Keturioliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi, besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.

2017-ųjų metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų Lietuvos archeologijos lauką: mokslo istoriją, naujausius piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, zooosteologinės medžiagos tyrimus, eksperimentinę archeologiją ir net teisės klausimus.

Dvylika pranešėjų per penkis vakarus supažindins su įvairių laikotarpių paminklais ir radiniais, laboratoriniais tyrimais bei naujausiais eksperimentais. Pranešimai aprėpts visą Lietuvą ir išeis už jos ribų: bus apžvelgta Tilžėje veikusios lietuvių literatūrinės draugijos istorija.

Dėmesį atkreipia ankstyviesiems piliakalniams – bronzos amžiaus kultūrai – skirtas vakaras. Tam pačiam archeologiniam laikotarpiui priklauso ir akmenys su duobutėmis. Apie naujausius ūkio ir gyvensenos tyrimus bus kalbama pristatant Lieporių senovės gyvenvietės ir Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų radinius.

 
 


2017 m. programa

Vasario 15 d. 16 val. Dr. Birutė Salatkienė, Tomas Grigas Naujausi Lieporių senovės gyvenvietės (Šiaulių m.) tyrimai, dr. Daiva Steponavičienė Žemaičių genties I-XIV a. kostiumų rekonstrukcija

Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I–IX a. aprangos rekonstrukcija.

Lieporių gyvenvietė: tyrimai, pranokę lūkesčius

„Lieporių gyvenvietę atradau 1991 metais. Ir nuo tada iki 2006 metų ją tyrinėjau. Į Lieporius sugrįžome tik 2016-aisiais, po dešimties metų pertraukos. Gyvenvietė unikali dėl daugelio priežasčių, bet bene labiausiai – dėl joje esančių šulinių. Tyrinėjimų pradžioje ištyrėme keturis šulinius, o penktąjį – tik dabar. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad ilgą laiką vyravusi mokslininkų nuomonė, jog IV a. žmonės gerdavo šaltinio vandenį, ieškodavo versmių, yra neteisinga. Lieporių gyventojai mokėjo ieškoti vandens gyslų, mat būtent ant jų tie šuliniai ir pastatyti. Pranešime plačiau papasakosime apie paskutinį ištirtą šulinį, bet ne tik“, – kalbėjo dr. Birutė Salatkienė.

Kartu su archeologe Lieporių gyvenvietėje dirbo ir jos kolega Tomas Grigas. Jis tyrinėjo dar unikalesnį radinį – kastinę kūdrą. „Tyrimų metu paaiškėjo, kad kūdros krantas buvo apdėtas akmenimis, ji prižiūrėta, gilinta. Galiausiai kūdrai baigiant uždumblėti, patys gyventojai ją užpylė žemėmis. Dėl šios priežasties kultūrinis sluoksnis išliko originalus ir nepakitęs to laikmečio liudininkas. Bene įdomiausias kūdros radinys – žalvarinis drabužių smeigtukas, kurio patekimo į kūdrą priežastys išlieka intriguojančia mįsle“, – kalbėjo archeologas T. Grigas.
Visas Lieporių senovės gyvenvietės kompleksas datuojamas IV–VII a. po Kristaus. B. Salatkienė ir T. Grigas vakaro dalyviams plačiau papasakos apie 2016 m. atliktus kasinėjimus ir supažindins su naujausia jų medžiaga.

Atkūrė žemaičių genties aprangą

Archeologė dr. Daiva Steponavičienė pristatys žemaičių genties I–XIV a. kostiumų rekonstrukciją. Mokslininkės atliktas tyrimas – eksperimentinės archeologijos pavyzdys.

„Archeologinės medžiagos, susijusios su žemaičių genties apranga, nėra daug, ir net turėdami radinius ne viską galime atkurti šimtaprocentiniu tikslumu. Pristatoma rekonstrukcija iš dalies dokumentinė, iš dalies meninė. Be meninio sprendimo čia niekaip neapsieisi. Ne kiekvienas mokslininkas išdrįsta to imtis, nes yra daug ginčytinų dalykų. Bet aš mėgstu riziką“, – sakė D. Steponavičienė.

Anot archeologės, kiekviena Lietuvos gentis išsiskirdavo dėvimais rūbais. Ypač daug skirtumų randama lyginant žemaičių ir kitų genčių moterų aprangą.

„Skiriasi papuošalai, žemaičių genties moterų galvos apdangalai. Pastariesiems pagaminti buvo naudojama daug metalo, rasti ypatingi apgalviai su įvijomis pakaušio srityje, kepuraitės iš metalo žiedelių, kokių neaptinkama kitose gentyse. Žemaitės nenaudojo segių savo drabužiuose, kaip kad kitų genčių moterys. Žemaitės labiau mėgo smeigtukus ir, sprendžiant iš įkapių, nešiodavo žiedą ant kojos piršto. Pastebimi ir vyrų aprangos skirtumai, lyginant su kitų genčių dėvėsena ir puošyba“, – apie atradimus rekonstruojant I–XIV a. žemaičių genties kostiumus kalbėjo D. Steponavičienė.

Atkurti senąją žemaičių aprangą ir aprangos detales padėjo atlikti archeologiniai kasinėjimai Šilalės, Šilutės, Kelmės, Šiaulių rajonuose. Vakaro dalyviams mokslininkė pateiks vaizdinės medžiagos ir pristatys aštuonis – keturis vyriškus ir keturis moteriškus – rekonstruotus žemaičių genties kostiumus. Bus galima pamatyti skirtingo meto apavo, aksesuarų, papuošalų, tekstilės dirbinių pavyzdžių.

Kovo 1 d. 17 val.

Dr. Vykintas Vaitkevičius
Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis
Dr. Mindaugas Bertašius
Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne

Kovo 15 d. 17 val.

Dr. Agnė Čivilytė, dokt. Vytenis Podėnas
Ankstyvieji piliakalniai ir metalo idėja: ką įžvelgiame tirdami Rytų Baltijos regiono bendruomenių palikimą?

Kovo 29 d. 17 val.

Dr. Rasa Banytė-Rowell
Lietuvių literatūrinė draugija Tilžėje ir archeologija
Dr. Povilas Blaževičius, dr. Giedrė Piličiauskienė
Naujausi Vilniaus pilių zooarcheologinės medžiagos ir kaulo dirbinių tyrimai

Balandžio 12 d. 17 val.

Dr. Egidijus Šatavičius
Stipriai suardytų archeologinių vietovių tyrimai: Skarulių atvejis
Dokt. Ramunė Steponavičiūtė
Autorių teisės archeologijoje

XIV Marijos Gimbutienės skaitymai

XIV Marijos Gimbutienės skaitymai

XIV Marijos Gimbutienės skaitymai

kovo 1, 2017 - balandžio 12, 2017 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Lietuvos nacionaliniame muziejuje gvildenamos tautinio kostiumo temos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje gvildenamos tautinio kostiumo temos

vasario 13, 2017

Konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“

Konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“

vasario 13, 2017 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti

Konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti

gruodžio 8, 2016 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Konferencija, skirta Lietuvos Tarybos narių sukaktims paminėti

Konferencija, skirta Lietuvos Tarybos narių sukaktims paminėti

lapkričio 24, 2016 | Signatarų namai, Pilies g. 26

Tarptautinė Baltijos muziejų tinklo konferencija

Tarptautinė Baltijos muziejų tinklo konferencija

rugsėjo 13, 2016 | Senasis arsenalas, Archeologijos ekspozicija, Arsenalo g. 3

Konferencija, skirta Lietuvos Tarybos narių sukaktims paminėti

Konferencija, skirta Lietuvos Tarybos narių sukaktims paminėti

balandžio 27, 2016 | Signatarų namai, Pilies g. 26

XIII Marijos Gimbutienės skaitymai

XIII Marijos Gimbutienės skaitymai

balandžio 13, 2016 | Senasis arsenalas, Archeologijos ekspozicija, Arsenalo g. 3

Atminimo vakaras 1918 metų signatarams paminėti

Atminimo vakaras 1918 metų signatarams paminėti

kovo 1, 2016 | Signatarų namai, Pilies g. 26

„Popieriaus karpiniai Lietuvoje ir pasaulyje. Raida, perspektyvos“

„Popieriaus karpiniai Lietuvoje ir pasaulyje. Raida, perspektyvos“

gruodžio 4, 2015 | Senasis Arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

Konferencija, skirta nepriklausomos valstybės kūrėjų sukaktims

Konferencija, skirta nepriklausomos valstybės kūrėjų sukaktims

birželio 29, 2015 | Signatarų namai, Pilies g. 26

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kova dėl Istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)“

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kova dėl Istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)“

gegužės 7, 2015 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1