Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamus etninės kultūros vakarus. Muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2016–2017 m. vakarų ciklas yra skirtas Vietos bendruomenių ir Tautinio kostiumo metams.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

Įėjimas nemokamas

 
 
 
 
 
 
 


2016–2017 m. vakarų programa

spalio 26 d. 16 val. Kryžiuose ir koplytėlėse ieškojau užkoduotų bevardžių kūrėjų minčių ir jausmų: kryždirbystės tyrinėtojo profesoriaus Igno Končiaus (1886-1975) atsiminimų knygos Mano eitasis kelias pristatymas

Etninės kultūros vakaras, skirtas profesoriaus Igno Končiaus 130-osioms gimimo metinėms paminėti.Ignas Končius (1886–1975) buvo įvairiapusiška, plačios erudicijos, inteligentiška, kūrybiška asmenybė, nusipelniusi didelės pagarbos dėl indėlio Lietuvos kultūrai. Jis buvo racionalus, skvarbaus proto fizikas, profesorius, daugybės knygų autorius, aktyvus etninės kultūros tyrinėtojas bei puoselėtojas, lietuvių spaudos bendradarbis. Pašaukimą radęs kraštotyroje ir etnografijoje, jis domėjosi žemaitiškomis koplytėlėmis ir kryžiais, tyrinėjo žemaičių krašto ir Lietuvos savitumus.
Paskaitą apie Igną Končių – kryždirbystės tyrinėtoją skaitys dr. Alė Počiulpaitė.
Vakare bus pristatoma naujai išleista knyga „Mano eitasis kelias“.

Lapkričio 16 d. 16 val. Į tautos tapatybę Motiejaus Valančiaus pramintu taku: didžiojo liaudies švietėjo 215-ųjų gimimo metinių paminėjimas ir pažintis su advokato Jauniaus Gumbio kolekcija

Apie Motiejaus Valančiaus nuopelnus lietuvių kultūrai kalbės prof. Libertas Klimka. dr. Elvyda Lazauskaitė primins rašytinio palikimo svarbą liaudies menui pažinti ir supažindins su advokato dr. Jauniaus Gumbio surinktų dailės kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“.

Gruodžio 7 d. 16 val. Žiemos šventės fotografo Arūno Baltėno fotografijose

 Gruodžio 7 d. 16 val. rengiamame etninės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos regionų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.
Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie jų prasmę, taip pat prisiminsime liaudies tikėjimus bei burtus, turėjusius nulemti visų metų sėkmę.
Arūnas Baltėnas (g. 1956 m.) baigė Vilniaus universitetą, 1984–1994 m. dirbo Lietuvos dailės paminklų sąvado grupėje. Nuo 1980 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Jo fotografijos puošia albumus: „Lietuvių liaudies menas“, „Lietuvos istorijos paminklai“, „Lietuvos bažnyčių menas“, „Senoji lietuvių skulptūra“, „Vilnius“, „Kaunas“, „Lietuva medaliuose“, „Vadovas po Vilnių“, „Senosios Lietuvos istorija“ ir kt.
Fotomenininko darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, taip pat privatūs asmenys Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, JAV ir kitur.
2015 metais Arūnui Baltėnui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Nuo 2000 m. A. Baltėnas fotografuoja Lietuvos žmones – ir žymius, ir nepelnytai pamirštus. Apie 80 jo sukurtų portretų saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Nuo 2006 metų rudens fotografas ėmėsi fiksuoti Lietuvos kaimą – iki XXI a. išlikusią tradicinę gyvenseną ir išsaugotą paprotinę kultūrą. Pirmasis jo parengtas šios tematikos albumas – „Šilų dzūkai“ (su Onutės Drobelienės tekstais), antroji knyga – „Žemaičiai. Gyvenimai ir šventės“ (su Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės užrašytais žemaitiškais pasakojimais). Žemaitiškų Užgavėnių vaizdai eksponuoti 2011 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje parodoje „Žiemos virsmas“.
Dar vienas albumas – „Gervėčių Lietuva“ (parengtas kartu su Saule Matulevičiene ir Vykintu Vaitkevičiumi) – skirtas Baltarusijos lietuviškiems kaimams ir jų gyventojams.
Pagrindinis Arūno Baltėno kūrybos siekis – stengtis užfiksuoti tai, kas yra ant ribos – išnykimo, trapumo ar užmaršties.

2017 m. sausio 18 d. 16 val. Pradedant Tautinio kostiumo metus: Mikalina Glemžaitė (1891–1985) tautinio kostiumo atkūrimo darbuose

Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda Tautinio kostiumo metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinio kostiumo tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Tapusi pedagoge mokytojavo Papilio, Kupiškio, Kybartų pradžios mokyklose, Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, mokė rankdarbių Žemės ūkio akademijos ir Vilniaus pedagoginio instituto studentus, rengė mokinių parodas, skaitė paskaitas visuomenei. 1949–1958 metais dirbdama Vilniaus etnografijos muziejuje (dabar – Lietuvos nacionalinis muziejus) domėjosi, rinko ir tyrinėjo tradicinę tekstilę.

Etninės kultūros vakare menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė kalbės apie ryškiausią Mikalinos Glemžaitės veiklos sritį – tautinio kostiumo kūrimą ir populiarinimą, įvertins jos, kaip vienos pirmųjų profesionalių lietuvių tautinio kostiumo kūrėjų, indėlį šioje srityje.

Etninės kultūros skyriaus muziejininkės supažindins su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais Mikalinos Glemžaitės sudarytais liaudiškų audinių pavyzdžių albumais bei asmeniniais jos daiktais.

Vasario 8 d. 16 val. Tradicijos ir naujovės tautodailės baruose: Lietuvos tautodailės sąjungai – 50 metų

Vasario 8 d. 16 val. vyks etninės kultūros vakaras ,,Tradicijos ir naujovės tautodailės baruose: Lietuvos tautodailės sąjungai – 50 metų“.

Pradžią Lietuvos tautodailininkų sąjungai davė 1966 metų kovo 1 dieną įkurta Liaudies meno draugija; dabartiniu vardu (sutrumpintai – LTS) ji buvo pavadinta 1990 metais. Joje buriasi kūrybiški, dažnai ne vienu talentu apdovanoti žmones, kurie domisi tautos meniniu palikimu, perima tradicijas ir ieško naujų išraiškos būdų. LTS valdyba ir regioniniai skyriai organizuoja parodas, rengia katalogus, knygas ir kuria filmus apie savo narius, leidžia periodinį leidinį Tautodailės metraštis.

Etninės kultūros vakare dalyvaus Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas dailininkas Jonas Rudzinskas, paveldosaugininkas dr. Jonas Glemža ir etnologas-dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas. Jie kalbės apie šių dienų šiuolaikiškumo įtaką tradiciniams amatams ir apie tai, kaip sugyventi su technologijų naujovėmis ir neprarasti etninės kultūros savitumo.

Bus pristatoma jubiliejinė paroda, veikianti Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuo 2107 metų sausio 26 iki kovo 20 dienos. Joje eksponuojami vaizduojamosios, taikomosios ir paprotinės dailės kūriniai, atrinkti regioninėse parodose ir paimti iš LTS parodinio.

Kovo 15 d. 16 val. Etnografijos fiksavimas fotografo kraštotyrininko Balio Buračo (1897 – 1972) fotografijose

Etninės kultūros vakaras skirtas iškilaus etnografo, fotografo, kraštotyrininko Balio Buračo 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Dalyvauja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, Balio Buračo fotografijos meno premijos laureatas, leidinių skirtų Lietuvos regionams, jų istorijai, kultūrai ir žmonėms įamžinti, autorius fotografas Algimantas Aleksandravičius.

Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Besimokydamas pradžios mokykloje pradėjo užrašyti tautosaką. 1915 m. įsigijo dumplinį fotoaparatą – išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Visą likusį gyvenimą nesiskyrė su fotografija, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyrai. Balys Buračas – vienas iš fotografijos pradininkų Lietuvoje, plataus akiračio kraštotyrininkas, pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą. Keliaudamas po Lietuvą sukaupė didžiulį fotografijų archyvą: daugiau kaip 4 tūkst. negatyvų ir 36 tūkst. pozityvų. 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Buvo surinkęs apie 4,2 tūkst. dainų, 7,6 tūkst. papročių ir smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6,4 tūkst. Margučių, 800 lietuviškų tautinių juostų. Paskelbė apie 600 straipsnių.

Balandžio 19 d. 16 val. Šventadienės prijuostės: nuo išeiginio drabužio link tautiškumo simbolio ir kolekcionavimo objekto. Apžadų prijuostėlės liaudiškojo pamaldumo praktikoje

XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje augo susidomėjimas lietuvių liaudies meno paveldu. Tai skatino to meto šviesuomenę rimčiau tyrinėti etnografinius dirbinius, rengti įvairias parodas, pradėti kaupti ir sudarinėti lietuviškų prijuosčių rinkinius Lietuvoje ir užsienyje. Tarpukario Lietuvoje ir toliau buvo rūpinamasi tautiniu paveldu, jo sklaida, tęsiama prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėta veikla. 1927 m. Kaune surengtą lietuviškų prijuosčių parodą galima vertinti kaip vieną reikšmingiausių prijuosčių parodų tarpukaryje. Prijuosčių parodos sėkmė prisidėjo ir prie tarptautinės Lietuvos reprezentacijos.

Etninės kultūros vakare tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė kalbės apie šventadienės prijuostės populiarumą, atskleis, kaip ji tapo tam tikru liaudies meno etalonu, ėmė reprezentuoti lietuvių tautinį stilių. Taip pat aptars specifinį, tik nedidelei Lietuvos teritorijai būdingą suvalkiečių kaišytinių prijuosčių ornamentą – lelijų motyvą.

Antroje vakaro dalyje bus pasakojama apie XIX a. pabaigoje – XX a. pietryčių Lietuvoje ant sakralinių paminklų (kryžių) rištas apžadų prijuostėles, su jomis susijusias apeigas ir tikėjimus. Be lokalių prasmių, atkreipiamas dėmesys į prijuostėlėje glūdinčius archetipinius pradus, būdingus ir kitoms tautoms. Lietuvių prijuostėlių puošybos būdai, jų funkcijos ir simbolinės prasmės lyginamos su panašia baltarusiška tradicija. Autorė pasidalins patirtimi iš Japonijos, kurioje iki šių dienų apžadų prijuostėlėmis šventyklose puošiamos bodhisatvos Džidzo skulptūrėlės.


Etninės kultūros vakarai

Paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“

Paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“

spalio 19, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

„Pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas“

„Pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas“

rugsėjo 20, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

„Tėvynė Lietuva“

„Tėvynė Lietuva“

birželio 21, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

„Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“

„Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“

gegužės 3, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

„Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“

„Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“

kovo 13, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Knygų meno kūrėjo Bruno Munari darbai

Knygų meno kūrėjo Bruno Munari darbai

kovo 1, 2012 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26

„Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–1940 m.“

„Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–1940 m.“

kovo 1, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Algimanto Miškinio dovana

Algimanto Miškinio dovana

vasario 2, 2012 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Viktorijos Daniliauskaitės autorinė paroda

Viktorijos Daniliauskaitės autorinė paroda

lapkričio 24, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

„Tradicinė lietuvių skulptūra“

„Tradicinė lietuvių skulptūra“

lapkričio 15, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Fotografo Stanislovo Žvirgždo jubiliejinė paroda „Lietuviški peizažai“

Fotografo Stanislovo Žvirgždo jubiliejinė paroda „Lietuviški peizažai“

rugsėjo 7, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Baltijos šalių tradicinės kepurėlės ir kepurės

Baltijos šalių tradicinės kepurėlės ir kepurės

liepos 1, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1