Religiniai medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje

Apie parodą.
Temos:
XVII–XVIII a. religiniai medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdaisXIX–XX a. religiniai medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais

Parodoje pristatomi Lietuvos nacionalinio muziejaus religinių medaliukų rinkinyje esantys 54 XVII–XX amžiaus medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais; iš viso religinių medaliukų rinkinyje yra apie 1000 vienetų. Trečdalis medaliukų su jėzuitų šventųjų atvaizdais priskiriami XVII–XVIII a., o likusieji – XIX–XX a. Ankstyvieji medaliukai aptinkami rečiau, yra masyvesni ir aukštesnio meninio lygio nei vėlesnieji medaliukai, kurie buvo labiau paplitę ir lengviau prieinami paprastiems tikintiesiems. Paroda parengta remiantis stendiniu pranešimu, pristatytu tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas“, vykusioje 2008 m. spalio 9–10 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Parodos autorė Regina Ablėnienė. Fotografas Kęstutis Stoškus.

Medaliukai, kaip religiniai objektai, pradėti gaminti ir platinti Romoje bei kituose žinomiausiuose Italijos sanktuariumuose apie XVI–XVII a. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo Tridento susirinkimo (1545–1563) nutarimai, skatinę atlaidų praktiką, šventųjų, jų relikvijų bei atvaizdų, kurie kartoti medaliukuose, gerbimą. Tokius medaliukus noriai įsigydavo į atlaidus susirinkę tikintieji. Lietuvos religinėms brolijoms XVII a. II pusėje pradėjus rengti piligrimų keliones į Romą, šie taip pat buvo apdovanojami popiežiaus pašventintais medaliukais su įvairių šventųjų atvaizdais. Ar tarp jų būta medaliukų su jėzuitų šventaisiais, nėra žinoma, tačiau archeologinių tyrinėjimų medžiaga ir pavieniai radiniai liudija, kad nuo XVII–XVIII a. jie buvo nešioti Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos nacionalinio muziejaus religinių medaliukų rinkinyje yra 54 XVII–XX a. medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais. Medaliukai į muziejų pateko perimant kitų muziejų rinkinius, buvo įsigyti iš privačių kolekcijų, rasti atsitiktinai ar archeologinių tyrimų metu. Radiniai rodo medaliukų paplitimą, o archeologiniai duomenys svarbūs juos datuojant. Medaliukus, ypač ankstyvuosius, datuoti gana sudėtinga: juose nėra datų, dailininkų ženklų, trūksta šaltinių bei mokslinių tyrimų.

Medaliukų averse dažniausiai vaizduojami Jėzaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos bei šventųjų stebuklingi atvaizdai, reverse – įvairios religinės scenos, įrašai, monogramos, herbai, bažnyčių, vienuolynų ar koplyčių paveikslai. Švč. Mergelė Marija, šventieji gali būti vaizduojami abiejose medaliuko pusėse. Kuri pusė pagrindinė, sprendžiame pagal vaizdulių reikšmingumą: Jėzus ar Švč. Trejybė, toliau – Švč. Mergelė Marija, šventieji ir pan. Kai skirtingų ikonografinių tipų Švč. Mergelė Marija arba šventieji vaizduojami abiejose medaliuko pusėse, aversą įvardijame sąlygiškai.

 
 

Medaliukai su jėzuitų šventųjų atvaizdais sudaro didžiąją dalį XVII–XVIII a. medaliukų, saugomų Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje. Ankstyvųjų religinių medaliukų su jėzuitų šventųjų atvaizdais randama kapuose arba pavieniui, kartais su nulūžusiomis ąselėmis – tokie dažniausiai buvo pametami. Kuprijoniškėse (Vilniaus r.) rastas medaliukas su Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergele Marija averse ir angelu, laikančiu Jėzaus Draugijos monogramą IHS, apsuptą aureolės, reverse. Vilniuje, Valdovų rūmų teritorijoje, XVIII a. pabaigos sluoksnyje rasto medaliuko averse vaizduojamas aktyvus jėzuitų misionierius šv. Pranciškus Ksaveras (1506–1552, kanonizuotas 1622), reverse – jaunimo globėjas šv. Aloyzas Gonzaga (1568–1591, kanonizuotas 1726). XVII–XVIII a. medaliukai su Jėzaus Draugijos įkūrėju šv. Ignacu Lojola (1491–1556, kanonizuotas 1622) averse ir šv. Pranciškumi Ksaveru reverse rasti Svėdasų (Anykščių r.) bažnyčios kieme stovėjusioje koplyčioje ir Vilniuje, ties Tilto g., XVII–XVIII a. žemių sluoksnyje.

XVII–XVIII a. medaliukuose vienas dažniausiai aptinkamų Jėzaus Draugijos šventųjų – šv. Ignacas Lojola. Jis gretinamas su savo sekėjais: šv. Pranciškumi Ksaveru, šv. Pranciškumi Bordžija (1510–1572, kanonizuotas 1671), šv. Aloyzu Gonzaga ir šv. Stanislovu Kostka (1550–1568, kanonizuotas 1726) bei su Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergele Marija ar Šventosios Šeimos paveikslu. Šventųjų atvaizdai gretinami įvairiomis variacijomis: pvz., šv. Aloyzas Gonzaga – su šv. Pranciškumi Ksaveru ir pan. Aptariamuosius medaliukus galima sieti su jėzuitų veikla Lietuvoje iki 1773 m. – Jėzaus Draugijos uždarymo.

XVII ir XVIII a. medaliukų atlikimo stilius labai panašus, jiems būdingi lotyniški įrašai, daugelis jų gaminti Romoje, kai kuriuose įrašytas Romos miesto pavadinimas. Minimo laikotarpio medaliukai dažniausiai gaminti liejimo būdu, rečiau kaldinti. Pastarieji neturėjo nešiojimui skirtų ąselių, jų reljefas labai žemas. Nešiojimui pritaikydavo padarydami skylutes. Liejimo technika pagamintų medaliukų reljefas aukštesnis, jie dažniausiai būdavo su ąselėmis. Tokie medaliukai jėzuitų vienuolių būdavo nešiojami prie juostos arba rožinio. XVII–XVIII a. medaliukai dažniausiai gaminti iš vario lydinio, alavo, kartais auksuoti. Jie masyvesni bei aukštesnio meninio lygio nei vėlesni medaliukai.

 
 

XIX–XX a. medaliukai buvo labiau paplitę ir lengviau prieinami paprastiems tikintiesiems nei ankstyvieji medaliukai. Juose dažnai vaizduojamas Lietuvos ir Lenkijos šventasis kankinys Andriejus Bobola (1592–1657, kanonizuotas 1938). Jis gretinamas su Šnipiškių Jėzaus (tai stebuklinga Kristaus skulptūra, pastatyta apie 1710 m. mūriniame koplytstulpyje, stovėjusiame ant nedidelės kalvos šalia Žaliojo tilto Šnipiškių priemiestyje Vilniuje; nugriauta 1950 m.), Aušros Vartų, Letyčovo, Čenstakavos Dievo Motinos ir su šv. Jono de Brito (1647–1693, kanonizuotas 1947) bei šv. Stanislovo Kostkos atvaizdais.

Medaliukuose minėti Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdai gretinami įvairiais kitokiais deriniais: šv. Aloyzas Gonzaga gretinamas su Angelu Sargu, šv. Stanislovu Kostka, pastarasis – su Švč. Mergele Marija ir pan.

Jėzuitų medaliukams priskirtini medaliukai su šventojo karalaičio Kazimiero (1458–1484, kanonizuotas 1602) atvaizdu. Jo kanonizacija rūpinęsis ordinas skleidė jo kultą, steigė šventojo vardu pavadintas institucijas, kurių nariai galėjo nešioti ir platinti tikintiesiems medaliukus su šventojo karalaičio atvaizdu. XVIII–XX a. medaliukuose (muziejaus rinkinyje saugomi tik XIX–XX a.) šv. Kazimieras vaizduojamas su Jėzaus Draugijos įkūrėju šv. Ignacu Lojola (1491–1556, kanonizuotas 1622), šv. Laurynu, šv. Stanislovu, taip pat su Šnipiškių Jėzaus, Rožinio, Letyčovo, Čenstakavos Dievo Motinos, bet dažniausiai su Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdais.

XIX–XX a. medaliukai dažniau gaminti kaldinimo, rečiau liejimo būdu, iš vario lydinio, sidabro, nuo XIX a. II pusės – iš aliuminio. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje saugomi Lietuvos ar Lenkijos meistrų pagaminti medaliukai su lenkiškais įrašais, išskyrus medaliuką su lietuvišku įrašu, skirtą 500-osioms šv. Kazimiero mirties metinėms (1984) atminti, pagamintą Lietuvoje, pogrindyje.


birželio 29, 2017

Home buttonAtgal