Pristatomi pirmą kartą į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai

 
 

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas.

A. Sierakauskienės atsiminimai nėra nei perdėm emocingi, nei perkrauti kasdienybės aprašymais. Jų herojai – nepaliaujami kovotojai už laisvę ir nepriklausomybę – Apolonijos broliai Aleksandras, Pranciškus, Konstantinas ir Titas Dalevskiai bei vyras Zigmantas Sierakauskas. Pati Apolonija, jos motina ir seserys minimos tiek, kiek yra prisidėjusios prie jų veiklos, dėl ko visos Dalevskių šeimos moterys patyrė tremtinio dalią.

Atsiminimų autorė daug dėmesio skiria savo herojų gyvenimų aprašymui, jų politinei veiklai ir pačiam sukilimui, bet nevengia atskleisti privatų gyvenimą, pasakojimo pagavumą sustiprindama skelbiamais brolių ir vyro laiškais.

Visgi „Atsiminimai“ nėra vientisas ir nuoseklus pasakojimas. Jame esama neišvengiamų pasikartojimų, nes vaizduojamų herojų likimai persipynė, tekstas rašytas atskirais skyriais ir atskiromis biografijomis. Tačiau autorė rašė kaskart kiek kitaip. Todėl knygoje pateikiamas visas originalaus rankraščio tekstas be trumpinimų ir pakeitimų.

Lietuviškas „Atsiminimų“ vertimas – tai pataisyta ir papildyta lenkų kalba anksčiau išleistos knygos versija. Sudarytojų teigimu, rengiant leidinį Lietuvos skaitytojams nemažai istorinių įvykių komentarų ir biogramų pakoreguota atsižvelgiant į naujausius 1863–1864 m. sukilimo tyrimus.

„Atsiminimus“ į lietuvių kalbą išvertė Tamara Bairašauskaitė. Knygos leidimą parėmė Vasario 16-osios fondas.

Knygos pristatymas lapkričio 7 d. 18 val. vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje. Dalyvaus knygos sudarytojos habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir habil. dr. Jolanta Sikorska-Kulesza, pristatyti knygą joms padės dr. Žygintas Būčys ir dr. Zita Medišauskienė. Pristatymą moderuos dr. Rūta Birutė Vitkauskienė.

Lapkričio 14 d. visuomenei bus pristatyta naujausia archeologų, istorikų ir antropologų parengta kolektyvinė monografija „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“. O lapkričio 20 d., likus dviem dienoms iki sukilėlių palaidojimo, Lietuvos nacionalinis muziejus atidarys naują parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, supažindinančią su sukilėlių asmenybėmis ir jų atradimo Gedimino kalne istorija.


lapkričio 7, 2019 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal