2018 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje, Ukmergės apskrityje. Augo siuvėjo Petro Augustino ir Marijonos Zarankaitės devynių vaikų šeimoje. Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. „Kur einu, vis ką nors matau, vis grožį matau. Jei matai, tai nufotografuosi“, – sakė Vytautas Augustinas 1996 m. paklaustas, iš kur tas ypatingas matymas ir pajautimas, ką ir kaip fotografuoti. Augustino darbus publikavo Policija, Naujoji Romuva, Jaunoji karta, Skautų aidas, Trimitas, Karys. Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.

Užsienio reikalų ministerijos prašymu jis teikė ministerijai fotografijas, skirtas Lietuvos pristatymui užsienyje. 1939 m. spalio 27–29 dienomis kaip „Spaudos fondo“ darbuotojas dalyvavo Lietuvos kariuomenės žygyje į Vilnių, užfiksavo pagrindines sostinės atgavimo akimirkas.

Vytauto Augustino fotografijose – šokanti, žygiuojanti, kupina entuziazmo kurti Lietuva, Vilniaus ir Kauno architektūra bei panoramos, Klaipėdos uosto, pajūrio vaizdai, miesteliai, įspūdingi Lietuvos, daugiausia Aukštaitijos, peizažai. 1940 m. sovietų okupacija nutraukė nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą. Brutali svetima jėga, pamindama puoselėtas vertybes, sugriovė du dešimtmečius kurto gyvenimo pamatus. Vytautas Augustinas fiksavo šiuos procesus – prosovietinius veikėjus, sutrikusius buvusios Lietuvos kariuomenės kariškius, išsigandusius mokinukus su vadų portretais rankose. Fotografas tuo metu dirbo dienraštyje Darbo Lietuva, vėliau pavadintame Tarybų Lietuva, paskui perėjo į Tiesą, iš ten – į Liaudies ūkį. 1941 m. birželį prasidėjus suėmimams, pasitraukė iš Kauno, Antrasis pasaulinis karas jį pasiekė gimtinėje – Leliūnuose. Karo metais fotografas, Broniaus Kviklio pakviestas, dirbo leidinyje Policija. 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. Čia 1945 m. Berlyne nusipirktu fotoaparatu fiksavo lietuvių gyvenimą. 1949 m. išvyko į JAV, kur įsidarbino spalvotosios fotografijos laboratorijoje. Fotografijos iš Vytauto Augustino archyvo spausdintos išeivijos spaudoje: žurnale Aidai, įvairiuose reprezentaciniuose leidiniuose, jo darbais iliustruota Bostone leista Lietuvių enciklopedija, Broniaus Kviklio Mūsų Lietuva. Niujorke 1951 m. išleistas fotografijų albumas Our Country Lithuania (Tėvynė Lietuva), 1955 m. – Lithuania (Lietuva).

1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.


 

Tarpukario Lietuvos fotografo Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą“

 
 

2018 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje, Ukmergės apskrityje. Augo siuvėjo Petro Augustino ir Marijonos Zarankaitės devynių vaikų šeimoje. Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. „Kur einu, vis ką nors matau, vis grožį matau. Jei matai, tai nufotografuosi“, – sakė Vytautas Augustinas 1996 m. paklaustas, iš kur tas ypatingas matymas ir pajautimas, ką ir kaip fotografuoti. Augustino darbus publikavo Policija, Naujoji Romuva, Jaunoji karta, Skautų aidas, Trimitas, Karys. Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.

Užsienio reikalų ministerijos prašymu jis teikė ministerijai fotografijas, skirtas Lietuvos pristatymui užsienyje. 1939 m. spalio 27–29 dienomis kaip „Spaudos fondo“ darbuotojas dalyvavo Lietuvos kariuomenės žygyje į Vilnių, užfiksavo pagrindines sostinės atgavimo akimirkas.

Vytauto Augustino fotografijose – šokanti, žygiuojanti, kupina entuziazmo kurti Lietuva, Vilniaus ir Kauno architektūra bei panoramos, Klaipėdos uosto, pajūrio vaizdai, miesteliai, įspūdingi Lietuvos, daugiausia Aukštaitijos, peizažai. 1940 m. sovietų okupacija nutraukė nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą. Brutali svetima jėga, pamindama puoselėtas vertybes, sugriovė du dešimtmečius kurto gyvenimo pamatus. Vytautas Augustinas fiksavo šiuos procesus – prosovietinius veikėjus, sutrikusius buvusios Lietuvos kariuomenės kariškius, išsigandusius mokinukus su vadų portretais rankose. Fotografas tuo metu dirbo dienraštyje Darbo Lietuva, vėliau pavadintame Tarybų Lietuva, paskui perėjo į Tiesą, iš ten – į Liaudies ūkį. 1941 m. birželį prasidėjus suėmimams, pasitraukė iš Kauno, Antrasis pasaulinis karas jį pasiekė gimtinėje – Leliūnuose. Karo metais fotografas, Broniaus Kviklio pakviestas, dirbo leidinyje Policija. 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. Čia 1945 m. Berlyne nusipirktu fotoaparatu fiksavo lietuvių gyvenimą. 1949 m. išvyko į JAV, kur įsidarbino spalvotosios fotografijos laboratorijoje. Fotografijos iš Vytauto Augustino archyvo spausdintos išeivijos spaudoje: žurnale Aidai, įvairiuose reprezentaciniuose leidiniuose, jo darbais iliustruota Bostone leista Lietuvių enciklopedija, Broniaus Kviklio Mūsų Lietuva. Niujorke 1951 m. išleistas fotografijų albumas Our Country Lithuania (Tėvynė Lietuva), 1955 m. – Lithuania (Lietuva).

1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.


 

sausio 18, 2018 - kovo 25, 2018 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal