciklo programa

Rugsėjo 20 d. 17 val. Kelias į tautinės valstybės atkūrimą

Dalyvaus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Spalio 18 d. 17 val. Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių

Dalyvaus Lietuvių folkloro teatro įkūrėjai Dalia ir Povilas Mataičiai. Bus rodomos dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ ištraukos.

Lapkričio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Algimanto Katiliaus knygos „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ pristatymas

Dalyvaus: knygos autorius dr. Algimantas Katilius, recenzentė dr. Regina Laukaitytė. Renginį ves dr. Vytautas Jogėla. Koncertuos Marcinkonių etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė).

Vakaro vaizdo įrašas

Gruodžio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Juozo Girniaus knygos „Pranas Dovydaitis“ pristatymas

Dalyvaus: dr. Kęstutis Girnius, dr. Aldona Vasiliauskienė ir dr. Artūras Svarauskas. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė). Renginio metu knygą bus galima įsigyti pigiau.

Sausio 10 d. 17 val. 30 min. Lietuvių choro muzika ir chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

Renginys skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.

Paskaitą skaitys doc. Rolandas Aidukas, koncertuos Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ choras „Cantus gracilis“ (vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteriai Renata Deltuvienė-Bakutė, Evaldas Steponavičius, koncertmeisterė Živilė Survilaitė).

XIX a. pabaigoje ir ypač XX a. pradžioje ėmė kurtis įvairios kultūros draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos tautinio atgimimo veiksniu. Draugijos burdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, rengdavo viešus vaidinimus, koncertus.

Dainos būdavo svarbiausia kiekvieno lietuviško vakaro programos dalis, labiausiai visų mėgstama ir laukiama.

1895 m. Tilžėje buvo įsteigtas „Birutės“ draugijos choras, 1899 m. Kaune – „Dainos“ draugija. 1904–1909 m. Vilniuje veikė Lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, rengusi vakarus su muzika, 1905–1908 m. – draugija „Vilniaus kanklės“, tuo pačiu laiku Marijampolėje veikė kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“. Vakarus su muzika rengė ir 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija „Rūta“.

Visada draugijų įkvėpėjai, organizatoriai buvo žymiausi muzikai ir visuomenės veikėjai: Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas ir Petras Vileišiai, Mikas Petrauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša bei daugelis kitų.

Vakaro vaizdo įrašas

Vasario 20 d. 17 val. 30 min.  Senosios lietuvių giesmės

2018 m. vasario 20 d. 17.30 val. Signatarų namuose prof. Alfonsas Motuzas skaitys paskaitą „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios giesmės Lietuvoje, žadinusios tautiniam atgimimui“, giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Liaudies giesmių choro grupė (vadovė Janina Bukantaitė).

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvą tautiniam atgimimui žadino „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės bei kunigų poetų Antano Strazdo, Antano Baranausko, Jono Mačiulio-Maironio poezija, kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika.

Giesmių tautinio atgimimo ištakos siekia kontrreformacijos laikus, kada katalikiškų giesmių Lietuvoje autoriai jėzuitai pasitelkė jas kaip priemonę kovoje su teologinėmis protestantizmo doktrinomis, ypač mariologijos srityje. 1679 m. pasirodžiusiame giesmyne „Balsas širdies“ įdėta giesmė „Sveika, Panelė, cūdais pagarbinta“, skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimui Šiluvoje. Giesmė kaip kovos už religinę laisvę priemonė pradėta praktikuoti po 1654–1667 m. karo su Maskva, plačiai naudota po 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vėliau giesmė kaip žadintoja „ginant laisvę, valstybės teritoriją ir tautos nepriklausomybę“ prieš Rusijos imperijos valdžią pasitelkta 1863–1864 m. sukilime. Pirmiausia tai buvo kunigo Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ bei „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės. Žinoma, kad jas giedojo sukilėliai savo stovyklose ir žygiuose, paprasti žmonės namuose ir dirbdami, ir, aišku, bažnyčioje. Šias giesmes, virtusias maldomis, rusų valdžia draudė giedoti. Jos yra žinomos tik Lenkijoje ir Lietuvoje, o Lietuvoje pasirodė pirmiausia ten, kur bažnyčiose buvo vartojama lenkų kalba. Jas giedoti lietuviškai 1871 m. pirmasis pradėjo Žemaičių kunigų seminarijos dėstytojas kunigas Antanas Baranauskas. 1897–1902 metais, būdamas Seinų vyskupu, jis siekė, kad Seinų vyskupijoje, o kartu ir Lietuvos pietinėje ir pietrytinėje dalyje, per šermenis būtų giedamos „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės, tačiau vyskupui mirus ši praktika plačiau nepaplito. 1904 m. Lietuvai atgavus spaudą, tautinio atbudimo link vedė giesmėmis virtusi kunigo Jono Mačiulio-Maironio poezija bei kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika. Ypač mėgtos giesmės „Neapleiski mūsų, Motinėlė“ ir „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.

Kovo 21 d. 17 val. 30 min. Vydūnas tautinio atgimimo baruose

Dalyvaus dr. Vaclovas Bagdonavičius. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Balandžio 18 d. 17 val. 30 min. Tautinis judėjimas sovietmečiu

Dalyvaus prof. Ainė Ramonaitė. Koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė).

Gegužės 16 d. 17 val. 30 min. Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis

Dalyvaus dr. Alma Lapinskienė. Skambės dainos apie Vilnių.

 
 


Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose


Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose

„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Signatarų namai, pristatydami tautinių vakarų ciklą, kviečia daugiau sužinoti apie šiuos kultūrinius susibūrimus, pasiklausyti lietuviškos muzikos, pajusti atmosferą, lydėjusią tautą į Nepriklausomybę.


 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. Tautinio atgimimo vakarų ciklo programa

Rugsėjo 20 d. 17 val. Kelias į tautinės valstybės atkūrimą

Dalyvaus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Spalio 18 d. 17 val. Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių

Dalyvaus Lietuvių folkloro teatro įkūrėjai Dalia ir Povilas Mataičiai. Bus rodomos dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ ištraukos.

Lapkričio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Algimanto Katiliaus knygos „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ pristatymas

Dalyvaus: knygos autorius dr. Algimantas Katilius, recenzentė dr. Regina Laukaitytė. Renginį ves dr. Vytautas Jogėla. Koncertuos Marcinkonių etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė).

Vakaro vaizdo įrašas

Gruodžio 14 d. 17 val. 30 min. Valstybės šimtmečio minėjimui skirtos Juozo Girniaus knygos „Pranas Dovydaitis“ pristatymas

Dalyvaus: dr. Kęstutis Girnius, dr. Aldona Vasiliauskienė ir dr. Artūras Svarauskas. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė). Renginio metu knygą bus galima įsigyti pigiau.

Sausio 10 d. 17 val. 30 min. Lietuvių choro muzika ir chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje

Renginys skirtas Lietuvos chorų muzikai bei veiklai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prisiminti.

Paskaitą skaitys doc. Rolandas Aidukas, koncertuos Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ choras „Cantus gracilis“ (vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteriai Renata Deltuvienė-Bakutė, Evaldas Steponavičius, koncertmeisterė Živilė Survilaitė).

XIX a. pabaigoje ir ypač XX a. pradžioje ėmė kurtis įvairios kultūros draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos tautinio atgimimo veiksniu. Draugijos burdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, rengdavo viešus vaidinimus, koncertus.

Dainos būdavo svarbiausia kiekvieno lietuviško vakaro programos dalis, labiausiai visų mėgstama ir laukiama.

1895 m. Tilžėje buvo įsteigtas „Birutės“ draugijos choras, 1899 m. Kaune – „Dainos“ draugija. 1904–1909 m. Vilniuje veikė Lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, rengusi vakarus su muzika, 1905–1908 m. – draugija „Vilniaus kanklės“, tuo pačiu laiku Marijampolėje veikė kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“. Vakarus su muzika rengė ir 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija „Rūta“.

Visada draugijų įkvėpėjai, organizatoriai buvo žymiausi muzikai ir visuomenės veikėjai: Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas ir Petras Vileišiai, Mikas Petrauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša bei daugelis kitų.

Vakaro vaizdo įrašas

Vasario 20 d. 17 val. 30 min.  Senosios lietuvių giesmės

2018 m. vasario 20 d. 17.30 val. Signatarų namuose prof. Alfonsas Motuzas skaitys paskaitą „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios giesmės Lietuvoje, žadinusios tautiniam atgimimui“, giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Liaudies giesmių choro grupė (vadovė Janina Bukantaitė).

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvą tautiniam atgimimui žadino „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės bei kunigų poetų Antano Strazdo, Antano Baranausko, Jono Mačiulio-Maironio poezija, kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika.

Giesmių tautinio atgimimo ištakos siekia kontrreformacijos laikus, kada katalikiškų giesmių Lietuvoje autoriai jėzuitai pasitelkė jas kaip priemonę kovoje su teologinėmis protestantizmo doktrinomis, ypač mariologijos srityje. 1679 m. pasirodžiusiame giesmyne „Balsas širdies“ įdėta giesmė „Sveika, Panelė, cūdais pagarbinta“, skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimui Šiluvoje. Giesmė kaip kovos už religinę laisvę priemonė pradėta praktikuoti po 1654–1667 m. karo su Maskva, plačiai naudota po 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vėliau giesmė kaip žadintoja „ginant laisvę, valstybės teritoriją ir tautos nepriklausomybę“ prieš Rusijos imperijos valdžią pasitelkta 1863–1864 m. sukilime. Pirmiausia tai buvo kunigo Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ bei „Marijos valandų“ ir „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės. Žinoma, kad jas giedojo sukilėliai savo stovyklose ir žygiuose, paprasti žmonės namuose ir dirbdami, ir, aišku, bažnyčioje. Šias giesmes, virtusias maldomis, rusų valdžia draudė giedoti. Jos yra žinomos tik Lenkijoje ir Lietuvoje, o Lietuvoje pasirodė pirmiausia ten, kur bažnyčiose buvo vartojama lenkų kalba. Jas giedoti lietuviškai 1871 m. pirmasis pradėjo Žemaičių kunigų seminarijos dėstytojas kunigas Antanas Baranauskas. 1897–1902 metais, būdamas Seinų vyskupu, jis siekė, kad Seinų vyskupijoje, o kartu ir Lietuvos pietinėje ir pietrytinėje dalyje, per šermenis būtų giedamos „Graudžių verksmų“ maldos ir giesmės, tačiau vyskupui mirus ši praktika plačiau nepaplito. 1904 m. Lietuvai atgavus spaudą, tautinio atbudimo link vedė giesmėmis virtusi kunigo Jono Mačiulio-Maironio poezija bei kompozitorių Juozo Naujalio ir Česlovo Sasnausko muzika. Ypač mėgtos giesmės „Neapleiski mūsų, Motinėlė“ ir „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.

Kovo 21 d. 17 val. 30 min. Vydūnas tautinio atgimimo baruose

Dalyvaus dr. Vaclovas Bagdonavičius. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė).

Balandžio 18 d. 17 val. 30 min. Tautinis judėjimas sovietmečiu

Dalyvaus prof. Ainė Ramonaitė. Koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė).

Gegužės 16 d. 17 val. 30 min. Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo širdis

Dalyvaus dr. Alma Lapinskienė. Skambės dainos apie Vilnių.

 
 


vasario 20, 2018 - gegužės 16, 2018 | Signatarų namai, Pilies g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal