Etninės kultūros skyriaus rinkiniai

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 60 tūkstančių eksponatų. Tai XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 m. organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vid. pradėti kaupti geriausi, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai – tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 m. leidžiamas muziejaus metraštis Etnografija.


Aukštaitė. XIX a.

Aprangos ir apavo rinkinys

Valstiečių drabužiai iš namudinių audinių atspindi etnografinių regionų savitumus – audimo technikas, spalvų derinius, raštus, siuvimo, puošybos, dėvėjimo ypatumus. Didžiausią dalį sudaro moterų drabužiai – sijonai, prijuostės, marškiniai, skaros, sermėgos, galvos apdanga (skaros, kepurėlės, nuometai). Vyrų aprangos pavyzdžių rinkinyje mažiau. Didelę pintų, kaišytų, austų juostų grupę (apie 1500) 1996 m. papildė išeivio dailininko Antano Tamošaičio perduota juostų kolekcija. Megztų aprangos detalių grupę sudaro pirštinės, kojinės, riešinės, šalikai. Valstiečių kasdienio ir išeiginio apavo rinkinyje – vyžos, čempės, naginės, kojenos, klumpės, batai. Papuošalų grupę sudaro koralo, gintaro, stiklo karoliai. Rinkinį papildo tautodailininkių Klementinos Gudonytės, Monikos Kriukelienės, Elvyros Baublienės austi tautiniai kostiumai ir juostos, dailininkų Reginos Balčikonienės ir Juozo Balčikonio, Dalios Mataitienės, Vlado Daukanto, Onos Vincevičienės ir Vytauto Vincevičiaus, kitų autorių kūriniai bei gamybinių kombinatų „Marginiai“, „Dailė“, „Dovana“ gaminiai.


Lovatiesė. 1900 m. Varėnos r., Valkininkai

Interjero tekstilės rinkinys

Šiame rinkinyje yra apie 4000 eksponatų – kaimo moterų rankinėmis audimo staklėmis išaustų interjero ir buities audinių. Didžiąją rinkinio dalį sudaro rankšluosčiai (1272) ir lovatiesės (947). Daug staltiesių, pagalvių užvalkalų, nemažai paklodžių, antklodžių, patalpų puošybai naudotų kilimų, kilimėlių, takų. Rinkinį papildo apie 10 tūkstančių audinių skiaučių, buitinių dekoratyvinių mezginių nėrinių, pinikų. Daugiausia interjero tekstilės pavyzdžių yra iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos, kiek mažiau – iš Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos.


Pieta. XIX a. pab. Skuodo r. Aleksandrijos k.

Tradicinės liaudies skulptūros rinkinys

Šiame rinkinyje yra per 2500 eksponatų – XIX a. –XX a. pr. vietinių dievdirbių sukurtų skulptūrų, koplytėlių, keletas medinių memorialinių paminklų. Populiariausi siužetai – Nukryžiuotasis, Pieta, Marija Maloningoji, Marija Skausmingoji, Jėzus Nazarietis, Rūpintojėlis, šv. Jonas Nepomukas, šv. Antanas, šv. Juozapas, šv. Jurgis, šv. Rokas, šv. Barbora, šv. Agota, šv. Florijonas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Izidorius. Yra ir retų siužetų – šv. Agnietė, šv. Baltramiejus, šv. Darata, šv. Domininkas, šv. Ignotas Lojola. Jų autoriai – žymūs Žemaitijos meistrai Augustinas Potockis (1844–1945), Antanas Klanius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945), Kazimieras Razma (1851–1931), aukštaičių dievdirbiai Vincas Svirskis (1835–1916), Jonas Dagys (1825–1915), Jonas Danauskas (1861–1937), Antanas Deveikis (1818–1920) ir kiti. Šiuolaikinių tautodailininkų kūrinių tematika įvairi – vaizduojami mitologijos, tautosakos, literatūros personažai, įvairūs darbo procesai, sakraliniai siužetai. Rinkinys atspindi visą Lietuvą. Daugiausia eksponatų iš Žemaitijos regiono, kiek mažiau iš Aukštaitijos, visai nedaug iš Dzūkijos ir Suvalkijos.


Paminklo viršūnė. Kretingos r.

Geležinių viršūnių ir antkapinių kryžių rinkinys

Šis rinkinys atspindi visus Lietuvos regionus. Jį sudaro per 300 geležinių viršūnių, apie 50 kaltų ir lietų antkapinių kryžių. Daugiausia viršūnių kalta XIX a., keletas – XVIII a. antroje pusėje. Naudoti įvairūs geležies apdorojimo būdai – kalimas, karpymas, lankstymas. Kryždirbystės tradicijų tąsą atspindi kalvio tautodailininko Vytauto Jaručio darbai.


Margučiai. XX a.

Paprotinio meno rinkinys

Šis rinkinys atspindi lietuvių tradicijas ir papročius, kalendorines šventes. Jį sudaro per 80 Užgavėnių kaukių, padarytų iš medžio, tošies, pakulų, šiaudų, kailio, popieriaus, taip pat vaikų žaislai, karpiniai, šiaudų dirbiniai. Verbų ir margučių grupę sudaro per 300 Vilniaus verbų ir daugiau nei 2500 margučių iš visų Lietuvos regionų. Margučiai dažyti natūraliais augalinės kilmės arba XIX a. pab. – XX a. pr. kaime paplitusiais cheminiais dažais; marginta daugiausia vašku, kiek mažiau – skutinėta. Nemažai margučių yra tautodailininkų kūriniai. Seniausi XX a. pr. įsigyti Lietuvių mokslo draugijos, – ant keleto yra išskutinėta 1909, 1910 metų datos.


Sodas. 1974 m. Utenos r. Asmalų k.

Patalpų puošmenų rinkinys

Šį rinkinį sudaro per 40 šiaudų dirbinių ir per 600 popieriaus karpinių – iš popieriaus karpytos užuolaidėlės, lentynėlių karpiniai, lempų gaubtai, paveikslų rėmų papuošimai; per kalendorines ir šeimos šventes kabinti šiaudų sodai ir žvaigždės.


Kerdžiaus trimitai. XIX a. pab. Rytų Lietuva

Muzikos instrumentų rinkinys

Šį rinkinį sudaro 260 kerdžiaus trimitų, kanklių, cimbolų, dūdmaišių, smuikų, skudučių ir kitų instrumentų. Išsiskiria įvairiai padaryti (išskobti iš medžio ir apvyti tošimi ar virvele, smaluoti) ir įvairaus dydžio (1,5–2 metrų ilgio) kerdžiaus trimitai.


Žaislas „Arkliu veža bosą vandens“. XX a. I pusė. Rytų Lietuva

Vaikų žaislų rinkinys

Šį rinkinį sudaro per 200 vienetų įvairių barškalėlių kūdikiams, vilkelių, arkliukų, vežimėlių, gyvūnų figūrėlių, žaislinių baldų, medinių ir molinių švilpukų, susisiekimo priemonių ir darbo įrankių modelių.


Verpstė. XIX a. vid. Ignalinos r. Dainių k.

Pagrindinių verslų eksponatų rinkinys

Šis rinkinys atspindi XVIII a. – XX a. pr. žemdirbystę ir gyvulių ūkį. Jame saugomi XX a. 3–4 deš. į muziejų patekę seniausi arimo padargai – žagrės, arklai. Yra įvairių akėčių – pintinės, rėminės, eglišakinės; tarp jų – lydiminės žemdirbystės laikus siekiančios akėčios-smuikai. Derliaus nuėmimo įrankių grupėje – pjautuvai, dalgiai ir jų priežiūros priemonės, grėbliai, šakės, kastuvėliai bulvėms kasti, Vidurio Lietuvoje naudotos pusdalgės su grėbliukais. Kūlimo ir grūdų valymo priemonių grupėje – spragilai, kūlimo velenas, kūlimo mašinos, vėtyklės, kretilai. Atskirą grupę sudaro linų apdirbimo įrankiai – mintuvai, brauktuvės, kultuvės, šepečiai, šukuočiai ir kiti. Tarp audimo ir verpimo įrankių nemažai ornamentuotų verpsčių, prieverpsčių, šaudyklių, atsagčių. Gyvulių auginimo priemonių grupėje – mediniai botagai ir odiniai rimbai, barškalai, šukos arkliams šukuoti, avikirpės žirklės, geležiniai pančiai ir medinės arklių klumpės. Skirtinguose Lietuvos regionuose nusistovėjusius arklių kinkymo būdus atspindi pakinktų įvairovė – antšonės, apynasriai, laužtukai, balnai, pavalkai, kamantai, lankai, plėškės, vadžios, viržiai, o jungai primena išnykusį arimą jaučiais.


Bučiai. XIX a. Pietryčių Lietuva

Pagalbinių verslų eksponatų rinkinys

Šį rinkinį sudaro žvejybos, bitininkystės ir medžioklės eksponatai. Gausiausia žvejybos grupė, kurią sudaro per 100 tradicinių žvejybos įrankių – meškerės, blizgės, žeberklai, samčiai, bučiai, ūdos, venteriai, įvairiausi tinklai, vėžiavimo priemonės; įdomus įrenginys dideliems tinklams traukti žiemą – boba. Daugumą žvejybos įrankių Vilniaus, Trakų ir Zarasų apylinkėse 1925–1939 m. surinko profesorė Marija Znamierovska-Priuferova su talkininkais. Vertingi yra drevinės ir kelminės bitininkystės laikotarpio eksponatai iš Pietryčių Lietuvos: prietaisas iš virvių į medį kopti – geinys, drevės skaptavimo įrankiai, kelminiai aviliai ir jų dalys, narveliai bičių motinoms. Iš Žemaitijos turima XIX a. pintų šiaudinių avilių. Medžioklės eksponatų grupę sudaro parakinės, viliokliai, mediniai ir metaliniai spąstai, kilpos ir kitos priemonės.


Obliai-leistuvai. XIX a. pab. – XX a. pr.

Amatininkų įrankių rinkinys

Šiame rinkinyje sukaupta apie 1500 skirtingos paskirties bei įvairios konstrukcijos amatininkų ir meistraujančių valstiečių darbo įrankių. Pačią gausiausią grupę sudaro medžio apdirbimo įrankiai, kuriuos naudodavo medinius trobesius statydami dailidės – skliutai, blaškai, plėšiai, brėžtukai ir kiti; trobesius įrengiant, puošiant, darant baldus naudoti obliai, pjūklai, kampainiai; dengiant stogus – stogdengtės. Kubilių įrankių grupėje atskirti įrankiai namų apyvokos daiktams dirbti – vedegos, graižtuvai; klumpių įrankių grupėje – kulnasukiai, skaptai, ožiai; skiečių įrankių grupėje – skietų darymo mašinos ir kiti įrankiai skietams dirbti. Moterų darbo įrankių grupės eksponatai daugiausia susiję su verpimu, audimu ir skalbimu. Rinkinyje yra kalvės įrenginių, geležies apdorojimo ir arklių kaustymo įrankių. Odininkų, pakinktininkų, batsiuvių naudoti skustuvai, spaustuvai, ylos, peiliai ir kiti įrankiai. Molio apdorojimo grupėje sukomplektuoti indų žiedimo, glazūravimo įrankiai, plytų gamybos priemonės. Yra rinkinyje ir personalinių įrankių kolekcijų, priklausiusių žinomiems meistrams: medžio meistrui Augustinui Šilgaliui, staliui Kostantui Gabrėnui, kalviui Juozapui Simanavičiui ir kitiems.


Antlangė. 1920 m. Trakų r. Gruožninkų k.

Architektūros detalių rinkinys

Šiame rinkinyje sukaupti architektūriniai gyvenamųjų trobesių ir klėčių elementai padeda atkurti išorinį vaizdą, konstrukcijos, kompozicijos ir tradicinės puošybos elementus. Daugiausia puošybinių detalių – geometriniais, augaliniais, gyvūniniais motyvais kiaurapjūviu, kontūriniu raižymu, reljefiniu pjaustymu puoštų antlangių, stogo vėjalenčių, lėkių. Konstrukcinių detalių grupėje nemažai durų užraktų ir vyrių pavyzdžių.


Spinta. 1823 m. Pakruojo r. Dargužių k.

Baldų rinkinys

Šis rinkinys atspindi valstiečių gyvenamųjų patalpų interjero raidą, etnografinius savitumus. Seniausių eksponatų grupę sudaro išskaptuoti iš rąstų arba iš vytelių, skalų nupinti kraitkubiliai, kraitloviai, indaujos, lopšiai. Vėlyvesnių baldų grupę sudaro dailidžių ir stalių padirbtos drabužių ir maisto spintos, kanapos, kėdės, komodos, krėslai, kuparai, lentynos, lovos, rankšluostinės, šaukštdėtės, vaikų lovelės, stalai, puošnumu išsiskiriančios skrynios. Jie puošti kontūriniu raižymu, kiaurapjūviu, reljefine drožyba, polichromine tapyba, o nuo XIX a. pabaigos – tekintomis detalėmis.


Žvakidė. 1920 m. Plungės r. Luknėnų k.

Apšvietimo priemonių rinkinys

Šiame rinkinyje saugomi XVIII–XX a. eksponatai – paprasti mediniai žibinčiai, žibintai, įvairių tipų žvakidės, žibalinės lempos. Daugiausia pastatomų vienašakių medinių žvakidžių ūkinėms patalpoms apšviesti ir nešiojamų, įvairių formų molinių, medinių, skardinių žibintų. Žibinčių grupę sudaro paprastesni pastatomi arba pakabinami įtaisai balanoms laikyti arba sudėtingesni pakeliamieji žibinčiai, leidžiantys reguliuoti balanos aukštį. Apšvietimo eksponatai turi ne tik istorinę, bet ir meninę vertę, yra neatskiriama interjero detalė.


Lekas. 1885 m. Plungė

Namų apyvokos daiktų rinkinys

Šiame rinkinyje sukaupti su liaudies kasdiene buitimi susiję namų apyvokos daiktai ir indai maistui ruošti, laikyti, valgyti. Seniausi namų apyvokos rykai – geldos, loviai, kubilai, piestos – skobtiniai, vėlyvesni – šuleliniai. Nemažą grupę sudaro moliniai – lipdyti ir žiesti indai virti, maistui patiekti, skysčiams laikyti, pienui perdirbti. Iš jų išsiskiria žiesti puošnūs šventiniai ąsočiai. Daug iš vytelių, šaknelių, karnų pintų bamblių, krepšių, pintinių. Nemažai tošinių indų, tabokinių. Rinkinį papildo įtaisai maisto produktams ruošti – girnos, aliejaus spaustuvai, sūrspaudžiai; gorčiai ir kvortos biriems ar skystiems produktams saikuoti; pūrai ir puspūriai – grūdams seikėti.