Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio
muziejaus 150-mečiui: Vilnius, 2006 m. balandžio 26-28 d.
1855 m. gegužės 11 d. buvo įsteigtas pirmas muziejus Lietuvoje – Senienų muziejus Vilniuje. Jo ekspozicija lankytojams atidaryta 1856 m. balandžio 29 d. Lietuvos nacionalinis muziejus, paveldėjęs išlikusius Senienų muziejaus rinkinius, susigrąžinęs dalį išvežtų rinkinių, tęsia Senienų muziejaus tradicijas ir 2005 m. gegužės 11 d. – 2006 m. balandžio 29 d. mini 150-uosius muziejaus įkūrimo metus.
Senienų muziejuje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, vėliau – Rusijos Imperijos ir įvairių pasaulio šalių bei laikotarpių numizmatikai. Muziejui eksponatus dovanojo kolekcininkai, krašto istorijos mylėtojai, perduodavo valdžios ir mokslo įstaigos. Monetos ir lobiai į muziejų pateko iš vietovių, šiuo metu esančių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje. XIX a. buvo svarbus numizmatikos rinkinių formavimuisi visoje Europoje. Kolekcijos ir kabinetai buvo kuriami muziejuose, mokslo įstaigose, draugijose. Senienų muziejaus rinkinys darė įtaką Lietuvos numizmatikos mokslo raidai, buvo įvairiapusiškai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai XIX–XX a. pradžioje.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi tik keli numizmatikos artefaktai iš Senienų muziejaus rinkinio, nes 1868 ir 1915 m. numizmatikos eksponatai buvo išvežti į Rusiją. Tai – dvi XVII a. švediškos varinės 2 ir 8 dalerių plokštės bei XVII a. rusiškų varinių kapeikų lobis, rastas 1899 m. Minsko gubernijoje, Uglų (?) kaime (dab. Baltarusija). Keraminis lobio indas su keliomis monetomis buvo panaudotas Tarptautinės numizmatikos konferencijos, skirtos Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, logotipui (dail. Arūnas Prelgauskas).
Ėmusis organizuoti konferenciją, buvo iškelti keli tikslai: plačiau pažvelgti į Senienų muziejaus numizmatikos rinkinio raidą ir kontekstą numizmatikos pasaulyje – Lietuvos ir kaimyninių šalių numizmatikos rinkinių istorijoje; apžvelgti lituanistinės numizmatikos eksponatus, saugomus kitose šalyse; pratęsti vyraujančios Lietuvos numizmatikoje temos – LDK numizmatikos tyrimus.
Konferencija vyko balandžio 26–28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale. Atvyko 50 prelegentų ir 20 svečių – muziejininkų, akademinių įstaigų darbuotojų, tyrinėtojų, kolekcininkų – iš 8 šalių: Baltarusijos (Gardinas, Minskas, Mogiliovas, Vitebskas), Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Balstogė, Krokuva, Varšuva, Vroclavas), Lietuvos (Kaunas, Šiauliai, Trakai, Vilnius), Rusijos (Maskva, Tverė), Slovakijos (Bratislava), Ukrainos (Chmelnickas, Kijevas, Lvovas).
Konferenciją pasveikino muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir Baltijos numizmatų asociacijos prezidentas Estijos istorijos muziejaus numizmatas Ivaras Leimusas. Muziejų su jubiliejumi ir konferencijos atidarymu sveikino Latvijos numizmatų delegacija, Valstybės istorijos muziejaus (Maskva) numizmatai, Baltarusijos numizmatų draugijos pirmininkas Viktoras Kakareka, Karalių pilies Varšuvoje Numizmatikos kabineto vedėja Marta Męclewska, Lvovo istorijos muziejaus archeologas Sviatoslavas Terskis, Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja Zinaida Zraziuk ir archeologinės ekspedicijos Medžibože (Ukraina) vadovas Olegas Pogorilecas, Lenkijos numizmatų draugijos viceprezidentas Krzysztofas Filipowas.
Programoje buvo numatyta 11 sesijų – 53 pranešimai muziejuje, viena sesija išvykoje.
Konferencijos metu pristatyti 48 pranešimai lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Sinchroninis vertimas numatytas nebuvo, o darbui konferencijoje buvo išleistos pranešimų tezės lietuvių, anglų, rusų kalbomis (238 p.; 54 tezės; tiražas 200 egz.). Į konferenciją negalėjo atvykti A. Szczecina-Berkan, W. Garbaczewskis (Lenkija), T. Slepova, A. Chramenkovas (Rusija), K. Chromovas, G. Kozubovskis (Ukraina), tačiau jų pranešimų tezės yra konferencijos leidinyje.
Pirma diena (1–4 sesijos) buvo skirta numizmatikos rinkinių istorijai iki XX a. pradžios ir lituanistikai užsienio muziejuose. Perskaityta 15 pranešimų: po 3 pranešimus skaitė Lenkijos ir Rusijos atstovai, po 2 – Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, po 1 – Slovakijos, Ukrainos, Estijos.
Antra ir trečia konferencijos dienos (5–12 sesijos) buvo skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikai. Pranešimai apėmė XI–XX a. 2 dešimtmetį. Perskaityti 32 pranešimai. Daugiausia šią temą nagrinėjo Baltarusijos numizmatai – 8 pranešimai, Lietuvos ir Rusijos – po 7, Ukrainos – 4, Latvijos ir Lenkijos – po 2, Estijos ir Slovakijos – po 1. Diskutuota dėl XIV a. pabaigos – XV a. monetų datavimo ir priskyrimo LDK valdovams, paskelbta vertingos informacijos apie naujausius LDK monetų radinius už Lietuvos ribų. Nauja medžiaga praplečia nusistovėjusį ankstyvosios LDK numizmatikos supratimą, įtraukdama dalinių kunigaikštysčių, valdytų Gediminaičių dinastijos atstovų, numizmatinius artefaktus.
Viena sesija vyko Trakų istorijos muziejuje, kur direktorius Virgilijus Poviliūnas konferencijos dalyvius supažindino su numizmatikos ekspozicijomis: lobiais ir numizmatika buityje ir juvelyrikoje. Saulėta diena ir svetingas priėmimas salos pilyje konferencijos dalyviams paliko malonių įspūdžių.
Pirmąją konferencijos dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Monetų radiniai Lietuvoje“ (kuratorius Eduardas Remecas), išleistas parodos leidinys (Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 54 p., tiražas 400 egz.). Kartu buvo galima aplankyti Latvijos valstybinių apdovanojimų parodą, atidarytą balandžio 20 d.
Išvakarėse į konferenciją atvykusius svečius priėmė Lietuvos banko muziejininkai, o antrąją renginio dieną dalyviams buvo pasiūlytos dvi ekskursijos po miestą: apžvalginė autobusu – rusų kalba ir pėsčiomis po Vilniaus bažnyčias – lenkų kalba.
Konferencijos metu įvyko Baltijos numizmatų asociacijos, įkurtos 2005 m., susirinkimas. Su asociacijos tikslais, statutu konferencijos dalyvius supažindino bei pakvietė jungtis numizmatus-profesionalus ir tyrinėtojus draugijos prezidentas I. Leimusas.
Tarptautiniam numizmatų susibūrimui Vilniuje atminti buvo pagamintas ženklelis, nukaldintas atminimo žetonas. Kartu su suvenyrais prelegentams buvo įteiktas specialiai konferencijai išleistas leidinys Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004 (Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 496 p., tiražas 500 egz.).
Renginį parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija ir Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas. Lietuvos monetų kalykla nukaldino konferencijai atminti žetoną, Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžioji ložė A. F. & A. M. (Vilnius) finansavo ženklelio gamybą įmonėje „Lietuvos suvenyras“. Lietuvos banko muziejus konferencijos dalyviams dovanojo parodos katalogų „Pinigai tapyboje“, bankas DnB NORD – suvenyrų.
Apie konferenciją skelbta žiniasklaidoje (Lietuvos radijas ir televizija; LNK; Verslo žinios, Lietuvos rytas, Šiaulių kraštas ir t.t.).
Senienų muziejuje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, vėliau – Rusijos Imperijos ir įvairių pasaulio šalių bei laikotarpių numizmatikai. Muziejui eksponatus dovanojo kolekcininkai, krašto istorijos mylėtojai, perduodavo valdžios ir mokslo įstaigos. Monetos ir lobiai į muziejų pateko iš vietovių, šiuo metu esančių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje. XIX a. buvo svarbus numizmatikos rinkinių formavimuisi visoje Europoje. Kolekcijos ir kabinetai buvo kuriami muziejuose, mokslo įstaigose, draugijose. Senienų muziejaus rinkinys darė įtaką Lietuvos numizmatikos mokslo raidai, buvo įvairiapusiškai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai XIX–XX a. pradžioje.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi tik keli numizmatikos artefaktai iš Senienų muziejaus rinkinio, nes 1868 ir 1915 m. numizmatikos eksponatai buvo išvežti į Rusiją. Tai – dvi XVII a. švediškos varinės 2 ir 8 dalerių plokštės bei XVII a. rusiškų varinių kapeikų lobis, rastas 1899 m. Minsko gubernijoje, Uglų (?) kaime (dab. Baltarusija). Keraminis lobio indas su keliomis monetomis buvo panaudotas Tarptautinės numizmatikos konferencijos, skirtos Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, logotipui (dail. Arūnas Prelgauskas).
Ėmusis organizuoti konferenciją, buvo iškelti keli tikslai: plačiau pažvelgti į Senienų muziejaus numizmatikos rinkinio raidą ir kontekstą numizmatikos pasaulyje – Lietuvos ir kaimyninių šalių numizmatikos rinkinių istorijoje; apžvelgti lituanistinės numizmatikos eksponatus, saugomus kitose šalyse; pratęsti vyraujančios Lietuvos numizmatikoje temos – LDK numizmatikos tyrimus.
Konferencija vyko balandžio 26–28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale. Atvyko 50 prelegentų ir 20 svečių – muziejininkų, akademinių įstaigų darbuotojų, tyrinėtojų, kolekcininkų – iš 8 šalių: Baltarusijos (Gardinas, Minskas, Mogiliovas, Vitebskas), Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Balstogė, Krokuva, Varšuva, Vroclavas), Lietuvos (Kaunas, Šiauliai, Trakai, Vilnius), Rusijos (Maskva, Tverė), Slovakijos (Bratislava), Ukrainos (Chmelnickas, Kijevas, Lvovas).
Konferenciją pasveikino muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir Baltijos numizmatų asociacijos prezidentas Estijos istorijos muziejaus numizmatas Ivaras Leimusas. Muziejų su jubiliejumi ir konferencijos atidarymu sveikino Latvijos numizmatų delegacija, Valstybės istorijos muziejaus (Maskva) numizmatai, Baltarusijos numizmatų draugijos pirmininkas Viktoras Kakareka, Karalių pilies Varšuvoje Numizmatikos kabineto vedėja Marta Męclewska, Lvovo istorijos muziejaus archeologas Sviatoslavas Terskis, Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja Zinaida Zraziuk ir archeologinės ekspedicijos Medžibože (Ukraina) vadovas Olegas Pogorilecas, Lenkijos numizmatų draugijos viceprezidentas Krzysztofas Filipowas.
Programoje buvo numatyta 11 sesijų – 53 pranešimai muziejuje, viena sesija išvykoje.
Konferencijos metu pristatyti 48 pranešimai lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Sinchroninis vertimas numatytas nebuvo, o darbui konferencijoje buvo išleistos pranešimų tezės lietuvių, anglų, rusų kalbomis (238 p.; 54 tezės; tiražas 200 egz.). Į konferenciją negalėjo atvykti A. Szczecina-Berkan, W. Garbaczewskis (Lenkija), T. Slepova, A. Chramenkovas (Rusija), K. Chromovas, G. Kozubovskis (Ukraina), tačiau jų pranešimų tezės yra konferencijos leidinyje.
Pirma diena (1–4 sesijos) buvo skirta numizmatikos rinkinių istorijai iki XX a. pradžios ir lituanistikai užsienio muziejuose. Perskaityta 15 pranešimų: po 3 pranešimus skaitė Lenkijos ir Rusijos atstovai, po 2 – Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, po 1 – Slovakijos, Ukrainos, Estijos.
Antra ir trečia konferencijos dienos (5–12 sesijos) buvo skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikai. Pranešimai apėmė XI–XX a. 2 dešimtmetį. Perskaityti 32 pranešimai. Daugiausia šią temą nagrinėjo Baltarusijos numizmatai – 8 pranešimai, Lietuvos ir Rusijos – po 7, Ukrainos – 4, Latvijos ir Lenkijos – po 2, Estijos ir Slovakijos – po 1. Diskutuota dėl XIV a. pabaigos – XV a. monetų datavimo ir priskyrimo LDK valdovams, paskelbta vertingos informacijos apie naujausius LDK monetų radinius už Lietuvos ribų. Nauja medžiaga praplečia nusistovėjusį ankstyvosios LDK numizmatikos supratimą, įtraukdama dalinių kunigaikštysčių, valdytų Gediminaičių dinastijos atstovų, numizmatinius artefaktus.
Viena sesija vyko Trakų istorijos muziejuje, kur direktorius Virgilijus Poviliūnas konferencijos dalyvius supažindino su numizmatikos ekspozicijomis: lobiais ir numizmatika buityje ir juvelyrikoje. Saulėta diena ir svetingas priėmimas salos pilyje konferencijos dalyviams paliko malonių įspūdžių.
Pirmąją konferencijos dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Monetų radiniai Lietuvoje“ (kuratorius Eduardas Remecas), išleistas parodos leidinys (Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 54 p., tiražas 400 egz.). Kartu buvo galima aplankyti Latvijos valstybinių apdovanojimų parodą, atidarytą balandžio 20 d.
Išvakarėse į konferenciją atvykusius svečius priėmė Lietuvos banko muziejininkai, o antrąją renginio dieną dalyviams buvo pasiūlytos dvi ekskursijos po miestą: apžvalginė autobusu – rusų kalba ir pėsčiomis po Vilniaus bažnyčias – lenkų kalba.
Konferencijos metu įvyko Baltijos numizmatų asociacijos, įkurtos 2005 m., susirinkimas. Su asociacijos tikslais, statutu konferencijos dalyvius supažindino bei pakvietė jungtis numizmatus-profesionalus ir tyrinėtojus draugijos prezidentas I. Leimusas.
Tarptautiniam numizmatų susibūrimui Vilniuje atminti buvo pagamintas ženklelis, nukaldintas atminimo žetonas. Kartu su suvenyrais prelegentams buvo įteiktas specialiai konferencijai išleistas leidinys Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004 (Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 496 p., tiražas 500 egz.).
Renginį parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija ir Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas. Lietuvos monetų kalykla nukaldino konferencijai atminti žetoną, Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžioji ložė A. F. & A. M. (Vilnius) finansavo ženklelio gamybą įmonėje „Lietuvos suvenyras“. Lietuvos banko muziejus konferencijos dalyviams dovanojo parodos katalogų „Pinigai tapyboje“, bankas DnB NORD – suvenyrų.
Apie konferenciją skelbta žiniasklaidoje (Lietuvos radijas ir televizija; LNK; Verslo žinios, Lietuvos rytas, Šiaulių kraštas ir t.t.).