Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Istorija ir etninė kultūra

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Remiantis Senosios Lietuvos valstybės istorijos ekspozicija, parengtos edukacinės programos padės mokiniams giliau suvokti permainingus Lietuvos valstybės kūrimosi, klestėjimo ir nuosmukio laikus, istorinių asmenybių įtaką valstybingumo raidai.

XIX amžiaus Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi okupuoto krašto ir pavergtos tautos istoriją. Tačiau kartu tai pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų amžius, tautos formavimosi ir modernėjimo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną. Šiai epochai pažinti skirtos kelios edukacinės programos.

Etninę kultūrą atspindi turtinga, autentiškais eksponatais paremta ekspozicija. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu.

Edukacines programas prašome užsisakyti iš anksto telefonu (8-5) 262 94 26 arba el. paštu edukacija@lnm.lt

Dalyvių skaičius vienoje grupėje – nuo 10 iki 25 žmonių.

Edukacinio užsiėmimo kaina:
per mokslo metus nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. vienam mokiniui – 0,50 Eur


Istorija

Lietuvos valstybės sukūrimas. Karalius Mindaugas (5 kl.)

Pasakojama apie XIII a. baltų gentis ir jų kaimynus. Pristatoma Mindaugo asmenybė ir reikšmė baltų genčių vienijimo ir Lietuvos valstybės kūrimo procese. Užsiėmimas pagyvinamas iliustracine didaktine medžiaga, teatralizuotu žaidimu „Mindaugo karūnacija“.

Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijos (5–11 kl.)

Užsiėmimas vyksta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtoje salėje. Pristatomos iškiliausios Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų asmenybės, supažindinama su jų kilme, pasiekimais, nuopelnais. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus žiūrima ne vien per politinių įvykių prizmę, bet kreipiamas dėmesys į jų asmenybės bruožus, to meto epochos ypatumus. Mokiniai mokomi atpažinti epochų ženklus ikonografijoje. Praktinė užduotis – komandinis edukacinis žaidimas „Atpažink valdovą ir argumentuok“.

Žalgiris (5–8 kl. ir 8–11 kl.)

Žalgirio mūšio makete pavaizduotas kulminacinis momentas, kai į mūšio lauką grįžta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pulkai. Besikaunančias puses vaizduoja daugiau nei 1000 kareivių figūrėlių. Vėliavos, šarvai, karių ginklai ir apranga atkurti pagal išlikusius istorinius šaltinius. Gilinamasi į mūšio priežastis. Aptariama lietuviškosios taktikos mūšyje reikšmė (bėgliai ar didvyriai?). Nagrinėjamos mūšio pasekmės, sutartys. Mokiniai gali pasimatuoti riterio šarvus, užsidėti šalmą, pajusti rankoje kalavijo svorį.

Senosios Lietuvos valdovai, didikai, bajorai (9–12 kl.)

Pasitelkus autentiškus eksponatus pasakojama 500 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, pristatomi iškiliausi kunigaikščiai, garsiosios didikų, bajorų giminės. Atliekama praktinė užduotis. Žaidžiamas edukacinis žaidimas „Kelionė po senąją istorinę Lietuvą“.

Ženklai ant skydo (4–6 kl.)

Pamokėlės metu susipažinsite su Lietuvos istorinio valstybingumo simboliais, jų atsiradimo istorijomis. Sužinosite ką reiškė mūsų protėviams Vytis, ką simbolizuoja Gediminaičių stulpai, Vyčio kryžius ir kt. Atliksite interaktyvias užduotis.

Amatai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (4–6 kl.)

Pasakojama apie viduramžių miestus ir jiems suteiktą Magdeburgo teisę. Supažindinama su Vilniaus miesto amatininkų cechais ir jų dirbiniais. Aiškinama, kokį kelią turėjo nueiti amatininkas, norintis tapti cecho meistru. Kalbama apie dirbiniams naudotą žaliavą ir techniką. Atliekama praktinė užduotis: mokiniai gali nusilipdyti keraminį dirbinį.

Pinigų lobiai Lietuvoje (5–7 kl.)

Pasakojama, kokie pinigai nuo seniausių laikų buvo naudojami Lietuvoje. Supažindinama su lobių radimo istorijomis. Mokiniai gali paliesti senąsias monetas, pamatyti, kaip atrodo lobiai, nusikaldinti monetą.

Lietuva carų valdžioje (9–12 kl.)

XIX amžių ženklina ištisą šimtmetį sklindantys Tado Kosciuškos sukilimo atgarsiai, „tautų išlaisvintojo“ Napoleono sužadintos viltys. Mokiniai supažindinami su patriotiškai nusiteikusios romantiškos jaunuomenės sambūriais Vilniaus universiteto aplinkoje, masonų ložių veikla, žūtbūtiniais 1830–1831, 1863–1864 metų sukilimų mūšiais ir po sukilimų ypač sustiprėjusia rusifikavimo politika.

Prancūzmečio ženklai Vilniuje (9–12 kl.)

Pamokėlėje pristatoma trumpa, bet kupina įvykių Prancūzijos imperatoriaus ir didžiojo karvedžio Napoleono veikla Vilniuje. Ekspozicijoje mokiniai susipažįsta su Napoleono kariuomenės kario apranga, ginklais ir 2002 metais archeologų rastais Vilniuje palaidotų Napoleono armijos karių asmeniniais daiktais. Ekspoziciją papildo dokumentinis filmas „Prancūzmečio ženklai Lietuvoje“.

1863–1864 m. sukilimas (5–8 kl. ir 9–12 kl.)

Pasitelkus unikalius eksponatus pristatomi sukilimo įvykiai. Pasakojama apie lietuviškos spaudos draudimą, knygnešius, pavojingą lietuviškos knygos kelią į Didžiąją Lietuvą. Praktinės užduotys diferencijuotos: jaunesniojo amžiaus mokiniai improvizuotoje „slaptojoje mokykloje“ rašo su žąsies plunksna ir grifeliu ant grifelinės lentelės, skaito spaudos draudimo laikų elementorių. Vyresniųjų klasių mokiniams po ekskursijos rodomas edukacinis filmas apie sukilimą, mokiniai atlieka praktinę užduotį.


Etninė kultūra

Mūsų senolių buitis (5-8 kl.)

Mokiniai senolių trobų interjeruose susipažįsta su senaisiais buities daiktais, aptaria jų paskirtį, kaitą. Užsiėmimo metu pateiksime patarlių, priežodžių, mįslių, kuriuose mūsų protėviai sugebėjo vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praktinė užduotis žaidimas „Pažink daiktą“.

Lietuvio namai (9–12 kl.)

Ekskursijos metu mokiniai supažindinami su dar taip neseniai, tik XX a. pirmais dešimtmečiais buvusia aplinka, mūsų protėvių sodyba, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais. Praktinė užduotis – juostos pynimas.

Šventieji sodybų globėjai (5–8 kl.)

Mokiniai supažindinami su nuostabiu senosios lietuvių liaudies skulptūros pasauliu. Sužino, kas buvo dievdirbiai, kur ir kodėl buvo statomi kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Aptariama liaudies skulptūros šventųjų ikonografija. Praktinė užduotis– sukurti pasirinkto šventojo grafinį atspaudą.

Tautinio kostiumo spalvos (5–9 kl.)

Pasakojama tautinio kostiumo istorija. Apžiūrimi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios atskirų Lietuvos etninių sričių drabužiai, aptariami būdingiausi bruožai ir skirtumai. Praktinės užduotys diferencijuotos: mokiniai gali pasipuošti tautiniu kostiumu, mokosi rišti nuometą, sudėlioti Tautinio kostiumo dėlionę.

Integruotas žaidimas „Ką radai dėžėje“ (5–9 kl.)

Įdomus integruotas archeologijos, istorijos ir etninės kultūros edukacinis žaidimas. Mokiniai traukia iš dėžės daiktus ir juos apibūdina nusakydami paskirtį, amžių. Eksponatai pristatomi kaip istorijos šaltinis. Užsiėmimas pagyvinamas įvairiomis užduotimis, pasakojimais, mįslėmis.

Kalendorinių švenčių ratas (5–9 kl.)

Kalendorinių švenčių rate kiekvienas vaikas tampa aktyviu dalyviu.

Užgavėnės

Teatralizuotame edukaciniame užsiėmime supažindinama su tradicinių kaukių gamyba, pagrindiniais šventės personažais: velniu, žydeliu, gerve, Kanapiniu, Lašininiu, More ir kitais. Vaikai mokosi Užgavėnių oracijų, žaidimų. Pasipuošę kaukėmis, pasiėmę tarškynes varo žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Velykos

Supažindinama su Velykų papročiais ir tradicijomis, kiaušinių dažymo ir marginimo būdais, ornamentais, spalvomis. Vaikai piešia margučių raštų simbolius, aiškinasi jų reikšmę, ridinėja ir daužauja margučius.

Vėlinės

Pasakojama apie mirusiųjų paminėjimo papročius. Akcentuojami svarbūs šios šventės momentai – liūdesys ir ilgesys. Piešiamos lietuviškos saulutės, karpomi lietuviškų kryžių karpiniai.

Nuo advento iki Trijų karalių

Pasakojama apie laikotarpį, kai gamta tarsi apmirusi – tai laukimo metas. Prisimenami laikotarpio papročiai: darbai, draudimai, burtai, spėjimai. Vaikai mokosi žaisti advento žaidimus. Pasakojama apie Kūčių (šeimos šventės) vakarienę – apeigas, valgius, Kalėdų šventę, Naujųjų metų sutikimą ir Trijų karalių apsilankymą. Klausomasi advento ir Kalėdų dainų. Praktinė užduotis – pasidaryti kalėdinių žaislų.

Naujasis arsenalas

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Naujasis arsenalas

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu

Istorija ir etninė kultūra

Naujajame arsenale pristatoma nuolatinė, autentiškomis vertybėmis paremta Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos ekspozicija, rengiamos teminės parodos. Remiantis Senosios Lietuvos valstybės istorijos ekspozicija, parengtos edukacinės programos padės mokiniams giliau suvokti permainingus Lietuvos valstybės kūrimosi, klestėjimo ir nuosmukio laikus, istorinių asmenybių įtaką valstybingumo raidai.

XIX amžiaus Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi okupuoto krašto ir pavergtos tautos istoriją. Tačiau kartu tai pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų amžius, tautos formavimosi ir modernėjimo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną. Šiai epochai pažinti skirtos kelios edukacinės programos.

Etninę kultūrą atspindi turtinga, autentiškais eksponatais paremta ekspozicija. Aktyviai dalyvaudami edukacinėse programose mokiniai susipažįsta su protėvių gyvensena, tradicijomis, papročiais, liaudies menu.

Edukacines programas prašome užsisakyti iš anksto telefonu (8-5) 262 94 26 arba el. paštu edukacija@lnm.lt

Dalyvių skaičius vienoje grupėje – nuo 10 iki 25 žmonių.

Edukacinio užsiėmimo kaina:
per mokslo metus nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. vienam mokiniui – 0,50 Eur


Istorija

Lietuvos valstybės sukūrimas. Karalius Mindaugas (5 kl.)

Pasakojama apie XIII a. baltų gentis ir jų kaimynus. Pristatoma Mindaugo asmenybė ir reikšmė baltų genčių vienijimo ir Lietuvos valstybės kūrimo procese. Užsiėmimas pagyvinamas iliustracine didaktine medžiaga, teatralizuotu žaidimu „Mindaugo karūnacija“.

Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijos (5–11 kl.)

Užsiėmimas vyksta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtoje salėje. Pristatomos iškiliausios Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų asmenybės, supažindinama su jų kilme, pasiekimais, nuopelnais. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus žiūrima ne vien per politinių įvykių prizmę, bet kreipiamas dėmesys į jų asmenybės bruožus, to meto epochos ypatumus. Mokiniai mokomi atpažinti epochų ženklus ikonografijoje. Praktinė užduotis – komandinis edukacinis žaidimas „Atpažink valdovą ir argumentuok“.

Žalgiris (5–8 kl. ir 8–11 kl.)

Žalgirio mūšio makete pavaizduotas kulminacinis momentas, kai į mūšio lauką grįžta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pulkai. Besikaunančias puses vaizduoja daugiau nei 1000 kareivių figūrėlių. Vėliavos, šarvai, karių ginklai ir apranga atkurti pagal išlikusius istorinius šaltinius. Gilinamasi į mūšio priežastis. Aptariama lietuviškosios taktikos mūšyje reikšmė (bėgliai ar didvyriai?). Nagrinėjamos mūšio pasekmės, sutartys. Mokiniai gali pasimatuoti riterio šarvus, užsidėti šalmą, pajusti rankoje kalavijo svorį.

Senosios Lietuvos valdovai, didikai, bajorai (9–12 kl.)

Pasitelkus autentiškus eksponatus pasakojama 500 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, pristatomi iškiliausi kunigaikščiai, garsiosios didikų, bajorų giminės. Atliekama praktinė užduotis. Žaidžiamas edukacinis žaidimas „Kelionė po senąją istorinę Lietuvą“.

Ženklai ant skydo (4–6 kl.)

Pamokėlės metu susipažinsite su Lietuvos istorinio valstybingumo simboliais, jų atsiradimo istorijomis. Sužinosite ką reiškė mūsų protėviams Vytis, ką simbolizuoja Gediminaičių stulpai, Vyčio kryžius ir kt. Atliksite interaktyvias užduotis.

Amatai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (4–6 kl.)

Pasakojama apie viduramžių miestus ir jiems suteiktą Magdeburgo teisę. Supažindinama su Vilniaus miesto amatininkų cechais ir jų dirbiniais. Aiškinama, kokį kelią turėjo nueiti amatininkas, norintis tapti cecho meistru. Kalbama apie dirbiniams naudotą žaliavą ir techniką. Atliekama praktinė užduotis: mokiniai gali nusilipdyti keraminį dirbinį.

Pinigų lobiai Lietuvoje (5–7 kl.)

Pasakojama, kokie pinigai nuo seniausių laikų buvo naudojami Lietuvoje. Supažindinama su lobių radimo istorijomis. Mokiniai gali paliesti senąsias monetas, pamatyti, kaip atrodo lobiai, nusikaldinti monetą.

Lietuva carų valdžioje (9–12 kl.)

XIX amžių ženklina ištisą šimtmetį sklindantys Tado Kosciuškos sukilimo atgarsiai, „tautų išlaisvintojo“ Napoleono sužadintos viltys. Mokiniai supažindinami su patriotiškai nusiteikusios romantiškos jaunuomenės sambūriais Vilniaus universiteto aplinkoje, masonų ložių veikla, žūtbūtiniais 1830–1831, 1863–1864 metų sukilimų mūšiais ir po sukilimų ypač sustiprėjusia rusifikavimo politika.

Prancūzmečio ženklai Vilniuje (9–12 kl.)

Pamokėlėje pristatoma trumpa, bet kupina įvykių Prancūzijos imperatoriaus ir didžiojo karvedžio Napoleono veikla Vilniuje. Ekspozicijoje mokiniai susipažįsta su Napoleono kariuomenės kario apranga, ginklais ir 2002 metais archeologų rastais Vilniuje palaidotų Napoleono armijos karių asmeniniais daiktais. Ekspoziciją papildo dokumentinis filmas „Prancūzmečio ženklai Lietuvoje“.

1863–1864 m. sukilimas (5–8 kl. ir 9–12 kl.)

Pasitelkus unikalius eksponatus pristatomi sukilimo įvykiai. Pasakojama apie lietuviškos spaudos draudimą, knygnešius, pavojingą lietuviškos knygos kelią į Didžiąją Lietuvą. Praktinės užduotys diferencijuotos: jaunesniojo amžiaus mokiniai improvizuotoje „slaptojoje mokykloje“ rašo su žąsies plunksna ir grifeliu ant grifelinės lentelės, skaito spaudos draudimo laikų elementorių. Vyresniųjų klasių mokiniams po ekskursijos rodomas edukacinis filmas apie sukilimą, mokiniai atlieka praktinę užduotį.


Etninė kultūra

Mūsų senolių buitis (5-8 kl.)

Mokiniai senolių trobų interjeruose susipažįsta su senaisiais buities daiktais, aptaria jų paskirtį, kaitą. Užsiėmimo metu pateiksime patarlių, priežodžių, mįslių, kuriuose mūsų protėviai sugebėjo vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praktinė užduotis žaidimas „Pažink daiktą“.

Lietuvio namai (9–12 kl.)

Ekskursijos metu mokiniai supažindinami su dar taip neseniai, tik XX a. pirmais dešimtmečiais buvusia aplinka, mūsų protėvių sodyba, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais. Praktinė užduotis – juostos pynimas.

Šventieji sodybų globėjai (5–8 kl.)

Mokiniai supažindinami su nuostabiu senosios lietuvių liaudies skulptūros pasauliu. Sužino, kas buvo dievdirbiai, kur ir kodėl buvo statomi kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Aptariama liaudies skulptūros šventųjų ikonografija. Praktinė užduotis– sukurti pasirinkto šventojo grafinį atspaudą.

Tautinio kostiumo spalvos (5–9 kl.)

Pasakojama tautinio kostiumo istorija. Apžiūrimi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios atskirų Lietuvos etninių sričių drabužiai, aptariami būdingiausi bruožai ir skirtumai. Praktinės užduotys diferencijuotos: mokiniai gali pasipuošti tautiniu kostiumu, mokosi rišti nuometą, sudėlioti Tautinio kostiumo dėlionę.

Integruotas žaidimas „Ką radai dėžėje“ (5–9 kl.)

Įdomus integruotas archeologijos, istorijos ir etninės kultūros edukacinis žaidimas. Mokiniai traukia iš dėžės daiktus ir juos apibūdina nusakydami paskirtį, amžių. Eksponatai pristatomi kaip istorijos šaltinis. Užsiėmimas pagyvinamas įvairiomis užduotimis, pasakojimais, mįslėmis.

Kalendorinių švenčių ratas (5–9 kl.)

Kalendorinių švenčių rate kiekvienas vaikas tampa aktyviu dalyviu.

Užgavėnės

Teatralizuotame edukaciniame užsiėmime supažindinama su tradicinių kaukių gamyba, pagrindiniais šventės personažais: velniu, žydeliu, gerve, Kanapiniu, Lašininiu, More ir kitais. Vaikai mokosi Užgavėnių oracijų, žaidimų. Pasipuošę kaukėmis, pasiėmę tarškynes varo žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Velykos

Supažindinama su Velykų papročiais ir tradicijomis, kiaušinių dažymo ir marginimo būdais, ornamentais, spalvomis. Vaikai piešia margučių raštų simbolius, aiškinasi jų reikšmę, ridinėja ir daužauja margučius.

Vėlinės

Pasakojama apie mirusiųjų paminėjimo papročius. Akcentuojami svarbūs šios šventės momentai – liūdesys ir ilgesys. Piešiamos lietuviškos saulutės, karpomi lietuviškų kryžių karpiniai.

Nuo advento iki Trijų karalių

Pasakojama apie laikotarpį, kai gamta tarsi apmirusi – tai laukimo metas. Prisimenami laikotarpio papročiai: darbai, draudimai, burtai, spėjimai. Vaikai mokosi žaisti advento žaidimus. Pasakojama apie Kūčių (šeimos šventės) vakarienę – apeigas, valgius, Kalėdų šventę, Naujųjų metų sutikimą ir Trijų karalių apsilankymą. Klausomasi advento ir Kalėdų dainų. Praktinė užduotis – pasidaryti kalėdinių žaislų.
Home buttonAtgal