Karalaitis Kazimieras (1458–1484), Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, popiežiaus Urbono VIII 1636 m. buvo paskelbtas Lietuvos Globėju, o Pijaus XII 1948 m. – viso pasaulio lietuvių jaunimo Globėju. Tvarios, ilgametės pamaldumo ir pilietinio sureikšminimo tradicijos dėka šv. Kazimiero atvaizdai, įvairūs kiti regimieji religinio tikėjimo bei istorinės atminties ženklai sudaro ypatingos svarbos kultūrinį sluoksnį.
Leidiniu siekiama atskleisti Lietuvos Globėjo gerbimo tradiciją ir atvaizdo plėtotę nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Atvaizdu, kaip ir bažnyčios titulu ar žmogaus krikšto vardu, reiškiasi pamaldumas šventajam, skirtingose epochose ir bendruomenėse įgyjantis įvairias formas. Knygoje labiausiai norėta išryškinti pamaldumo šv. Kazimierui istorinę sklaidą, šventojo gerbimo pavidalų ir atvaizdo raiškos tendencijų pjūvį. Todėl įvairi ir gausi medžiaga buvo suskirstyta ne pagal dailės žanrus ar ikonografinius tipus, o pagal laikotarpius, kurie atitinka Lietuvos Globėjo gerbimo tradicijos pokyčius, yra neatsiejami nuo mūsų krašto praeities ir dabarties realijų. Leidinį sudaro penkios dalys, kai kurios iš jų suskirstytos į potemes, detalizuojančias šventojo gerbimo ir atvaizdo sampratas.

Kiti leidiniai


Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje

Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje

Kiti leidiniai

Vilnius, 2009. 560 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-91-6.
Sudarytojos Neringa Markauskaitė ir Sigita Maslauskaitė. Dailininkė Vida Ona Kuraitė, redaktorė Nijolė Deveikienė

Kaina: 10 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje

Karalaitis Kazimieras (1458–1484), Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, popiežiaus Urbono VIII 1636 m. buvo paskelbtas Lietuvos Globėju, o Pijaus XII 1948 m. – viso pasaulio lietuvių jaunimo Globėju. Tvarios, ilgametės pamaldumo ir pilietinio sureikšminimo tradicijos dėka šv. Kazimiero atvaizdai, įvairūs kiti regimieji religinio tikėjimo bei istorinės atminties ženklai sudaro ypatingos svarbos kultūrinį sluoksnį.
Leidiniu siekiama atskleisti Lietuvos Globėjo gerbimo tradiciją ir atvaizdo plėtotę nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Atvaizdu, kaip ir bažnyčios titulu ar žmogaus krikšto vardu, reiškiasi pamaldumas šventajam, skirtingose epochose ir bendruomenėse įgyjantis įvairias formas. Knygoje labiausiai norėta išryškinti pamaldumo šv. Kazimierui istorinę sklaidą, šventojo gerbimo pavidalų ir atvaizdo raiškos tendencijų pjūvį. Todėl įvairi ir gausi medžiaga buvo suskirstyta ne pagal dailės žanrus ar ikonografinius tipus, o pagal laikotarpius, kurie atitinka Lietuvos Globėjo gerbimo tradicijos pokyčius, yra neatsiejami nuo mūsų krašto praeities ir dabarties realijų. Leidinį sudaro penkios dalys, kai kurios iš jų suskirstytos į potemes, detalizuojančias šventojo gerbimo ir atvaizdo sampratas.

Home buttonAtgal