Virtualioje parodoje pristatomi Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Archeologijos bei Istorijos skyrių rinkiniuose saugomi šaukštai, kurie buvo rasti archeologinių tyrimų metu ir įsigyti iš privačių asmenų, atspindintys beveik keturis šimtmečius apėmusią šaukštų formos evoliuciją. XIV a. atsirado ankstyvosios Vakarų Europoje gamintų metalinių šaukštų formos, kurios po šimtmečio evoliucionavo į sudėtingesnes ir išsilaikė beveik du šimtus metų nepakitusios, kol XVII a. pabaigoje įgavo visiškai naują pavidalą.

 
 

Nors XIV–XVII a. vis dar buvo įprasta daugumą patiekalų imti ir valgyti rankomis, šaukštai buvo nepakeičiami valgant ne tik sriubą ar košę, bet ir pyragus bei saldėsius. Tuo laiku buvo įprasta einant į svečius neštis savo stalo įrankius, nes dar nebuvo susiformavęs paprotys turėti ir padėti atskirus stalo įrankių komplektus svečiams. Šaukštai buvo laikomi ir nešiojami dėkluose, specialiai jiems skirtose įmantriai dekoruotose dėžutėse ir netgi kepurėse. Tik turtingos šeimos turėdavo sidabrinius šaukštus, mažiau pasiturinčios naudojo šaukštus, pagamintus iš netauriųjų metalų, kaulo ar medžio. Išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, bajorų ir miestiečių XVI a. – XVIII a. I pusės inventoriai rodo, kad skirtingų socialinių sluoksnių atstovai turėjo ne tik skirtingą šaukštų skaičių, bet ir jie buvo pagaminti iš skirtingų medžiagų. Bajorų inventoriuose minimi žalvariniai, alaviniai ir mediniai šaukštai, didikų ir turtingų miestiečių – alaviniai, sidabriniai ir sidabriniai paauksuoti. Beje, ir pasiturintys miestiečiai kasdienai naudodavo medinius šaukštus. Turimų sidabrinių šaukštų skaičius rodė jų šeimininko turtinę ir socialinę padėtį. Sidabriniai šaukštai buvo ir puiki investicija bei dovana krikštynų ir vestuvių proga.

Šaukštai buvo gaminami iš įvairių medžiagų: geležies, žalvario, alavo, sidabro, medžio ir kaulo. Kauliniai ir mediniai šaukštai buvo išdrožiami, žalvariniai ir alaviniai išliejami liejimo formose, o geležiniai nukalami. Geležiniai ir žalvariniai šaukštai būdavo dar alavuojami suteikiant jiems ne tik sidabrinį spindesį, bet ir apsaugant maistą nuo metalo prieskonio. Žalvarinių šaukštų galvutėse kartais galima rasti įkaltus juos gaminusių meistrų ženklus. Sidabriniai šaukštai taip pat buvo liejami, kai kada net ir paauksuojami, dekoruojami augaliniais ir geometriniais raštais. Šaukšto savininko pageidavimu ant sidabrinių šaukštų kotelių, o retkarčiais ir ant galvutės būdavo išgraviruojami herbai su inicialais. Nuo XVI a. II pusės į madą atėjo sidabrinių šaukštų kotelius iškalstyti įvairiais užrašais ir sentencijomis. Sentencijos buvo įvairiausios – nuo trumpų pamokymų, palinkėjimų, paraginimų, gyvenimiškos išminties iki perspėjimų. Ant šaukštų kotelių taip pat graviruodavo datas ir vardus.

XIV–XVII a. tauriųjų ir netauriųjų metalų lydinių šaukštų kotelių galai buvo puošiami įvairių tipų buoželėmis, kankorėžiais, gilėmis, apaštalų figūromis, stilizuotomis galvomis, rutuliais, gyvūnais, galai būdavo nusklembiami ir užriečiami ir pan. XIV a. populiariausi netauriųjų metalų šaukštai buvo su buoželės, gilės ir deimanto formos figūriniais galais, o XVI a. ėmė plisti ir XVII a. išpopuliarėjo šaukštai su kankorėžiu ar apaštalo figūra kotelio gale, taip pat šaukštai nusklembtais galais. Koteliai, iš pradžių buvę siauri, apskritimo, ovalo ar trikampio skerspjūvio, XVI a. II pusėje nežymiai išplatėjo, įgavo įvairesnių pavidalų. Šimtmečiams bėgant keitėsi ir šaukštų galvučių formos. Nuo XIV a. Europoje vyravo lašo formos šaukštų galvutės, kurios pamažu apvalėjo, o XVI a. II pusėje tapo beveik apvalios. Užsienio istoriografijoje ankstyviausios šaukštų galvučių formos apibūdinamos kaip „kriaušės“, o vėlyvesnės – kaip „figos“. Didžiausia šaukšto „transformacija“ prasidėjo XVII a. II pusėje, kai iki tol beveik keturis šimtmečius vyravusias formas XVII a. pabaigoje pakeitė visiškai nauja – galvutė įgavo elipsės pavidalą, kotelis išplatėjo, o figūrinius galus pakeitė plačiosios kotelio galo dalies profiliavimas ir nežymus užlenkimas į priekinę ar nugarinę pusę. Dar viena naujovė, būdinga šaukštams nuo XVII a. II pusės iki XVIII a. vidurio, buvo vadinamoji „žiurkės uodega“ – šaukšto galvutės nugarinėje dalyje esantis į galą smailėjantis iškilimas. Medinių šaukštų forma, skirtingai nuo metalinių, išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų.

Deja, dėl istorinių ir archeologinių duomenų trūkumo sudėtinga atsakyti į klausimą, ar XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininkai gamino šaukštus iš netauriųjų metalų. Sprendžiant pagal XIV–XVIII a. Vakarų Europoje randamų šaukštų analogus, dauguma Lietuvoje archeologinių tyrimų metu rastų žalvarinių ir alavinių šaukštų buvo importuoti.

Parodos autorė Skaistė Ardavičiūtė-Ramanauskienė, fotografas Kęstutis Stoškus.

Naudota literatūra

• Amme J., Historische Bestecke. Formenwandel von der Altsteinzeit bis zur Moderne. Stuttgart, 2002.

• Brown P., British Cutlery: an Illustrated History of Design, Evolution and Use. London, 2001.

• Dambrauskaitė N., Bajorų namų ūkis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. – XVII a. I pusėje. Vilnius, 2017 (daktaro disertacija).

• Frick D., Wilnianie. Żywoty siedemnastowieczne, Warszawa, 2008.

• Jackson, C. J., The Spoon and its history: its form, material, and development, more particularly in England, Archaeologia, 53:1, 1892, p. 107–146.

• Kaminskaitė I., Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Istorija, t. 77, 2010, p. 3–26.

• Kilijanska A., Kolekcja srebrnych łyżek Muzeum Narodowego w Krakowie – nabytki z lat 60. i 70. XX w. Rozprawy Muzeum Narodowego w Krakowie, t. V, 2012, p. 57–82.

• Marekowska B., Kolekcja srebrnych łyżek polskich z w. XVI i XVII, Rozprawy i Sprawozdania Muzeum Narodowego w Krakowie, t. 2, 1954, p. 125–148.

• Marquardt K., Eight Centuries of European Knives, Forks and Spoons, Stuttgart, 1997.

• Price F. G. H., Old Base Metal Spoons, London, 1908.

• Ragauskas A., Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), Vilnius, 2002.


    Virtualios parodos
XIV a. – XVIII a. pradžios šaukštai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio

XIV a. – XVIII...

Lietuvių kostiumas senosiose nuotraukose

Lietuvių kostiumas senosiose nuotraukose

XV–XVII a. spynos ir spynelės Vilniaus mieste iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio

XV–XVII a. spynos ir...

Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada

Tautinis kostiumas – graži...

Without a Homeland. Devoted to the 76th anniversary of the deportation of June 1941

Without a Homeland. Devoted...

Kazys Varnelis ir Stokbridžas

Kazys Varnelis ir Stokbridžas

Virtualių parodų ciklas „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“

Virtualių parodų ciklas „Liūdnoj...

Kazio Varnelio fotografija

Kazio Varnelio fotografija