Parodoje pristatomi 38 vienetai spynų ir spynelių iš Lietuvos nacionalinio muziejaus užraktų rinkinio. Iš saugomų 200 vienetų spynų, jų dalių, fragmentų ir apkalų atrinkta geriausiai įvairius tipus reprezentuojanti medžiaga.

Turto apsaugai užraktus žmonės pradėjo naudoti dar II tūkstantmetyje prieš Kristų. Pirmosios spynos buvo medinės ir masyvios, jas naudojo Egipte, Mesopotamijoje. Mažesnės, patogesnės metalinės spynos buvo pradėtos gaminti romėnų. Jos plačiau paplito pirmaisiais amžiais po Kristaus. Viduramžiais vokiečių ir prancūzų kalviai pasižymėjo profesionalumu ir išmoko gaminti įvairių formų užraktus.

Lietuvos teritorijoje ankstyviausios spynos yra datuojamos II tūkstantmečio pradžia. Jos randamos laidojimo paminkluose kaip įkapė, turėjusi labiau simbolinę reikšmę. Kada turto apsaugai Lietuvoje buvo pradėtos gaminti ir naudoti spynos, tiksliai nustatyti gana sudėtinga. Manoma, kad ilgą laiką užraktai buvo importuojami iš kitų kraštų. Vakarų Lietuvoje tikėtina vikingų, o Rytų Lietuvoje – Kijevo Rusios amatininkų įtaka. Gamybos technologijai perprasti reikėjo laiko ir įgūdžių – kai kurie ankstyviausi užraktai buvo sudaryti iš keliolikos ar net keliasdešimties atskirų detalių, kurios tik gamybos pabaigoje buvo sujungiamos į vientisą mechanizmą.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis 1516 metais patvirtino įkurto kalvių, katilių ir šaltkalvių cecho privilegiją, nors tikėtina, kad vietiniai kalviai galėjo išmokti gaminti spynas anksčiau. Kalviai, kurie specializavosi kaldinti spynas, dažnai buvo vadinami spynininkais. Spynos, kaip prabangos ir turto ženklas, plačiau pasklido miesto teritorijoje.

Parodos autorė Rasa Semėnaitė, fotografas Kęstutis Stoškus.

 

 

Spynos yra įleidžiamosios ir pakabinamosios. Pastarosios pagal korpuso formą ir rakinimo mechanizmo pobūdį skirstomos į tipus: cilindrines, trikampes, keturkampes, pusapvales, apvalias ir zoomorfines. Gaminamos dažnu atveju iš geležies, kartais dengiamos keliais metalų – geležies, vario, geležies – sluoksniais. Toks gamybos būdas yra kokybiškesnis – įkaitinto vario kalumas yra didesnis nei geležies, be to, minkštesniam metalui (variui) suklijuojant kietesnius sluoksnius dirbinys būdavo tvirtas ir patvarus.

Ankstyviausios žinomos pakabinamosios cilindrinės spynos, datuojamos XII–XIII a., plačiai naudotos iki XV a., tačiau aptinkamos ir XVI–XVII a. archeologinėje medžiagoje. Jos buvo gaminamos iš dviejų dalių: korpuso, kurį dažniausiai sudarė du tarpusavyje sujungti cilindrai – didysis ir mažasis, ir pakabos (lankelio) su spyruokliniu užrakinimo mechanizmu. Atrakinamos buvo stumiant raktą gilyn į spynos korpusą, taip suglaudžiant spyruokles ir ištraukiant užraktą.

Nuo XV a. pradėtos gaminti pakabinamosios trikampės ir keturkampės spynos, kurios tarpusavyje skiriasi tik korpuso forma. Atrakinamos įstatant tuščiavidurį ar pilnavidurį raktą į spynos korpusą, jį pasukus pastumiant viduje įtaisytą sklendę ir taip atleidžiant spynos lankelį.

Vėlesniuose, XVI–XVII a., kultūriniuose sluoksniuose aptinkamos pakabinamosios pusapvalės – užapvalinta ar truputį smailėjančia korpuso apačia ir apvalios – rutulio formos korpusu spynos. Pastarosios yra itin retas archeologinis radinys, galbūt todėl, kad naudojamos buvo trumpiau – vėlyviausios datuojamos XVII a. pabaiga – XVIII a. pradžia. Į Lietuvos nacionalinį muziejų pateko vos keli tokio tipo užraktai, rasti Žemutinės pilies ir Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijose.

Vilniaus archeologinėje medžiagoje yra ir nedidelių spynelių. Jos savo forma nesiskiria nuo jau aprašytųjų, tačiau yra kelis kartus mažesnės. Veikiausiai jomis užrakindavo dėžutes, brangenybių skryneles. Išskirtinos dvi zoomorfinio tipo spynelės. Viena – jaučio formos – rasta Kalnų parko teritorijoje 1939 metų archeologinių tyrimų metu ir datuojama XII–XIV a., kita – žirgo formos – kruopščiau pagaminta ir vėlyvesnė. Jos tiksli radimo vieta nežinoma. Galima tik manyti, kad ji pagaminta apie XVIII a. ir importuota iš Azijos, kur spynelės dažnai buvo įvairiausių gyvūnų formų. Tokios spynelės žinomos labai plačioje teritorijoje – jų rasta Irane, Kinijoje, Rusijoje ir kitur.

Neturinti analogų Vilniaus archeologinėje medžiagoje yra spyna su užstrigusiu raktu, rasta J. Basanavičiaus ir Vingrių gatvių sankirtoje, datuojama XVI–XVIII amžiumi. Iš kitų spynų ji išsiskiria savo korpusu. Žiūrint iš šono, jis yra trapecijos formos ir į apačią siaurėjantis, o žiūrint iš priekio – kvadratinės formos, su viršutinėje dalyje esančiomis iškiliomis linijomis.

Kitai užraktų grupei priklauso įleidžiamosios spynos, naudotos nuo XVI–XVII amžiaus. Nuo pakabinamųjų skiriasi masyvumu ir konstrukcija. Tokių spynų veikimo principas nevienodas. Vienos iš jų būdavo atrakinamos paprastai – vien raktu, kitos – rakinant ir tuo pačiu metu ranka ištraukiant apsauginę sklendę. Veikiausiai pastarąsias galima laikyti ankstyvesniu variantu. Bet iš esmės spynos pobūdis priklausė nuo to, kokią patalpą jos saugojo. Dažniausiai aptinkamos įleidžiamosios spynos yra su tulpės formos priekine dalimi, Europoje plačiai naudotos jau XV–XVI amžiuje.

Archeologai kartais randa tik įleidžiamųjų spynų mechanizmo apkalų – plokštelių aplink rakto angą. Jų aptinkama įvairiausių – lapo formos, apvalių, keturkampių, ornamentuotų ar be išsiskiriančio dekoro, netgi su dviem angomis raktams.

Nuo XVI a. veikiausiai buvo naudojamos tuo pačiu metu pakabinamosios ir įleidžiamosios spynos, tai priklausė nuo patalpų paskirties ir nuo saugumo poreikio. Patalpų pagrindinėse, masyvesnėse duryse, vartuose galėjo būti įtaisomos didesnės – įleidžiamosios spynos. Jų sudėtingesnis rakinimo mechanizmas garantavo ir didesnį saugumą. Gerokai mažesnės pakabinamosios spynos veikiausiai buvo skirtos saugoti ūkinės paskirties patalpas.

    Virtualios parodos
XV–XVII a. spynos ir spynelės Vilniaus mieste iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio

XV–XVII a. spynos ir...

Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada

Tautinis kostiumas – graži...

Without a Homeland. Devoted to the 76th anniversary of the deportation of June 1941

Without a Homeland. Devoted...

Kazys Varnelis ir Stokbridžas

Kazys Varnelis ir Stokbridžas

Virtualių parodų ciklas „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“

Virtualių parodų ciklas „Liūdnoj...

Kazio Varnelio fotografija

Kazio Varnelio fotografija

Lietuva ir 1812 metų Prancūzijos–Rusijos karas

Lietuva ir 1812 metų...

Lietuva žemėlapiuose

Lietuva žemėlapiuose