Šioje knygoje publikuojami žinomo lietuvių mokslininko ir kultūrininko Igno Končiaus (1886-1975) atsiminimai, apibendrinantys jo veiklą. Pirmojoje dalyje pateikiami autobiografiniai pasakojimai, atskleidžiantys I. Končiaus asmenybės bruožus ir paįvairinti jo paties kūryba. Antrąją dalį sudaro etnografinės apybraižos apie Žemaitija, atsiminimai apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto perėmimą iš lenkų 1939 m., lietuvių kalinių evakuaciją Antrojo pasaulinio karo metais į Červenę ir kelionę namo, apie Savitarpinės pagalbos organizacijos veiklą 1941-1944 metais. Knygos epilogas – interviu su prof. Igno Končiaus sūnumi dr. Algirdu Končiumi (1915-2006).