Signatarų namai lankytojams bus uždaryti dėl ekspozicijos keitimo. Signatarų namų salėje renginiai vyks numatytu grafiku. Apie ekspozicijos atidarymą informuosime.

Signatarų namų ekspozicija – XX a. pradžios tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istorija (1900–1918) – prasideda pasakojimu apie tautinį atgimimą Vilniuje ir nuoseklią lietuvių tautos kultūrinę bei politinę veiklą, vainikuotą nepriklausomybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. visa Lietuva, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kelias į nepriklausomybę – ilga 123 metų kova dėl lietuviško rašto, dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje, dėl teisės mokytis ir kalbėti gimtąja kalba, dėl teisės naudotis tautine simbolika, būti nepriklausoma tauta.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos (1915–1918) sąlygomis paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – konceptualus, lakoniškas 122 žodžių dokumentas, kuris vėliau, visus okupacijų metus, žadino nepriklausomybės viltį, kuris niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir buvo Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas 1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Ekspozicijos centrinė ašis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gyvenimą ir veiklą iliustruojanti istorinė medžiaga, išdėstyta trylikoje kambarių. Signatarų namų ekspozicija yra unikali, nes nuolat papildoma muziejaus įsigytomis, signatarų artimųjų dovanotomis ar paskolintomis relikvijomis.

Signatarų namai

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai

1918 m. vasario 16 d. šiame name pasirašytas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Signatarų namai lankytojams bus uždaryti dėl ekspozicijos keitimo. Signatarų namų salėje renginiai vyks numatytu grafiku. Apie ekspozicijos atidarymą informuosime.

Signatarų namų ekspozicija – XX a. pradžios tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istorija (1900–1918) – prasideda pasakojimu apie tautinį atgimimą Vilniuje ir nuoseklią lietuvių tautos kultūrinę bei politinę veiklą, vainikuotą nepriklausomybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. visa Lietuva, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kelias į nepriklausomybę – ilga 123 metų kova dėl lietuviško rašto, dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje, dėl teisės mokytis ir kalbėti gimtąja kalba, dėl teisės naudotis tautine simbolika, būti nepriklausoma tauta.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos (1915–1918) sąlygomis paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – konceptualus, lakoniškas 122 žodžių dokumentas, kuris vėliau, visus okupacijų metus, žadino nepriklausomybės viltį, kuris niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir buvo Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas 1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Ekspozicijos centrinė ašis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gyvenimą ir veiklą iliustruojanti istorinė medžiaga, išdėstyta trylikoje kambarių. Signatarų namų ekspozicija yra unikali, nes nuolat papildoma muziejaus įsigytomis, signatarų artimųjų dovanotomis ar paskolintomis relikvijomis.

Home buttonAtgal