Retų spaudinių rinkinys

Retų spaudinių rinkinys yra didžiausias skyriaus rinkinys, jame yra beveik 80 tūkstančių eksponatų. Ypač vertinga XVI–XVIII a. pergamentų, su įvairiomis bajorų, didikų giminėmis susijusių dokumentų, miestų, miestelių raidą atspindinčių aktų ir lituanistinės kartografijos kolekcija. Iš žemėlapių minėtinas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 metų Lietuvos žemėlapis, įvairūs XVII–XVIII a. vokiški, prancūziški kartografijos darbai. Pergamentų pogrupyje saugomos didžiųjų kunigaikščių privilegijos Lietuvos miestams, tarp jų Zigmanto Vazos ir Vladislovo Vazos privilegijos Biržų, Naugarduko miestams. Žymiąsias LDK didikų gimines mena teisiniai dokumentai, pavyzdžiui, Kristupo Radvilos Perkūno 1598 m. raštas, kuriuo Panemunės dvaras perduodamas Masalskiams, Karolio Stanislovo Radvilos laiškai. Senosios Lietuvos administracinę politiką, valdovo kanceliarijos veiklą liudija didžiųjų kunigaikščių signuoti dokumentai ir aktai. Senąją bibliotekininkystę ir bibliofilinę kultūrą ženklina knygos iš bažnyčių bei vienuolynų ir privačių bibliotekų. Kai kurios iš jų priklausė valstybės vadovams, žymiems valstybės bei bažnyčios dignitoriams. Lietuvos spaustuvių leidybinę veiklą rodo sukauptas nemažas įvairaus turinio knygų rinkinys. Didelę rinkinio dalį sudaro XIX–XX a. dokumentai ir spaudiniai, įvairiapusiškai atspindintys Lietuvos istoriją.

Tekstilės rinkinys

Tekstilės rinkinyje kaupiami ir saugomi Lietuvos ir Europos cechų, manufaktūrų audiniai bei siuviniai, drabužiai, papuošalai, XIX–XX a. valdininkų ir kariškių uniformos bei jų priedai, kasdieniai rūbai. Visa tai atspindi vietines audimo, siuvimo, siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Didžiąją rinkinio dalį sudaro liturginė tekstilė – bažnytiniai drabužiai ir kiti apeigoms skirti siuviniai. Šie eksponatai yra vieni seniausių, tarp tokių paminėtini liturginiai unitų dvasininkų drabužiai – sakosai (XVI a.). Kai kurie tekstilės dirbiniai yra susiję su konkrečiais istoriniais vardais ir faktais, valstybinėmis institucijomis. Dar iš Senienų muziejaus yra paveldėta Trakų vaivadijos vėliava, taip pat lovos, kurioje esą Merkinėje mirė Vladislovas Vaza, baldakimo dalis, kariškos palapinės dalis (XVIII a.) su Palubinskių giminės herbu. Paminėtina herbinė portjera su Mykolo Kazimiero Paco herbu ir inicialais (dailininkas Ianas Leyniersas iš Briuselio). Nemaža kontušinių juostų kolekcija, tarp kurių – svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės manufaktūrų (Slucko, Gardino) ir žymiausių meistrų (Leono Madžarskio) produkcija. Gausus XX a. I pusės aprangos ir jos detalių rinkinys, kai kurie iš šių eksponatų priklausė reikšmingoms politikos, kultūros asmenybėms.

Buities ir namų apyvokos reikmenų rinkinys

Buities ir namų apyvokos reikmenų rinkinį sudaro Europos ir Lietuvos meistrų dirbiniai iš metalo, keramikos, stiklo, brangiųjų metalų, taip pat įvairūs buitinės paskirties daiktai, įrengimai, instrumentai. Ši eksponatų grupė įamžina vietinės pramonės ir vartojimo kultūros istoriją. Kai kurie objektai, priklausę svarbioms Lietuvos istorijos asmenybėms, yra verti dėmesio memorialiniu atžvilgiu (pavyzdžiui, Motiejui Valančiui, Antanui Baranauskui, Jonui Šliūpui, Aleksandrui Stulginskiui, Vytautui Jurgučiui, Antanui Žmuidzinavičiui, Kiprui Petrauskui, Pranui Mažyliui, Felicijai Bortkevičienei, Pranui Hiksai priklausę daiktai). Paminėtinas laikrodžių rinkinys, kuriame saugomi saulės ir mechaniniai laikrodžiai. Dalis jų pagaminta Lietuvoje ir mena senas laikrodininkystės tradicijas. Išskirtinę vietą rinkinyje užima XVIII a. rogės – vienos jų siejamos su Tiškevičių, kitos su Chaleckių giminėmis. Lietuviškos stiklininkystės raidą ir serviravimo ypatumus liudija taurės su bajoriškais herbais, pagamintos Nalibokų, Urečos manufaktūrose. Tarpukario Lietuvos pramonę reprezentuoja ne tik to meto įmonių produkcija, bet ir pakuotės, etiketės. Kaupiami ir tautiniam sportui – futbolui, irklavimui – dedikuoti apdovanojimai, taurės.

Militarijos rinkinys

Militarijos rinkinyje saugomi šaltieji ir šaunamieji ginklai, apsauginiai ginklai ir amunicija supažindina su XVI–XX a. Lietuvos ir kitų kraštų ginkluote bei medžioklėje naudotais ginklais. Nuo senųjų ginklų, kurie yra saugomi archeologiniuose rinkiniuose, šie skiriasi tuo, jog buvo paveldimi iš kartos į kartą, kai kurie saugoti kaip praeitį menančios relikvijos jų savininkų palikuonių. Žinių apie daugelio senųjų ginklų meistrus ar savininkus nėra išlikę, todėl tokie eksponatai kaip Ružanų stalininko Jono Pšeradovskio kardas, esą gautas iš paties valdovo Zigmanto ar Vladislovo Vazos už jo ir jo brolių karinius nuopelnus, yra ypač brangūs. Vilniaus miesto ir Lietuvos baudžiamosios teisės istoriją liudija XVI–XVII a. Vilniaus budelių kalavijai, kadaise rasti rotušės rūsiuose. Prie legendinių, dar Senienų muziejuje pasakojimais apipintų eksponatų priskirtinas kardas, kurį esą po Vienos mūšio 1683 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui padovanojo Bizantijos patriarchas. Nemažą rinkinio dalį sudaro 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenės amunicija ir ekipuotė, mūsų krašte siautusių abiejų pasaulinių karų ir juose dalyvavusių kariuomenių atributai. Audringą krašto istoriją, kovas dėl laisvės liudija XIX a. sukilimų, partizaninio karo prieš sovietinę okupaciją ginklai.

Liturginių daiktų rinkinys

Liturginių daiktų rinkinio didžiąją dalį sudaro katalikų religinės konfesijos apeiginiai daiktai. Vienas seniausių eksponatų – 1420 m. meistro Ustiako nulietas ir LDK didiko bei aukšto pareigūno Šedbaro Valimantaičio Švenčiausiosios Trejybės bažnyčiai Nevodnicoje (dabartinė Lenkija) paaukotas varpas. Saugoma nemažai XVII–XX a. aliejinių, ampulių, smilkyklių, žvakidžių, relikvijorių, kryžių. Kolekcijoje esama ir kitų Lietuvos religinių bendruomenių – ortodoksų, unitų, protestantų – kulto daiktų. LDK didikų protestantų maldos namams dovanoti liturginiai reikmenys atspindi liturgines šios konfesijos ypatybes, lietuviškos auksakalystės savitumą, senus mecenatystės papročius. Paminėtina Vilniaus kašteliono ir LDK kanclerio Eustachijaus Valavičiaus 1583 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai paaukota sidabrinė taurė, Jonušo Radvilos užsakymu 1655 m. Vilniaus auksakalio Zacharijo Šneiderio Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai pagaminta krikštykla. Šiame rinkinyje saugomos ir 1863 metų sukilimo relikvijos – savo poziciją laisvės kovų atžvilgiu demonstravusių kilmingų moterų papuošalai, pačių sukilėlių kalėjimuose ir tremtyje iš duonos daryti rožiniai, kryželiai, medaliukai.

Baldų rinkinys

Baldų rinkinyje daugiausia XIX–XX a. I pusės eklektikos stiliaus baldų, naudotų Lietuvos miestuose bei dvaruose. Esama ir pavienių ankstesnių epochų baldų pavyzdžių. Iš Senienų muziejaus rinkinių paveldėta spinta, priklausiusi Vilniaus tribunolui, – puošnus barokinis baldas, dekoruotas medžio inkrustacijomis, su pavaizduotomis alegorinėmis Teisingumo ir Tikėjimo figūromis. Renesansą ir baroką taip pat mena vadinamieji Dancigo baldai, skrynios ir skrynelės su puošniais geležiniais apkaustais, odos dekoru, puoštos polichromija. Tiksliai datuojamos ir atributuojamos tik kelios. Viena iš jų – pagaminta 1683 m. ir priklausiusi, kaip rodo herbai, iš Livonijos kilusių Korfų ir Osten-Sakenų giminių atstovams. Atskirą skrynių pogrupį sudaro seifai arba seifinės skrynios (tarp jų Vilniaus magistrato seifas), kuriose į vieną visumą jungiasi baldžių ir šaltkalvių, sudėtingų spynų mechanizmų autorių, darbas. Iš kitų baldų paminėtini krėslai. Kelios jų grupės, kaip liudija šaltiniai arba išausti herbai, priklausė Römeriams, kitoms didikų, bajorų, miestiečių giminėms. Rinkinyje taip pat saugomos buvusios Lietuvos Respublikos prezidentūros baldų (dvi XIX a. pabaiga datuotinų ampyro stiliaus svetainės komplektų dalys), ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir jo žmonos Domicelės, aktyvios visuomenininkės, Moterų globos komiteto vadovės, baldų kolekcijos.

Sfragistikos rinkinys

Sfragistikos rinkinyje sukaupti bažnytiniai, įvairių Lietuvos įstaigų, mokyklų, draugijų ir privačių asmenų spaudai. Ypač vertingi XVI–XVIII a. Lietuvos miestuose veikusių cechų – stiklių, puodžių, batsiuvių, audėjų, šaltkalvių, virvininkų – spaudai. Nacionaliniame muziejuje saugomas 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Prezidento spaudas, tiksliau – guminė jo pagalvėlė; beje, tai vienas didžiausių sfragistikos eksponatų (spaudo skersmuo 65 mm). Gana gausus yra XIX–XX a. įvairių institucijų spaudų rinkinys.