Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus Lietuvą, imtasi veikti ir praktiškai siekti krašto nepriklausomybės. Reikėjo apsispręsti ir dėl būsimos valstybės sienų. Jas argumentuotai apibrėžė Petras Klimas. Remdamasis ankstesnėmis lietuvių politinių diskusijų įžvalgomis, mokslininkų tyrinėjimais ir gausia statistine medžiaga, jis 1916 m. rudenį perengė studiją Lietuva, jos gyventojai ir sienos. Knyga 1916–1919 m. buvo išleista vokiečių, prancūzų, lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuvos politikai ir diplomatai joje suformuluotas išvadas pasitelkdavo 1919–1921 m. derėdamiesi dėl atkurtos valstybės sienų. P. Klimas ėmėsi ir toliau tyrinėti Lietuvos istoriją, tapo pripažintu sienų klausimo žinovu. Ne tik ankstesnė visuomeninė, publicistinė veikla, bet ir ši studija atvedė jį į Lietuvos Tarybą, o vėliau paskatino Nepriklausomybės Akto signatarą pasirinkti diplomatinę veiklą. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato knygą, prisidėjusią prie abstrakčių politinių idėjų virsmo Nepriklausomybės Aktu, o netrukus – ir gyvybinga, veržlia Lietuvos valstybe.

Kiti leidiniai


Petras Klimas. Lietuva, jos gyventojai ir sienos

Petras Klimas. Lietuva, jos gyventojai ir sienos

Kiti leidiniai

Vilnius, 2018. 84 p., lietuvių k., ISBN 978-609-478-019-6
Parengė Vilma Bukaitė. Dailininkė Edita Gužaitė, redaktorė Nijolė Deveikienė

Kaina: 3 Eur


Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus Lietuvą, imtasi veikti ir praktiškai siekti krašto nepriklausomybės. Reikėjo apsispręsti ir dėl būsimos valstybės sienų. Jas argumentuotai apibrėžė Petras Klimas. Remdamasis ankstesnėmis lietuvių politinių diskusijų įžvalgomis, mokslininkų tyrinėjimais ir gausia statistine medžiaga, jis 1916 m. rudenį perengė studiją Lietuva, jos gyventojai ir sienos. Knyga 1916–1919 m. buvo išleista vokiečių, prancūzų, lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuvos politikai ir diplomatai joje suformuluotas išvadas pasitelkdavo 1919–1921 m. derėdamiesi dėl atkurtos valstybės sienų. P. Klimas ėmėsi ir toliau tyrinėti Lietuvos istoriją, tapo pripažintu sienų klausimo žinovu. Ne tik ankstesnė visuomeninė, publicistinė veikla, bet ir ši studija atvedė jį į Lietuvos Tarybą, o vėliau paskatino Nepriklausomybės Akto signatarą pasirinkti diplomatinę veiklą. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato knygą, prisidėjusią prie abstrakčių politinių idėjų virsmo Nepriklausomybės Aktu, o netrukus – ir gyvybinga, veržlia Lietuvos valstybe.

Home buttonAtgal