Pirmieji Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai

 
 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiai kelia vis didesnį muziejaus lankytojų susidomėjimą. Senąją mūsų šalies kartografiją tyrinėja mokslininkai, daugėja kolekcininkų, kurie perka ir ieško senųjų žemėlapių visame pasaulyje. Muziejai pildo savo kolekcijas, leidžia žemėlapių katalogus. Šioje virtualioje parodoje priminsime žymiausius LDK žemėlapius ir jų perdirbinius. Lietuvos nacionalinis muziejus saugo apie septynis tūkstančius žemėlapių. Visi parodoje rodomi žemėlapiai (išskyrus du) yra iš muziejaus rinkinio.

Teritoriją palei Baltijos jūrą žemėlapyje pirmasis pavaizdavo graikų geografas, astronomas ir astrologas Klaudijus Ptolemajas (~90 – ~168 m.). Jis sudarė Sarmatijos, arba dar kitaip vadinamą Vidurio Europos, žemėlapį. Kartografai Lietuvą žemėlapiuose ėmė žymėti XIII–XIV amžiuje, kartu pateikdami įvairių duomenų apie Lietuvos teritoriją: jie mini kai kurias gentis, upes, miestus, tačiau šalį vadina nevienodai: „Letoini pagani“, „Litefunja“, „Litefanie paganis“.

Esama istorinių užuominų apie kunigaikščio Vytauto laikais buvusį LDK rankraštinį žemėlapį. Deja, to negali patvirtinti jokie archyviniai šaltiniai.

Apie XV amžiaus vidurį rankraštinių žemėlapių parengimo būdą keičia medžio raižiniai, dar vėliau atsiranda vario raižiniai. Šis technologijos pasikeitimas atvėrė naujas galimybes žemėlapių kūrimui ir spausdinimui. Europoje spartėjo įvairių šalių žemėlapių leidyba. Pasirodė įvairių autorių sudaryti Lietuvos ir Lenkijos žemėlapiai.

Pirmą kartą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Magnus Ducatus Litvania) buvo pažymėta Mikalojaus Kuziečio (Nicolaus von Cues, tikr. Nikolaus Cryfftz, Krebs, 1401–1464) apie 1460 m. sudarytame Vidurio Europos (Sarmatijos) žemėlapyje, išspausdintame 1491 m.

Nors Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tuo metu buvo viena didžiausių valstybių Europoje, tačiau savo pirmojo atskiro žemėlapio sulaukė tik praėjus beveik šimtmečiui nuo Mikalojaus Kuziečio žemėlapio pasirodymo.

1595 m. vienas žymiausių Renesanso geografų ir kartografų Gerardas Merkatorius (Gerardus Mercator, fl. Gerard de Kremer, 1512–1594) išleido Duisburge atskirą Lietuvos žemėlapį „Lithvania“. Manoma, kad žemėlapį autorius sukūrė apie 1570 metus. Jis buvo išspausdintas atlaso „Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabricati Figura“ trečiajame tome. Po G. Merkatoriaus mirties jo įpėdiniai 1595–1634 m. šį atlasą perleido keturiomis kalbomis: lotynų, flamandų, prancūzų ir vokiečių. Įpėdiniai šį G. Merkatoriaus Lietuvos žemėlapį dėjo ne tik į atlasus, bet spausdino ir atskirais lapais. Iki 1764 m. yra žinoma apie 30 sumažinto dydžio žemėlapio leidimų. Kai kurie tyrinėtojai pažymi, kad žemėlapyje pasitaiko netikslumų, tačiau jame pateikiama daugiau geografinės ir topografinės informacijos nei iki tol buvusiuose žemėlapiuose.

Tikėtina, kad žinia apie G. Merkatoriaus Lietuvos žemėlapį įkvėpė būsimą mecenatą Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį parengti ir išleisti patikslintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį. „Lietuvių patriotizmo dėka, taip pat fundatoriaus – kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu […] buvo sudarytas puošnus Lietuvos žemėlapis. […] Tai vienas puikiausių tos epochos Europos kartografjos darbų“, – taip apie šį kartografijos šedevrą rašė vienas įžymiausių Lenkijos kartografijos tyrinėtojų Stanisławas Alexandrowiczius.

Kadangi valstybei reikėjo naujo, tikslaus ir karinius poreikius tenkinančio žemėlapio, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis savo lėšomis organizavo darbus ir kvietė įvairių sričių specialistus ir pareigūnus. Jie atliko teritorijos matavimus, tikslino topografinius duomenis. Be minėtų priežasčių, tokio žemėlapio sukūrimas buvo svarbus valstybės prestižo ir garbės reikalas.

Kai kurie tiek lietuvių, tiek lenkų autoriai teigia, kad žemėlapis pasirodė 1603 m., tačiau šis teiginys nėra pagrįstas patikimais šaltiniais.

Iki šiol yra žinomi 1613 m. išleisti du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai „Magni Ducatus Lithuaniae, Caeterarumque Regionum Illi Adiacentium Exacta Descriptio“, kurie saugomi Upsalos universiteto bibliotekoje Švedijoje ir Veimaro Hercogienės Anos Amalijos bibliotekoje Vokietijoje (yra manoma, kad šis žemėlapis išleistas po 1631 m.). Žemėlapį braižė dailininkas ir geografas Tomas Makovskis (1575–1630) ir įžymus flamandų kartografas, leidėjas ir raižytojas Hesselis Gerritszas (~1581–1632). Žemėlapį Amsterdame išleido Willemo Janszoono (vėliau pakeitė pavardę į Blaeu, 1571–1638) leidykla.

Šio žemėlapio pasirodymas pradėjo naują LDK kartografijos tradiciją, kurią tęsė kitų šalių kartografai, rengdami ir spausdindami LDK žemėlapius. Žemėlapio sieninį variantą vėliau į savo atlasus dėjo G. Merkatoriaus įpėdiniai. Dauguma žymiausių kartografų iki pat XVIII amžiaus pabaigos, spausdindami LDK žemėlapius su mažais pakeitimais, naudojo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlatėlio žemėlapį. Tokie žemėlapiai vadinami perdirbiniais.

XVII amžiaus antroje pusėje prancūzų kartografas Nicolas Sansonas dʼAbbeville Vyresnysis (1600–1667) išleido keturis atskirus LDK vaivadijų žemėlapius. Panašią seriją atskirų LDK teritorijų žemėlapių XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje sukūrė austrų kartografas ir leidėjas Franzas Johannas Josephas von Reilly (1766–1820).

Įdomu tai, kad LDK sostinės ir antrojo pagal svarbą miesto Gardino planai pasirodė anksčiau nei pirmieji Lietuvos ir LDK žemėlapiai. Vokiečių geografas, kartografas Georgas Braunas (1541–1622) ir flamandų kartografas ir raižytojas Fransas Hogenbergas (1535–1590) Gardino miesto planą išleido 1575 m., o Vilniaus miesto planą dar vėliau, 1581 metais. Gardino planas „Grodna. Vera Designatio Urbis in Littavia Grodnae“ publikuotas G. Brauno ir F. Hogenbergo atlaso „Civitates Orbis Terrarum“ antrajame tome, o Vilniaus planas „Vilna Lituaniae Metropolis“ – trečiajame atlaso tome „Urbium Praecipuarum Totius Mundi“. Taip atsitiko dėl to, kad Vilniaus planas rengiant antrąjį tomą dar nebuvo atsiųstas leidėjui. Kitoje planų pusėje autoriai pateikia miestų aprašymus. Apie Vilnių rašoma: „Vilnius yra gausiai gyvenamas, didelis miestas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vyskupystės centras. […] Vilniuje yra dveji karaliaus rūmai, iš kurių vieni didžiuliai, gražūs, su daugybe kambarių. Kiti rūmai su bokštais matomi ant kalno. Jų papėdėje įrengtas ginklų sandėlis, kuriame yra nemažai visokių kariškų ginklų, nors visoje Lietuvoje nėra jokio metalo kasyklų nei telkinių. […] Šiame mieste išpažįstamas keistas tikėjimas. Žmonės labai pamaldžiai klauso bažnyčiose mišių: tiesiog stebiesi, kai žiūrėdami į kunigą, atidengiantį kieliką ir aukojantį, jie pamaldžiausiai mušasi ne tik į krūtinę, bet ir į veidą. Kas praėjusią naktį neleistinai sanguliavo ar paleistuvavo, tie, tikėjimo sujaudinti, tą dieną neina į bažnyčią, bet stovi lauke už durų ir pro sienos plyšį žiūri į apeigas atliekantį kunigą.“

Parengė Vytautas Jogėla

Literatūra

  1. Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Subatniekienės 2-asis papild. leid., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011, 407 p.
  2. Alma Braziūnienė, LDK 1613 m. žemėlapio laidos: istoriografinis aspektas, Knygotyra, 2019, t. 72, p. 62–89; DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2019.72.21.
  3. Alma Braziūnienė, Senosios kartografijos rinkiniai Lietuvoje, Knygotyra, 2000, t. 36, p. 34–53.
  4. Senieji Lietuvos žemėlapiai = Old maps of Lithuania = Alte Landkarten Litauens: iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių, sudarė, aprašus parengė Alma Braziūnienė, Vilnius: Vaga, 1999: 2 aplankai: 32 faks. žml. + Priedas Senieji Lietuvos žemėlapiai iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių… 52 p.
  5. Stanisław Alexandrowicz, Rozwój kartografii Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do połowy XVIII wieku, Poznań, 1971, 141 p.
  6. Algirdas Antanas Gliožaitis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai: sudarytas ir 1613 m. išleistas kunigaikščio M. K. Radvilos Našlaitėlio, Vilnius, 2017, 221 p.
  7. Algirdas Antanas Gliožaitis, Kunigaikščio M. K. Radvilos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m. žemėlapis, Žiemgala, 2007, nr. 2, p. 4–9.
  8. Jadvyga Misiūnienė, Vilniaus miesto panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franso Hogenbergo atlaso ,,Pasaulio miestai“, Tarp knygų, 2016, rugsėjis, p. 26–30.
  9. Algimantas Muzikevičius, Gerardo Merkatoriaus Lietuvos žemėlapio leidimai, Knygotyra, 2010, t. 55, p. 316–326.

Home buttonAtgal