Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. Naujojo paskaitų ciklo tema – „Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną išskirti į dvi kryptis. Pirmoji kryptis – Vilniaus tyrimų aktualijos. Pranešėjai kalbės apie sostinėje esančius objektus, dėl kurių šiuo metu verda didžiausios aistros ir vyksta įvairūs teisminiai ginčai. Tai Misionierių bažnyčia ant Išganytojo kalvos ir šioje teritorijoje vykdomi statybos darbai, ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dvarelis Žygimantų g. 12.

„Paveldosauga sukelia kibirkštis. Vilniaus senamiestis reikalauja regeneracijos, bet ne brutalaus keitimo. Dabartinė situacija rodo esant didžiulį interesų konfliktą tarp verslininkų ir dalies visuomenės. Visuomenės interesas – nekomercinis, siekiantis išsaugoti Vilniaus senamiesčio unikalumą ir autentiškus jo objektus. Kitas interesas – ekonominis, komercinis ir invazinis, kai elgiamasi pagal trumpalaikės naudos principą, o apie pasekmes negalvojama. Norime, kad visuomenė išgirstų ir suvoktų tų vietų išskirtinumą, reikšmingumą, susipažintų su pastatų istorija. Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo sąraše ir su juo negalima elgtis bet kaip“, – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Kita kultūros istorijos vakarų paskaitų dalis skirta tebevykstantiems Vilniaus Aukštutinės pilies tyrimams. Klausytojai turės galimybę išgirsti skirtingų specialistų – archeologų ir geologų – vertinimus, sužinoti apie Gedimino kalno gelmėse slypinčias paslaptis. B. R. Vitkauskienė pristatys iki šiol netyrinėtą prof. Mariano Moreliovskio rankraštį apie Aukštutinę pilį.

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tebetęsia tyrimus vietoje, kur buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių kūnai. Geologiniu ir archeologiniu požiūriu ištyrinėti ir Gedimino kalno šlaitai. Tyrimus pristatysime visuomenei. Kai kurie iš tų atradimų svariai papildys iki šiol žinotą Gedimino kalno istoriją“, – sako B. R. Vitkauskienė.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys dešimt paskaitų, kurios prasidės lapkričio 15 dieną ir truks iki kovo 14 dienos. Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), paskaitų pradžia 17 val. 30 min. Bilieto kaina – 0,60 euro.


2018–2019 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Lapkričio 15 d. Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai

 
Archeologas J. Račas: Vilniaus Didžioji Sinagoga buvo neeilinis pastatas„Vilniaus Didžioji sinagoga nebuvo tik vienas pastatas. Tai – visas kompleksas, kurį sudarė Didžioji sinagoga, kelios mažesnės sinagogos, pirčių pastatas, biblioteka, net mažas kalėjimas“, – teigia archeologas Justinas Račas, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatysiantis naujausius atradimus, užfiksuotus tiriant teritoriją, kur stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga.Ypatingos reikšmės statinys

Šią vasarą J. Račui, dirbant kartu su tarptautine archeologų komanda, buvusioje Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje pavyko aptikti nemažai radinių: „Karo metais sinagoga buvo sudeginta vokiečių, po to keturiolikai metų ji buvo palikta likimo valiai. Dar vėliau, visi aplinkiniai pastatai buvo sulyginti su žeme ir galiausiai jos vietoje buvo pastatytas vaikų darželis. Ankstesnių archeologinių tyrimų metu buvo tyrinėta erdvė, esanti po žeme šalia darželio pastato. O šią vasarą atlikome archeologinius tyrimus po pačiu vaikų darželiu. Apsidžiaugėme aptikę išlikusius bimos (centrinės pakylos nuo kurios skaitoma Tora) fragmentus ir sinagogos grindis. Taip pat radome grindinio tarp sinagogos ir pirčių komplekso dalį. Per beveik mėnesį trukusius archeologinius tyrinėjimus baigėme tirti pirčių komplekse esančią mikvą (baseiną, skirtą ritualiniam apsiplovimui)“, – pasakoja archeologas J. Račas.

J. Račo teigimu, Vilniaus Didžioji sinagoga žydų gyvenime buvo išskirtinė visą jos gyvavimo laiką, tai buvo edukacijos, švietimo centras, tikinčių žmonių susibūrimo vieta.

Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Didžioji sinagoga dydžiu ir puošnumu pranoko visus Abiejų Tautų respublikoje pastatytus žydų maldos namus. Minima, ir tai, kad į sinagogą galėjo tilpti nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių, tačiau J. Račas po atliktų archeologinių tyrimų atskleidžia kitus skaičius: „Didžioji sinagoga buvo vienaukštė, joje buvo bendra didžiulė erdvė, tačiau iš išorės ji atrodė tarsi trijų ar keturių aukštų pastatas, galėjęs sutalpinti nuo 500 iki 600 žmonių. Į šią sinagogą iš skirtingų šalių traukė daugybė tikinčiųjų, visi joje jautėsi saugūs ir laukiami, nepaisant socialinio statuso“, – detales atskleidė archeologas.Vilniaus Didžioji sinagoga ir jos teritorija per pastaruosius metus kasinėta keletą kartų: 2011, 2015–2017 m. ir 2018-ųjų vasara. Naujausius archeologinių tyrimų duomenis lapkričio 15 d. archeologas J. Račas pristatys Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lapkričio 29 d. Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai

Šiame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare tą pačią teritoriją – dvarelį Žygimantų g. 12 ir aplinką, šalia šio pastato, – pristatys du skirtingų sričių specialistai – archeologas Robertas Žukovskis ir architektūrologė, Vilniaus urbanistinės raidos tyrinėtoja Jūratė Markevičienė. Archeologas Robertas Žukovskis pristatys dvarelio Žygimantų g. 12A detaliuosius archeologinius tyrimus.

Tyrimų metu buvo atkastos trijų, 2017 m. nugriautų pastatų, pamatinės dalys, iškuopti griuvenomis ir buitinėmis šiukšlėmis užversti rūsiai. Pastatų pamatai datuotini XIX a. II puse–XX a. pradžia. Sklypo teritorijoje aptikti XVII–XIX a. archeologiniai radiniai: buitinės keramikos, plokštinių koklių, metalinių dirbinių fragmentai, monetos.

Šiaurinėje sklypo dalyje atkasti akmenų grindinio fragmentai. Virš jų rasti XVII–XIX a. radiniai. Tikėtina, jog iš smulkių akmenų suplūktas grindinys yra rytų-vakarų kryptimi, nuo Žemutinės pilies Žaliojo tilto link XVII a. ar XVIII a. nutiesto kelio liekanos.

Pranešėjas sudarys galimybę apžiūrėti ir pačiupinėti keramikos ir koklių radinius.

Architektūrologė Jūratė Markevičienė ketvirtadienio kultūros vakare plačiau papasakos apie vietovę, kurioje įsikūręs šis dvarelis, ir Vilniaus priemiesčių dvarelių tradicijas. Kuo ji reikšminga ir išskirtinė senojo Vilniaus kontekste?

Gruodžio 13 d.   Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais

Architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė.

Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio istorijos apžvalgą nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, aptars viešos Šv. Jokūbo ligoninės įsteigimą ir raidą, atskleis ligoninės ir dominikonų vienuolyno sąsajas nuo XVIII a. iki XXI a. pradžios. Architektė kalbės apie ligoninės svarbą gyventojams, medicinos mokslui, pristatys žymiausius gydytojus, dirbusius Šv. Jokūbo ligoninėje.

Antroje vakaro dalyje pasisakys Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė, kuriai verslininkai buvo iškėlę 50 000 eurų ieškinį dėl kritiškos nuomonės apie dabartinę paveldo apsaugos sistemą ir projektą, planuotą įgyvendinti prie Lukiškių dominikonų ansamblio su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, bet vėliau patys to ieškinio atsisakė.

R. Kalinauskaitė pasidalins mintimis apie tai, kokius klausimus kelia ši istorija. Ko iš jos galime pasimokyti? Ką ji sako apie mus visus – visuomenininkus, verslininkus, atsakingus valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojus? Kodėl Vilnių tenka ginti nuo savęs pačių? Kokios yra urbanistinio karo priežastys? Ką daryti, kad išsaugotume miesto unikalumą? Ar tai įmanoma, jei kalbėsimės tik su bendraminčiais? Kokios sąlygos būtinos, kad miesto ateitį kurtų skirtingai mąstančių žmonių pokalbis, o ne iš jėgos pozicijų nulemtų valdžia ir pinigai? Ko norėtume palinkėti Lukiškių dominikonų ansambliui jo 400 metų sukakčiai – kurios nemažai iš mūsų dar galime sulaukti, jei skaičiuotume nuo 1642 m., kai Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius skyrė lėšų bažnyčios ir vienuolyno statybai Lukiškių kapinėse?

Gruodžio 20 d.   Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas

Paskaitą skaitys architektūrologė Jūratė Markevičienė.

Sausio 17 d.  Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai

Paskaitą skaitys archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.

Sausio 24 d.   1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais

Paskaitą skaitys istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

Sausio 31 d.  Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai

Paskaitą skaitys geologas dr. Vytautas Račkauskas.

Vasario 7 d.   Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai

Paskaitą skaitys archeologas Ignas Sadauskas.

Vasario 28 d.  Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais

Paskaitą skaitys archeologai Gytis Grižas, Valdas Steponaitis.

Kovo 14 d.  Vilniaus Aukštutinės pilies analizė prof. Mariano Moreliovskio rankraštyje (1940–1942 m.)

Paskaitą skaitys dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

 
 


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaruose – didžiausio visuomenės dėmesio sulaukę Vilniaus senamiesčio objektai

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaruose – didžiausio visuomenės dėmesio sulaukę Vilniaus senamiesčio objektai

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaruose – didžiausio visuomenės dėmesio sulaukę Vilniaus senamiesčio objektai

gruodžio 13, 2018 - kovo 14, 2019 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3

2018 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava iškeliaus į Joniškio rajoną

2018 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava iškeliaus į Joniškio rajoną

gruodžio 12, 2018 | Gedimino pilies bokštas, Arsenalo g. 5

Skelbiamas piešinių konkursas „Kovo 11-oji“: nugalėtojų darbus išleis kaip atvirukus ir plakatus

Skelbiamas piešinių konkursas „Kovo 11-oji“: nugalėtojų darbus išleis kaip atvirukus ir plakatus

gruodžio 1, 2018 - vasario 1, 2019 | Vinco Kudirkos muziejus, Kudirkos Naumiestis

Edukacija ir ekskursijos muziejuje

Edukacija ir ekskursijos muziejuje

gruodžio 8, 2018 - gruodžio 16, 2018 | Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Gedimino pilies bokštas

Paroda „Tautinis atgimimas ir valstybės kūrimas: medaliai, monetos“

Paroda „Tautinis atgimimas ir valstybės kūrimas: medaliai, monetos“

gruodžio 13, 2018 | Signatarų namai, Pilies g. 26

„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui

„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui

lapkričio 8, 2018 - sausio 13, 2019 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1

Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma „Knygos meno“ paroda

Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma „Knygos meno“ paroda

lapkričio 9, 2018 - sausio 6, 2019 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26

Advento užsiėmimai – kiekvienam po vaškinę žvakę

Advento užsiėmimai – kiekvienam po vaškinę žvakę

gruodžio 10, 2018 - gruodžio 15, 2018 | Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Palanga

Signatarų namai mini Lietuvos valstybingumo šimtmetį

Signatarų namai mini Lietuvos valstybingumo šimtmetį

lapkričio 15, 2018 - vasario 1, 2019 | Signatarų namai, Pilies g. 26

Atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“

Atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“

| Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Bokšto g. 20/18

Paroda „Sūduviai – Vasario 16-osios Akto signatarai“

Paroda „Sūduviai – Vasario 16-osios Akto signatarai“

vasario 1, 2018 - gruodžio 31, 2018 | Vinco Kudirkos muziejus, Kudirkos Naumiestis

Paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“

Paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“

vasario 7, 2018 - gruodžio 31, 2018 | Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Palanga