Archeologijos skyriaus rinkiniai
Archeologijos skyriaus rinkiniuose yra beveik 130 tūkstančių eksponatų, neskaitant titnago nuoskalų ir keramikos šukių. Rinkinius sudaro akmens, bronzos ir geležies amžių radiniai, datuojami nuo XI tūkst. pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a., taip pat dalinai tęstinių laidojimo paminklų medžiaga iki XVI a. 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė, iš viso per 4000 eksponatų, archeologijos ekspozicija.
Akmens amžiaus rinkinys: paleolitas, mezolitas Seniausi akmens amžiaus eksponatai – titnaginiai dirbiniai, priskiriami vėlyvajam paleolitui ir mezolitui – yra daugiausia iš tyrinėtų Pietryčių Lietuvos akmens amžiaus stovyklaviečių. Pats žymiausias – mezolito laikotarpio Donkalnio žynio kapas iš Biržulio apyežerės. |
Akmens amžiaus rinkinys: neolitas Neolito laikotarpio gausiausias titnaginis inventorius yra iš Pietryčių Lietuvos – Merkio upės baseino gyvenviečių. Muziejuje taip pat saugoma didelė akmens amžiaus dirbinių kolekcija iš Žemaitijos – Biržulio ežero baseino, Rytų Aukštaitijos – Kretuono ežero baseino, Pietų Lietuvos – Šešupės baseino. Unikali neolito organinė medžiaga – medžio, kaulo, gintaro dirbiniai iš tyrinėtų Šventosios gyvenviečių, gerokai papildanti mūsų protėvių gyvenimo tiek materialinės, tiek dvasinės kultūros įvaizdį. Daugiau kaip 100 tūkstančių puodų fragmentų surasta Nidoje. Šventoji ir Nida – didžiausios neolito laikotarpio Narvos ir Pamarių kultūrų tyrinėtos gyvenvietės Lietuvoje. |
Metalų laikotarpio rinkinys: bronzos ir ankstyvasis geležies amžius Bronzos ir ankstyvojo geležies amžių archeologinį rinkinį sudaro negausūs pavieniai žalvario dirbiniai ir šį laikotarpį labai praturtinę radiniai iš tyrinėtų ankstyvųjų piliakalnių: Nevieriškės, Sokiškių, Narkūnų, taip pat Luokesų ežero povandeniniai tyrimai. Iš laidojimo paminklų pažymėtinos Paveisininkų krūsninių kapų ir Ėgliškių pilkapių urnos. |
Metalų laikotarpio rinkinys: geležies amžiaus piliakalniai ir gyvenvietės Geležies amžiaus archeologinį rinkinį sudaro radiniai iš tyrinėtų I tūkst.–II tūkst. pradžios piliakalnių ir gyvenviečių: Aukštadvario, Nemenčinės, Migonių, Pajevonio, Kaukų, Maišiagalos, Imbarės, Eketės, Daubarių. Tai daugiausia keramikos dirbiniai ir darbo įrankiai. |
Metalų laikotarpio rinkinys: geležies amžiaus laidojimo paminklai Gyventojų materialinės ir ypač dvasinės kultūros visumos vaizdą daugiausia papildo tyrinėti laidojimo paminklai. Skyriaus rinkinyje sukaupti radiniai iš visos Lietuvos gentinių regionų. Iš Rytų Lietuvos muziejuje saugoma Kretuonų, Neravų, Taurapilio pilkapių medžiaga, iš Vidurio Lietuvos išsiskiria Plinkaigalio kapinyno radiniai. Didelę rinkinio dalį sudaro dirbiniai iš žiemgalių genties kapinynų: Jauneikių, Pamiškių, Linksmučių, Šukionių, žemaičių: Bikavėnų, Požerės, Žvilių, Žąsino, Upynos. Patys gausiausi ir turtingiausi – kuršių genties laidojimo paminklai: Palangos, Laivių, Kurmaičių, Kiauleikių, Genčų, Pryšmančių, Girkalių, Griežės kapinynai. Vien iš Palangos, Laivių ir Griežės kuršių kapų turima apie 7000 eksponatų. |
Metalų laikotarpio rinkinys: vėlyvieji senkapiai XIV–XVII a. archeologiniai radiniai yra iš tyrinėtų Graužių, Narkūnų, Rumšiškių, Sarių, Jakštaičių, Pribitkos, Diktarų, Obelių senkapių. Išsiskiria Stakliškėse rastas XIV a. sidabro dirbinių lobis. |
