Paskutiniam Vytauto apygardos partizanui Antanui Kraujeliui (1928–1965) priklausę daiktai

Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanų pasitarimas

Pirmas iš kairės rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas. Apie 1950 m.

Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai

Pirmoje eilėje antras iš kairės „Ąžuolo“ būrio vadas Pranas Kemeklis-Tėvas. Iki 1949 m.

Lietuvos partizanų skiriamieji ženklai

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietų represinių struktūrų veiklą. Tai dokumentai, spaudiniai, fotografijos, antspaudai, ginklai, įvairūs asmeniniai daiktai. Rinkinyje saugomi paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928–1965) priklausę daiktai: ginklai, kitelis, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys, kuriuos po jo žūties Papiškių kaime, Utenos rajone, tuometiniam Revoliucijos muziejui perdavė Valstybės saugumo komitetas. Disidentinę veiklą sovietiniais metais plačiai nušviečia Lietuvos laisvės lygos lyderio Antano Terlecko ir žurnalisto, poeto Gintauto Iešmanto perduota archyvinė medžiaga.

Rezistencija

Paskutiniam Vytauto apygardos partizanui Antanui Kraujeliui (1928–1965) priklausę daiktai

Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanų pasitarimas

Pirmas iš kairės rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas. Apie 1950 m.

Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai

Pirmoje eilėje antras iš kairės „Ąžuolo“ būrio vadas Pranas Kemeklis-Tėvas. Iki 1949 m.

Lietuvos partizanų skiriamieji ženklai

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietų represinių struktūrų veiklą. Tai dokumentai, spaudiniai, fotografijos, antspaudai, ginklai, įvairūs asmeniniai daiktai. Rinkinyje saugomi paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928–1965) priklausę daiktai: ginklai, kitelis, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys, kuriuos po jo žūties Papiškių kaime, Utenos rajone, tuometiniam Revoliucijos muziejui perdavė Valstybės saugumo komitetas. Disidentinę veiklą sovietiniais metais plačiai nušviečia Lietuvos laisvės lygos lyderio Antano Terlecko ir žurnalisto, poeto Gintauto Iešmanto perduota archyvinė medžiaga.

Home buttonAtgal