Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai unikalūs baltų kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Pirmoje ekspozicijos salėje „Lietuva iki Kristaus“ seniausi paleolito ir mezolito laikotarpio radiniai supažindina su pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo įrankiais ir ginklais. Eksponuojama neolito laikotarpio archeologinė medžiaga, susijusi su medžiokle, namų ūkiu, žvejyba, ankstyvąja žemdirbyste, menu, tikėjimu. Vėlyvajam neolitui atstovauja įspūdinga Pamarių kultūros keramika iš Nidos gyvenvietės. Pamarių kultūros ir baltiškų vietovardžių paplitimo žemėlapiai perteikia baltų kultūros formavimosi istoriją. Eksponuojami žalvario amžiaus pirmieji importiniai metaliniai dirbiniai, ankstyvojo geležies amžiaus urnos iš laidojimo paminklų. Antroji ekspozicijos salė „Lietuva iki valstybės susidarymo“ apima daugiau kaip tūkstančio metų pokristinės eros istoriją. Žmonių buities, gyvensenos raida nuo I iki XIII amžiaus išdėstyta atskiromis temomis: mainai ir prekyba, žemdirbystė, metalurgija, ginkluotė, raitelis ir žirgas, verpimas ir audimas, keramika. Lietuvių tautos etninė istorija pristatoma per atskirų baltų genčių: lietuvių, jotvingių-sūduvių, aukštaičių, sėlių, žiemgalių, žemaičių, skalvių, lamatiečių, kuršių – archeologinius radinius ir laidosenos papročių kaitą. Atskirą ekspozicijos dalį sudaro aprangos rekonstrukcijos.

Ekspozicija išsamiai pristatoma muziejaus išleistuose Lietuvos proistorės ekspozicijų vadovuose lietuvių ir anglų kalbomis.

Informacija apie lankymą.

Senasis arsenalas

Senasis arsenalas

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių.

Senasis arsenalas

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių.

Senasis arsenalas

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių.

Senasis arsenalas

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių.

Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai unikalūs baltų kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Pirmoje ekspozicijos salėje „Lietuva iki Kristaus“ seniausi paleolito ir mezolito laikotarpio radiniai supažindina su pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo įrankiais ir ginklais. Eksponuojama neolito laikotarpio archeologinė medžiaga, susijusi su medžiokle, namų ūkiu, žvejyba, ankstyvąja žemdirbyste, menu, tikėjimu. Vėlyvajam neolitui atstovauja įspūdinga Pamarių kultūros keramika iš Nidos gyvenvietės. Pamarių kultūros ir baltiškų vietovardžių paplitimo žemėlapiai perteikia baltų kultūros formavimosi istoriją. Eksponuojami žalvario amžiaus pirmieji importiniai metaliniai dirbiniai, ankstyvojo geležies amžiaus urnos iš laidojimo paminklų. Antroji ekspozicijos salė „Lietuva iki valstybės susidarymo“ apima daugiau kaip tūkstančio metų pokristinės eros istoriją. Žmonių buities, gyvensenos raida nuo I iki XIII amžiaus išdėstyta atskiromis temomis: mainai ir prekyba, žemdirbystė, metalurgija, ginkluotė, raitelis ir žirgas, verpimas ir audimas, keramika. Lietuvių tautos etninė istorija pristatoma per atskirų baltų genčių: lietuvių, jotvingių-sūduvių, aukštaičių, sėlių, žiemgalių, žemaičių, skalvių, lamatiečių, kuršių – archeologinius radinius ir laidosenos papročių kaitą. Atskirą ekspozicijos dalį sudaro aprangos rekonstrukcijos.

Ekspozicija išsamiai pristatoma muziejaus išleistuose Lietuvos proistorės ekspozicijų vadovuose lietuvių ir anglų kalbomis.

Informacija apie lankymą.

Home buttonAtgal