Nuo 2012 m. kovo 13 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje etnografijos ekspozicijoje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, veikia paroda „Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“, pristatanti gausią švilpukų kolekciją. Parodoje eksponuojamų molinukų ryšį su atbundančia gamta sustiprina margučiai iš Lietuvos nacionalinio muziejus rinkinių.

Tautodailininkė Michalina Stanevičiūtė-Počiulpienė (1910–2005) gimė Kėdainių rajone, Novočebių kaime, jaunystę praleido Skaistgiriuose, gyveno Kaune. Po vyro mirties 1974 metais persikėlė į Vilnių pas dukrą menotyrininkę Alę Počiulpaitę, su kuria, nepaisydama amžiaus ir sveikatos, ėmė važinėti po ekspedicijas ir kūrybines stovyklas. Švilpukų, liaudyje vadinamų molinukais, lipdymu susidomėjo būdama garbaus amžiaus. Vieną po kito nulipdžiusi šimtus gražiai išmargintų skardžiai švilpiančių švilpukų tapo pripažinta meistre. Daugiausia lipdė paukštelius: antytes, gulbeles, višteles, gaidelius. Mėgo ir įvairių charakterių avinėlius, arkliukus, žirgelius su raiteliais. Sukūrė keletą siužetinių skulptūrėlių – prakartėlių, velykinių avinėlių. Kurdama išlaikė liaudies tradiciją ir praturtino ją savitu meniniu braižu. 1990 metais Michalina Stanevičiūtė-Počiulpienė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, dalyvavo respublikinėse ir užsienio parodose. 1999 metais jai paskirta Lietuvos kultūros ministerijos premija už etninės kultūros puoselėjimą.

„Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“


„Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“

Nuo 2012 m. kovo 13 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje etnografijos ekspozicijoje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, veikia paroda „Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“, pristatanti gausią švilpukų kolekciją. Parodoje eksponuojamų molinukų ryšį su atbundančia gamta sustiprina margučiai iš Lietuvos nacionalinio muziejus rinkinių.

Tautodailininkė Michalina Stanevičiūtė-Počiulpienė (1910–2005) gimė Kėdainių rajone, Novočebių kaime, jaunystę praleido Skaistgiriuose, gyveno Kaune. Po vyro mirties 1974 metais persikėlė į Vilnių pas dukrą menotyrininkę Alę Počiulpaitę, su kuria, nepaisydama amžiaus ir sveikatos, ėmė važinėti po ekspedicijas ir kūrybines stovyklas. Švilpukų, liaudyje vadinamų molinukais, lipdymu susidomėjo būdama garbaus amžiaus. Vieną po kito nulipdžiusi šimtus gražiai išmargintų skardžiai švilpiančių švilpukų tapo pripažinta meistre. Daugiausia lipdė paukštelius: antytes, gulbeles, višteles, gaidelius. Mėgo ir įvairių charakterių avinėlius, arkliukus, žirgelius su raiteliais. Sukūrė keletą siužetinių skulptūrėlių – prakartėlių, velykinių avinėlių. Kurdama išlaikė liaudies tradiciją ir praturtino ją savitu meniniu braižu. 1990 metais Michalina Stanevičiūtė-Počiulpienė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, dalyvavo respublikinėse ir užsienio parodose. 1999 metais jai paskirta Lietuvos kultūros ministerijos premija už etninės kultūros puoselėjimą.

kovo 13, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal