Šešioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi, besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2019 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, rekonstrukcijos galimybes, archeologijos mokslo istoriją, naujausius tyrimus ir atradimus, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermę.

Keturiolika pranešėjų per penkis skaitymų vakarus supažindins su seniausiais medžiagų perdirbimo atvejais, nagrinės Nidos akmens amžiaus gyvenvietės keramikos ir geležies amžiaus sėlių genties aprangos rekonstrukcijos klausimus. Pranešimuose bus atsigręžiama į Lietuvos archeologijos ištakas, be to, išsamiai pristatomi naujausi piliakalnių, laidojimo, kulto ir senųjų miestų vietų tyrimų rezultatai.

Paskutiniame skaitymų vakare bus galima daugiau sužinoti apie istorinio Vilniaus šunis ir Vilniaus universiteto osteologinę kolekciją.

Renginių pradžia 17 val., įėjimas nemokamas.


2019 m. programa

Vasario 13 d.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas.

Archeologė Andra Simniškytė-Strimaitienė papasakos apie metus laiko trukusius Sėlos žemėje stūksančio Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio archeologinius tyrimus. Jie atlikti dviem etapais: pirmiausia vyko geoarcheologiniai ir geofizikiniai žvalgymai, vėliau – archeologiniai tyrimai.

Kasinėjimų metu aptikta įvairių laikotarpių archeologinės medžiagos nuo I tūkst. pr. Kr. 2 ketvirčio iki XVI–XVII amžiaus. A. Simniškytės-Strimaitienės teigimu, tyrimų rezultatai papildė ir pakoregavo suformuotas prielaidas dėl piliakalnio raidos ir vaidmens Sėlos krašto apgyvendinimui priešistoriniu laikotarpiu.

Logiškai pagrindžiama meninė rekonstrukcija

Antrąjį vakaro pranešimą skaitys dr. Daiva Steponavičienė. Archeologė pristatys rekonstruotą vėlyvojo geležies amžiaus sėlių genties aprangą. Atkurti septynis moterų ir penkis vyrų apdarus, pasak D. Steponavičienės, truko pusantrų metų, visa dvylikos apdarų ir papuošalų rekonstrukcija – rankų darbas.

Paklausta, kokiu mastu sėlių aprangos rekonstrukcija galėtų atitikti tikrovę, archeologė pripažįsta, kad tai – meninė rekonstrukcija, tačiau ji logiškai pagrindžiama ir paaiškinama.

„Atliekant šį darbą svarbu neprasilenkti su laikotarpiu, atkreipti dėmesį į teritoriją, kurioje toji apranga buvo nešiojama. Tyrinėjau tai, ką archeologams pavyko rasti kapavietėse sėlių gyventoje teritorijoje: Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apylinkėse, rekonstravau ir Latvijos kapavietėse rastas aprangos detales“, – pasakoja D. Steponavičienė.

D. Steponavičienė daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Ji yra atkūrusi I–XIII amžių lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus, viduramžių ir Renesanso laikotarpio LDK kostiumus.

Pasak archeologės, atkurtą aprangą galima panaudoti įvairiai: kaip sceninį rūbą, renginių vedėjams pasipuošti, pristatyti istorijos ir karybos festivaliuose. D. Steponavičienė viliasi, kad politikai ir diplomatai taip pat atkreips dėmesį į šias rekonstrukcijas, naudingas reprezentuojant mūsų šalį užsienyje.

Vasario 27 d.

Vasario 27 d. pranešimus skaitys dr. Agnė Čivilytė („Medžiagų perdirbimo archeologija: nuo daiktų gamybos iki antrinio panaudojimo“) ir dr. Rasa Banytė-Rowell („Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“).Medžiagų perdirbimas yra viena seniausių žmogaus elgesio formų; išmokęs pasigaminti sau reikalingus daiktus, žmogus netrukus suprato galįs prailginti jų naudojimo laiką, juos vienaip ar kitaip perdirbdamas į naujus. Senovės žmogus bet kuriame pasaulio krašte elgėsi panašiai, pavyzdžiui, nulūžus kauliniam ar titnaginiam strėlės antgaliui, jį vėl pagaląsdavo ir pritaikydavo tolesniam naudojimui. Archeologė dr. Agnė Čivilytė bandys atsakyti į klausimus, kodėl pirmykščiai žmonės daiktų neišmesdavo, o stengdavosi juos perdirbti. Ar jie tai darė taupumo sumetimais, ar buvo ir kitų priežasčių? Paskaitoje taip pat bus pristatyti įvairūs archeologijos moksle taikomi metodai, parodantys, kad daiktai buvo perdirbti arba pagaminti iš antrinių žaliavų.

Dr. Rasa Banytė-Rowell pristatys dar mažai tyrinėtus dailininko ir archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dienoraščius. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi du šio Lietuvos archeologijos pirmeivio dienoraščiai – tai ne tik liudijimas apie to laikmečio žmogų, bet ir apie kruopščiai jo atliktus archeologinius tyrimus. Mokslininkė tikina, kad T. Daugirdas buvo „žmogus orkestras“, tad klausantis pranešimo tikrai bus dėl ko nustebti.

Kovo 13 d.

Pirmąjį šio vakaro pranešimą skaitys Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petrauskas. Pasak pranešėjo, 2018 metų archeologiniai tyrimai Bedugnės kaime prie Senųjų Trakų (Trakų r.) atvertė naują ankstyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos puslapį.

Bedugnės kapinynas – išskirtinis, didelę mokslinę ir kultūrinę vertę turintis ikikrikščioniškojo Lietuvos valstybės laikotarpio laidojimo paminklas. Jį tyrinėdami archeologai aptiko sudegintų mirusiųjų palaikų ir daugiau nei 300 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: kario ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų, svarstyklių svarelių ir daug kitų radinių. Pasak vakaro pranešėjo dr. G. Petrausko, Bedugnės kapinyno kapuose aptikti ginkluotės, šarvuotės, raitelio ir žirgo ekipuotės radiniai leidžia šią vietą laikyti aukšto socialinio statuso atstovų – karių raitelių – laidojimo vieta, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų atkreipia dėmesį į kapinyno ir piliavietės sąsajas.

Antrąjį vakaro pranešimą skaitys archeologas Justinas Račas. Vienerius metus J. Račas tyrinėjo Zapyškio bažnyčią ir jos aplinką.

Archeologo teigimu, Zapyškio bažnyčia yra viena iš pirmųjų bažnyčių Lietuvos teritorijoje. Jos statybas fundavo Sapiegų šeima. Tyrinėjimų metu aptikti radiniai datuojami XVI–XVIII amžiumi. Labiausiai archeologų grupę nustebino tai, kad šioje vietoje rasta palyginti daug monetų – daugiau nei 1500. J. Račas pasakoja, kad buvo tirta ne tik bažnyčia, bet ir miesto kultūrinis sluoksnis, kuriame daugiausia rasta keramikos, koklių dalių.

Pasakojama, kad pirmąją Zapyškio bažnyčią pastatė Vytautas Didysis. Ar tai tiesa, pranešėjas atsakys vakaro metu.

Kovo 27 d.

Dokt. Mindaugas Pilkauskas
„Nidos keramikos duomenų bazė“

Dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, dokt. Karolis Minkevičius
„Naujausi archeologiniai tyrimai Kukuliškių piliakalnyje“

Balandžio 10 d.

Dr. Povilas Blaževičius, dr. Giedrė Piličiauskienė
„Vilniaus šunys zooarcheologinių ir istorinių tyrimų duomenimis“

Doc. dr. Žydrūnė Miliauskienė, dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė
„Vilniaus universiteto osteologinė kolekcija: istorinis palikimas ar reprezentatyvi bioarcheologinių tyrimų medžiaga?“


XVI Marijos Gimbutienės skaitymai

XVI Marijos Gimbutienės skaitymai

XVI Marijos Gimbutienės skaitymai

kovo 27, 2019 - balandžio 10, 2019 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaruose – didžiausio visuomenės dėmesio sulaukę Vilniaus senamiesčio objektai

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaruose – didžiausio visuomenės dėmesio sulaukę Vilniaus senamiesčio objektai

lapkričio 15, 2018 - kovo 14, 2019 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Lietuvos archeologijos pionierius Tadas Daugirdas: ką atskleidžia išlikęs jo dienoraštis ir mintys tarp eilučių?

Lietuvos archeologijos pionierius Tadas Daugirdas: ką atskleidžia išlikęs jo dienoraštis ir mintys tarp eilučių?

vasario 27, 2019 | Senasis arsenalas, Archeologijos ekspozicija, Arsenalo g. 3

Ekskursijos parodoje „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“

Ekskursijos parodoje „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“

vasario 20, 2019 - kovo 13, 2019 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Kaune bus pristatyta P. Klimo knyga „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“

Kaune bus pristatyta P. Klimo knyga „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“

vasario 28, 2019 | Istorinė Prezidentūra Kaune

Trys Lietuvos nacionalinio muziejaus akcentai Vasario 16-osios proga

Trys Lietuvos nacionalinio muziejaus akcentai Vasario 16-osios proga

vasario 16, 2019 | Signatarų namai, Pilies g. 26

Edukacija ir ekskursijos muziejuje

Edukacija ir ekskursijos muziejuje

gruodžio 8, 2018 - gruodžio 16, 2018 | Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Gedimino pilies bokštas

Archeologijos popietė „Vilniaus miesto ištakos“

Archeologijos popietė „Vilniaus miesto ištakos“

gruodžio 8, 2018 | Senasis arsenalas, Archeologijos ekspozicija, Arsenalo g. 3

Šeimos popietė „Tautos šventinis drabužis“

Šeimos popietė „Tautos šventinis drabužis“

lapkričio 10, 2018 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Edukacinė šeimų popietė „Knygrišystės menas“

Edukacinė šeimų popietė „Knygrišystės menas“

spalio 6, 2018 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Nemokamos ekskursijos Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje

Nemokamos ekskursijos Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje

spalio 11, 2018 - spalio 20, 2018 | Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Bokšto g. 20/18

Mėgėjų teatrų festivalyje „Atžalynas“ – spektakliai apie Lietuvos istorijos asmenybes

Mėgėjų teatrų festivalyje „Atžalynas“ – spektakliai apie Lietuvos istorijos asmenybes

rugsėjo 1, 2018 | Jono Basanavičiaus gimtinė, Ožkabalių I k.