Istorijos paveldo metraščio sutiktuvės

2011 m. kovo 31 d. 17 val. Signatarų namuose, Pilies g. 26, vyks jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Punskas, 2010) pristatymas.

Renginyje dalyvauja: metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis (Punskas), vyr. redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius (Punskas), atsakingoji sekretorė dr. Nijolė Birgelienė (Punskas), bendraautorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė (Alytus), „Aušros“ leidyklos direktorius Romas Vitkauskas (Punskas), Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, prof. Romualdas Grigas, prof. Bronius Makauskas, filosofas Romualdas Ozolas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Patackas, prof. Zigmas Zinkevičius. Koncertuoja Punsko krašto folkloro ansamblis „Alna“ (vadovas Vytautas Batvinskas).

Rengėjai – Signatarų namai, metraščio „Terra Jatwezenorum“ redakcija, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Lietuva žemėlapiuose

Nuo 2011 m. kovo 29 d. jau galima įsigyti naujausią Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį „Lietuva žemėlapiuose“ lietuvių ir anglų kalbomis. Knygoje įvairių kartografų kūriniais siekiama atskleisti Lietuvos istorinę raidą nuo senajam pasauliui jau žinomų baltų genčių gyvenamojo arealo pavaizdavimo ankstyvuosiuose žemėlapiuose iki Lietuvos valstybės atkūrimo XX a. pradžioje. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiams – didžiosios valstybės gyvavimo liudininkams, menantiems tiek Lietuvos valstybės klestėjimo laikus, tiek ir dramatiškus jos gyvavimo momentus. Skaitytoją sudomins mūšių panoramos, karinės kartografijos pavyzdžiai, įdomesnių tekstų senuosiuose žemėlapiuose vertimai, glausta informacija apie žemėlapių kūrėjus.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras

2011 m. kovo 24 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, etnomuzikologė Loreta Sungailienė skaitys paskaitą „Etninės kultūros savitumas žemaitiškose dainose“.

Etnomuzikologė L. Sungailienė savo gimtojo krašto dainuojamąjį folklorą tyrinėja kaip etninės grupės tapatumo išraišką ir meninį palikimą. Šio regiono tradicinėse dainose įžvelgiama žemaičių pasaulėjautos, sociokultūrinio mąstymo atspindžių, sąsajų su šio krašto šeimos bei kalendorinių švenčių tradicijomis, darbo papročiais. Paskaitos metu bus kalbama apie savitą žemaičių liaudies dainų melodiką ir senovinį dainavimo būdą, aptariami tarmės ir muzikos sąveikos, dainų pateikėjų žodyno ypatumai. Pranešėja savo pastebėjimus iliustruos autentiškais įrašais, paragindama ir klausytojus dainuoti kartu, kad pajustume senosios žemaičių dainos grožį ir skambumą.

Marijos Gimbutienės skaitymai VIII

2011 m. kovo 17 d. 17 val. Senajame arsenale, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, vyks paskutinis vakaras iš „Marijos Gimbutienės skaitymų“. Pranešimus tema „Lietuvos archeologijos vertybių likimas užsienyje“ skaitys doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, dr. Laurynas Kurila, Linas Tamulynas.

Kazio ir Gabrielės Varnelių dovana

2011 m. kovo 10 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, pristatoma dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917–2010) Lietuvos nacionaliniam muziejui dovanotų vertybių paroda, dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Paroda veiks iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

Liongino Šepečio atsiminimų knygos „Ar galėjau?“ sutiktuvės

2011 m. kovo 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liongino Šepečio knygos „Ar galėjau? Atsiminimai“ pristatymas. Vakarą ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Kalbės rašytojas Pranas Treinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, Česlovas Juršėnas, Stasys Kašauskas, pirmosios Vyriausybės narys Albertas Sinevičius. Koncertuos pianistas Alvydas Pociūnas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – atvirų durų diena

2011 m. kovo 11 d. Signatarų namų, Naujojo ir Senojo arsenalų ekspozicijas bus galima aplankyti nemokamai. Sveikiname lankytojus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras

2011 m. kovo 10 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, dr. Rūta Žarskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) skaitys paskaitą „Pučiamųjų instrumentų orkestrai Lietuvoje: tradicija ar modernybė?“

Pučiamųjų orkestrai mums dažniausiai asocijuojasi su kariuomene, ir tai nenuostabu, nes jau XVII a. yra minimi specialiai suformuoti kariniai pučiamųjų instrumentų orkestrai, o jų šaknys siekia kur kas senesnius laikus. Nuo XIX a. vidurio pučiamųjų orkestrai paplinta visame Vakarų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Pučiamųjų orkestrai ypač pamėgti Lietuvoje nepriklausomybės metais (1918–1940), mėgėjiški pučiamųjų kolektyvai steigiami ir sovietmečiu. XX a. pabaigoje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įžvelgtina pučiamųjų orkestrų profesionalėjimo tendencija.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas

2011 m. kovo 10 d. 15 val. Vinco Kudirkos muziejuje vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas. Dalyvaus Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Mačys. Koncertuos Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto muzikos fakultetas. Bus paskelbti ir apdovanoti moksleivių atviruko konkurso „Kovo 11-oji“ nugalėtojai. Veiks moksleivių piešinių paroda.

Proginiai vokai, skirti dr. Jono Šliūpo jubiliejiniams metams

2011 m. kovo 7 d., minint dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines, centriniuose Vilniaus ir Šiaulių paštuose vyko proginių vokų antspaudavimas. Vokus išleido AB „Lietuvos paštas“, dailininkė E. Paukštytė. Jų galima įsigyti Signatarų namuose, Pilies g. 26, ir Palangoje, memorialinėje dr. Jono Šliūpo sodyboje.

Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas (1861-03-07 – 1944-11-06) buvo aktyvus Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimo ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. dalyvis.

Paskelbti Atviruko ir plakato konkurso rezultatai

2011 m. vasario 25 d. 12 val. Signatarų namų salėje įvyko šventinė popietė, kurioje buvo paskelbti Atviruko ir plakato konkurso, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai, rezultatai.

Penktą kartą Lietuvos moksleiviai kūrė atvirukus ir plakatus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Pirmaisiais metais į Signatarų namus suplaukė apie tris šimtus vaikų piešinių, šiemet – 539 piešiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir atokiausių miestelių. Atrinkti geriausių darbų autoriai, paskelbti konkurso nugalėtojai: penki laureatai ir 31 diplomantas. Darbus vertino profesoriai Juozas Galkus ir Albertas Gurskas.

Žiemos virsmas

2011 m. sausio 27 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Žiemos virsmas“, pristatanti pusiaužiemio ir pavasario laukimo papročius ir apeigas.

Paroda siekiama atskleisti lietuvių etninėje kultūroje išsaugotą senolių išmintį, tradicijas ir papročius.

Marijos Gimbutienės skaitymai VIII

2011 m. kovo 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks „Marijos Gimbutienės skaitymų“ vakaras tema „Archeologinių paminklų tyrinėjimai Nemuno vidurupyje“.

Pranešimus skaitys dr. Laurynas Kurila, Augustina Kurilienė („Iš Lietuvos archeologijos istorijos: tyrinėjimai Dovainonyse, Kaišiadorių r.“) ir Mindaugas Mačiulis („Paverknių piliakalnio (Birštono sav.) tyrinėjimai 1994 ir 2010 metais“).

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras

2011 m. vasario 24 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, tautosakininkė Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė ir istorikas Virginijus Jocys skaitys paskaitą „Karinės dainos ir jų istorinis kontekstas“.

Lietuvių karinės-istorinės dainos – tai folkloriniai kūriniai, savitai atspindintys įvairius istorinius įvykius ir lietuvių visuomenės gyvenimo reiškinius nuo kovų su kryžiuočiais laikų iki pat XX a. antrosios pusės: rezistencinių kovų, sovietinės okupacijos metų. Pagal gausumą ir populiarumą šios dainos lietuvių dainuojamojoje tautosakoje užima antrą vietą po vestuvinių dainų.

Vasario 16-osios renginiai dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje

2011 m. vasario 18 d. 13 val. dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje vyks istoriniai ir literatūriniai skaitymai. Pranešimą „Broliai Jonas ir Vincas Basanavičiai – tautosakos barų darbininkai“ skaitys etnologė Gražina Kadžytė. Skambės ištraukos iš dr. Jono Basanavičiaus žmonos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraščio bei laiškų. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Marijos Gimbutienės skaitymai VIII

2010 m. vasario 17 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, įvyks antrasis „Marijos Gimbutienės skaitymų“ vakaras. Pranešimus skaitys dr. Agnė Čivilytė („Bronzinių kirvių paslaptis: kam ir kaip priešistorėje buvo naudojamas metalas“) ir dr. Birutė Salatkienė („Geležies lydymas Lietuvoje: tyrimai ir neatsakyti klausimai“).

Vasario 16-osios minėjimas

2010 m. vasario 16 d. 14 val. prie Signatarų namų, Pilies g. 26, vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Šventės proga Naujojo ir Senojo arsenalo, Signatarų namų ekspozicijos lankomos nemokamai.

Dokumentinių TV laidų pristatymas „Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija“

2011 m. vasario 8 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, įvyks vakaras, skirtas Vileišių giminės atstovų veiklai prisiminti – bus demonstruojamos dvi laidos iš dokumentinių TV laidų ciklo „Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija“: „Signataras ir savivaldybininkas Jonas Vileišis“ ir „Vileišiados atminties puoselėjimas“ (po 24 min.).

Renginyje dalyvaus Vileišių kolegijos vadovas, rašytojas Mykolas Karčiauskas, dokumentinių TV laidų ciklo autoriai Inga Berulienė ir Justinas Lingys.

Marijos Gimbutienės skaitymai VIII

Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos archeologijos draugija, tęsia vakarų ciklą Marijos Gimbutienės skaitymai. Aštuntus metus rengiami visuomenei skirti skaitymai dedikuojami Marijai Gimbutienei, žymiausiai lietuvių archeologei, tyrinėjusiai Senosios Europos civilizaciją.

Knygos „Antanas Karoblis“ sutiktuvės

2011 m. vasario 3 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, įvyks Birutės Saulės Sabaitės knygos „Antanas Karoblis“ pristatymas. Vakarą ves Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Aloyzas Sakalas, Eugenijus Petrovas, Aukščiausiosios Tarybos deputatas Nikolajus Medvedevas.

Koncertuos Neringa Augustauskienė (violončelė), Margarita Daujotaitė (fortepijonas).

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras

2011 m. vasario 10 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, muzikologė ir teatro istorikė Vida Bakutytė skaitys paskaitą „Vilniaus miesto teatras visuomeninių pervartų sūkuryje (1905–1907)“.

1905–1907 metai – vertybių perkainojimo metas Rusijos imperijoje ir jos sudėtyje buvusioje Lietuvoje. Šiuo audringu laikotarpiu teatras ryškiau ir tiesmukiau nei ankstesniais reikšmingais politinių pervartų laikotarpiais reflektavo pačias įvairiausias idėjas – nuo socialinės pertvarkos iki kraštutinio nihilizmo. Prieš despotizmą nukreiptos mintys, socialinės lygybės vizija, tikėjimas pokyčiais, atnešiančiais laisvę asmenybei, meninei raiškai, ir galiausiai nusivylimas – šios nuotaikos palietė dramaturgus, koregavo ir paties teatro veiklos pobūdį. Neretai žiūrovai teatro salėje kūrė manifestacijų atmosferą.

Neramumų laikotarpiu Vilniaus miesto teatro repertuare daugėja aktualijų inspiruotų dramos kūrinių, formuojasi nauji politinės satyros žanrai, kinta personažų traktuotė.

Įsibėgėja Vilniaus etninių bendrijų mėgėjiško teatro sąjūdis: rodomi pirmi vieši lietuvių, žydų spektakliai. Sugrįžta lenkų profesionalusis teatras. Šiems pasirodymams savo sceną suteikia ir vienintelis municipalinis teatras – Vilniaus miesto teatras.

Paskaita iliustruojama šio laikotarpio Vilniaus vaizdais, teatro menininkų nuotraukomis.

Virtuali paroda „Kazio Varnelio piešiniai“

Nuo pat jaunų dienų K. Varnelis daug ir intensyviai piešė. Galima sakyti, kad anglis ir pieštukas lydėjo jį visą gyvenimą. Pačiomis sunkiausiomis valandomis ši ypatingų darbo sąlygų ir materialinių išlaidų nereikalaujanti meninės kūrybos forma netgi tapdavo svarbiausia. O ir vėliau piešiniai, pirmieji kūrybinių impulsų liudytojai, paties dailininko vertinti kaip savarankiški kūriniai. K. Varnelio pastebėjimu, visa esmė slypi piešinyje, visa kita – tapyba, skulptūra – tėra mechaniškas tų pirminių idėjų įgyvendinimo darbas.

Kai kuriuos savo piešinius menininkas yra rodęs viešumoje, tačiau didžioji jų dalis nėra žinomi platesnei auditorijai, todėl pagrindinis šios virtualios parodos tikslas yra pristatyti žymiausius, būdingiausius ir atskleisti jų kūrimo ir piešinio sampratos raidą.

Paroda parengta iš K. Varnelio namų-muziejaus saugyklose saugomų piešinių.

Parodos autorius Vidas Poškus.

Paroda veikia nuo 2011 m. sausio 30 d.

Popietė šeimai „Atidaryk močiutės skrynią“

2011 m. sausio 29 d. 13 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, vyks edukacinė popietė šeimoms „Atidaryk močiutės skrynią“. Lankytojai bus supažindinami su muziejaus ekspozicija, pristatančia XIX a. lietuvio namus, buitį, senuosius verslus, tradicijas. Popietės metu numatyta dekoruoti kraitinę skrynią, mažieji galės pažaisti senųjų žaislų kopijomis.

Norintieji dalyvauti registruojami tel. 262 9426

Parengta virtuali paroda „Vilniečių avalynė XIV a. pabaigoje – XIX a. Pradžioje“

Paroda skirta Vilniaus miestiečių avalynės istorijai nuo XIV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Pristatoma batsiuvių cecho Vilniuje istorija ir archeologiniai radiniai iš miesto tyrinėjimų. Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus fonduose jau yra daugiau nei 30 restauruotų įvairių apavo rūšių. Parodoje norima supažindinti su dalimi jų ir su tipiniais batsiuvių darbo įrankiais.

Parodos autorė Inga Martišauskytė.

Paroda veikia nuo 2011 m. sausio 12 d.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras

2011 m. sausio 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, muzikologė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė skaitys paskaitą „Muzikinės kultūros bruožai Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XIX a.“

Paskaitoje aptariami nūdienos tyrimai ir problematika, susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos muzikine kultūra. Ieškoma atsakymo, nuo kada Lietuva pajuto Vakarų Europos muzikinės kultūros dvelksmą, kuo ypatingi buvo vėlyvieji viduramžiai, kaip Lietuvoje atsispindėjo itališkasis ir Šiaurės renesansas, kokie buvo baroko muzikos vietiniai ypatumai ir sąsajos su bažnytinėmis institucijomis. Siekiama atskleisti, kaip muzikinį gyvenimą paveikė politiniai įvykiai: valstybės padalijimas, krašto įjungimas į carinės Rusijos sudėtį, tautinis atgimimas.

Vaikai piešia Sausio 13-ąją

Penktus metus Signatarų namai skelbia Atviruko ir plakato konkursą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai. Mokiniai piešiniuose perteikia Tėvynės meilės, drąsos, pasiaukojimo, pagarbos gimtajam kraštui siekius. Piešiniuose matome, kas moksleiviams yra svarbu, kas juos jaudina. Tai ir tremtis, partizanų kovos už laisvę, ir lietuvių liaudies karo dainų motyvai apie į karą išlydimą brolelį, žuvusiojo apraudojimas. Nemaža dalis piešinių skirta 1991 metų sausio 13-ajai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus 2010 metais įsigyti eksponatai

2010 metais lėšų iš valstybės biudžeto eksponatams įsigyti muziejus nebuvo gavęs. Fondai papildyti dovanotais eksponatais, dalis eksponatų įsigyta už muziejui skirtus 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Atviruko ir plakato V konkurso laureatai

Penktą kartą Lietuvos moksleiviai kūrė atvirukus ir plakatus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai paminėti. Pirmaisiais metais į Signatarų namus suplaukė apie tris šimtus vaikų piešinių, šiemet sulaukėme 539 piešinių iš įvairių Lietuvos miestų ir atokiausių miestelių. Atrinkti labiausiai pavykusius piešinius, nustatyti konkurso nugalėtojus, kaip ir kiekvienais metais, maloniai sutiko profesoriai Juozas Galkus ir Albertas Gurskas. Šiemet išrinkti penki laureatai ir 37 diplomantai.

Konkurso rezultatų aptarimas vyks 2011 m. vasario 25 d. 12 val. Signatarų namų salėje.

Sausio 13-osios renginiai Kudirkos Naumiestyje

Nuo 2011 m. sausio 13 d. Vinco Kudirkos muziejuje veikia Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į laisvę: 1988 birželis – 1990 kovo 11“, skirta Sausio 13-osios įvykių 20-mečiui.

Gedimino pilies bokšte – tradicinė Lietuvos vėliavos dienos šventė

1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą Lietuvos kariuomenės savanoriai Kazys Škirpa, Petras Gužas, Jonas Nistelis, Stasys Butkus, Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvilas, Mykolas Slyvauskas, Vincas Steponavičius Gedimino kalno pilies bokšte iškėlė Lietuvos vėliavą.

1997 metais Lietuvos Respublikos Seimas sausio 1-ąją paskelbė Lietuvos vėliavos diena. Nuo 2006-ųjų praėjusiųjų metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliava įteikiama mokyklai, pasižymėjusiai patriotiniu moksleivių ugdymu.

2011 metų sausio 1 dieną tradiciškai bus pagerbta Lietuvos valstybės vėliava – 92-ųjų metinių proga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškels naująją 2011 metų Gedimino kalno pilies bokšto vėliavą, o 2010 metų vėliava bus perduota Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai. Vėliavos iškėlimo ceremonija vyks 13.30–14.30 val., dalyvaus Seimo, Vyriausybės, miesto valdžios atstovai.

Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ bei visuomeninių organizacijų atstovai.