Leidinyje pristatomi dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917–2010) namai-muziejus. Nedidelėse salėse, kur gausu senosios gotikinės architektūros detalių, įrengtos istorinės grafikos, žemėlapių ir Vakarų Europos skulptūros ekspozicijos, jas papildo renesansinių, barokinių baldų ansambliai ir K. Varnelio kūrybos abstrakcijos. Tokia kontrasto principu sukurta dermė ekspoziciją daro išskirtinę. Penkiasdešimt metų kaupta ir Lietuvai padovanota K. Varnelio kolekcija esmingai praturtina Lietuvos kultūros vertybių rinkinius, užpildo Lietuvoje turimų kolekcijų spragas, pristato naujus eksponavimo principus.

Kiti leidiniai


Kazio Varnelio namai-muziejus. Trumpas gidas po muziejų

Kazio Varnelio namai-muziejus. Trumpas gidas po muziejų

Kiti leidiniai

Vilnius, 2017. 84 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-90-0
Parengė: Daliutė Ivanauskaitė, Aistė Bimbirytė-Mackevičienė. Leidinio dailininkė Vida Kuraitė, redaktorė Daiva Stakišaitienė

Kaina: 5 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje

Leidinyje pristatomi dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917–2010) namai-muziejus. Nedidelėse salėse, kur gausu senosios gotikinės architektūros detalių, įrengtos istorinės grafikos, žemėlapių ir Vakarų Europos skulptūros ekspozicijos, jas papildo renesansinių, barokinių baldų ansambliai ir K. Varnelio kūrybos abstrakcijos. Tokia kontrasto principu sukurta dermė ekspoziciją daro išskirtinę. Penkiasdešimt metų kaupta ir Lietuvai padovanota K. Varnelio kolekcija esmingai praturtina Lietuvos kultūros vertybių rinkinius, užpildo Lietuvoje turimų kolekcijų spragas, pristato naujus eksponavimo principus.

Vilniaus miesto planai

Vilniaus miesto planai

Kiti leidiniai

Vilnius, 2016. 432 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-96-2
Sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė, knygą rengė Ingrida Tamošiūnienė, Birutė Rūta Vitkauskienė, Aušrinė Žilevičiūtė, recenzentai prof. Dr. Aivas Ragauskas, dr. Vytautas Jogėla, dailininkas Arūnas Prelgauskas, redaktorė Nijolė Deveikienė, vertėja Aušra Simanavičiūtė

Kaina: 45 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje

Šioje knygoje Vilniaus miesto planai skelbiami kaip istorinės kartografijos šaltiniai. 153 brėžiniai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos, kitų Lietuvos ir užsienio rinkinių atskleidžia miesto plėtrą ir kraštovaizdžio kaitą XVI – XX amžiaus pradžioje. Knygoje pateikiami kartometriniai duomenys ir nagrinėjami archyviniai šaltiniai padeda išsamiau pažinti planų sudarymo tikslus bei atsiradimo aplinkybes.

Planai – nepakeičiamas šaltinis miesto istorijai pažinti. Juose slypinti informacija svarbi daugeliu požiūrių: miesto planai padeda geriau suvokti gamtinį topografinį savitumą, urbanistinės plėtros ir kraštovaizdžio kaitos klausimus bei atskirų miesto dalių sociotopografijos specifiką. Kaip rodo su Vilniaus planais susiję dokumentai, kartografija ir topografiniai tyrinėjimai buvo ir tebėra politinis administravimo instrumentas. Miesto planai – tai ne tik informatyvūs šaltiniai istorikui, tai ir dailės kūriniai, kultūros istorijos objektai.

Mataičių teatras

Mataičių teatras

Kiti leidiniai

Vilnius, 2017. 152 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-98-6
Parengė Aldona Žemaitytė, dailininkas Arūnas Prelgauskas, redaktorė Aldona Žemaitytė, vertėja Aušra Simanavičiūtė

Kaina: 20 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje Summary

Lietuvių folkloro teatras, dar žinomas kaip Klojimo teatras Rumšiškėse, atsirado XX a. Antroje pusėje. Jo pradžia – 1968 m., kai teatras ėmė gyvuoti kaip Etnografinis ansamblis prie Valstybinio jaunimo teatro. Jau tada išryškėjo jo, kaip išskirtinio reiškinio sovietinės Lietuvos kultūroje, statusas. Šis ansamblis propagavo iki tol negirdėtas senovines lietuvių sutartines, taip pat XIX a. pabaigos – XX a. pradžios liaudies folklorą. Ansamblio vadovas, muzikas Povilas Mataitis ir dailininkė scenografė Dalia Mataitienė, ieškodami tautos istorijos ir etnokultūros šaknų, ilgainiui įtvirtino šį ansamblį kaip Folkloro teatrą.

Knygoje Mataičių teatras abu jo kūrėjai apmąsto nueitą kelią, jo vingius, pasakoja, kaip tekdavo įveikti kliūtis, su kuriomis susidurdavo kūrybos keliuose.

Žinomų Lietuvos fotomenininkų būrys puošia savo darbais knygos tekstus. Knyga yra savotiška lietuvių folkloristikos enciklopedija. Ji jungia šiandieną su praeitimi kaip tiltas, kuriuo pereina kelios kartos žmonių.

Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys

Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys

Kiti leidiniai

Vilnius, 2016. 286 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-92-4
Parengė Diana Streikuvienė, dailininkė Vida Kuraitė, redaktorė Nijolė Deveikienė, vertėja Aušra Simanavičiūtė, stiklo negatyvus skenavo ir spaudai paruošė Vytautas Karosas

Kaina: 15 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje Summary

Šiame leidinyje pirmą kartą publikuojamas visas išlikęs bažnyčių vaizdų stiklo negatyvų rinkinys, šiuo metu saugomas Kaišiadorių ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. Rinkinį sudaro 207 negatyvai, kuriuose užfiksuoti XX a. pradžios sakralinės architektūros objektų – parapinių bažnyčių, filijų, koplyčių, vienuolynų ir cerkvių – vaizdai. Šį rinkinį knygoje papildo tam pačiam autoriui priskiriamos šventovių fotografijos iš Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės muziejų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų. Tai unikali ikonografinė medžiaga, kurioje įamžinti liaudies meistrų ir profesionalų sukurti architektūros paminklai, nemaža jų dalis Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais buvo sunaikinti ar laikui bėgant sunyko ir buvo perstatyti. Publikuojamos fotografijos yra vieni seniausių ir autentiškiausių daugelio Lietuvos bažnyčių vaizdo dokumentų, papildantys ir iliustruojantys turimus rašytinius šaltinius. Šiuose stiklo negatyvuose užfiksuotų vaizdų autoriumi lietuvių istoriografijoje tradiciškai laikomas Vilniuje dirbęs fotografas Adomas Daukša. Vis dėlto autorystės klausimas nėra iki galo aiškus. Baltarusijos architektūros tyrinėtojai juos priskiria XX a. pradžioje gyvenusio kraštotyrininko Jano Balzunkevičiaus fotoobjektyvui.

Knygoje pristatomų sakralinės architektūros objektų geografija daug platesnė už šiandieninės Lietuvos teritoriją. Ji apima etnografinės Lietuvos arealą, išplitusį į rytus ir į pietus nuo dabartinių Lietuvos valstybės sienų. Negatyvuose įamžintos Vilniaus, Kauno, Gardino gubernijų bažnyčios sugrupuotos pagal konfesinę priklausomybę ir tuometinių bažnytinių administracinių darinių (vyskupijų, parapijų) ribas.

Leidinys skiriamas ne tik Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos kultūros paveldo tyrinėtojams – istorikams, menotyrininkams, muziejininkams, bet ir visiems besidomintiems savo gimtojo krašto istorija ir jos palikimu.

Leidinio parengimą spaudai ir leidybą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Stanislovas Žvirgždas. 2010–2016 metų fotografijos / Photographs from 2010 to 2016. Parodos, apdovanojimai, bibliografija / Exhibitions, awards, bibliography

Stanislovas Žvirgždas. 2010–2016 metų fotografijos / Photographs from 2010 to 2016. Parodos, apdovanojimai, bibliografija / Exhibitions, awards, bibliography

Kiti leidiniai

Vilnius, 2016. 84 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-90-0
Parodos kuratorė Vitalija Jočytė. Parodos dailininkė Giedrė Narbutienė. Leidinio dailininkė Vida Kuraitė, redaktorė Nijolė Deveikienė, vertėja Aušra Simanavičiūtė

Kaina: 5 Eur

Sneak insidePeržiūrėti kas viduje

Stanislovas Žvirgždas – fotografas, fotografijos istorikas, vertėjas. Parodos kataloge pristatomos 2010 – 2016 m. fotografijos, autoriaus parodos, apdovanojimai, bibliografija.

2016 m. fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas savo kūrybinį palikimą – daugiau nei 11 tūkstančių negatyvų ir 5000 autorinių fotografijų atspaudų – dovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Home buttonAtgal