Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi š. m. lapkričio 9 d., ketvirtadienį, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, susijusias su Lietuva ir Lietuvos valstybingumu XX a. pradžioje, ir kvies apie jas diskutuoti.

Konferencijos metu bus galima sužinoti, kokią Lietuvos viziją turėjo mūsų vadinamosios kontroversiškos asmenybės, bus ieškoma pačių neįprasčiausių sąsajų – ryšio tarp karo ir valstybingumo, tarp poezijos ir žvalgybos. Istorikai savo pranešimais atsakys į įvairius klausimus: kas gi buvo tie pramoniniai kapitalistai ir modernieji dvasininkai, ar kitataučių valstybės sampratoje buvo svarbus Lietuvos vaizdinys, kuo gyveno tylioji dauguma, taip pat reflektavusi naujojo amžiaus pokyčius, ir pagaliau kokia buvo toji literatūrinė, religinė ar net turistinė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuva?

Visos šios temos ir dar daugiau pranešimų bus pristatyti mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“, kuri vyks lapkričio 9 d. Signatarų namuose.

Programa (parsisiųsti):

10.00 Konferencijos atidarymas
RIMANTAS MIKNYS,
Lietuvos istorijos instituto direktorius

I POSĖDIS

Moderuoja:
TAMARA BAIRAŠAUSKAITĖ

10.20–10.40 Tarp Senosios ir Naujosios Lietuvos: testamentinės Adomo Honorijaus Kirkoro (Adam Honory Kirkor, 1818–1886) ištarmės
REDA GRIŠKAITĖ,
Lietuvos istorijos institutas

10.40–11.00 Romantiškoji Andriaus Vištelio nepriklausomos Lietuvos vizija (tautinės, konfesinės ir socialinės takoskyros)
TOMAS PETREIKIS,
Vilniaus universitetas

11.00–11.20 Juozo Gabrio Odisėja: modernaus valstybininko (at)gimimas
MONIKA ŠIPELYTĖ,
Lietuvos istorijos institutas

11.20–11.40 Kavos pertrauka

11.40–12.00 Valstybė kaip Maironio poezijos autoredagavimo veiksnys
PAULIUS SUBAČIUS,
Vilniaus universitetas

12.00–12.20 Lietuvos valstybingumo vertinimas baltarusių tautiniame diskurse
OLGA MASTIANICA-STANKEVIČ,
Lietuvos istorijos institutas

12.20–12.40 Didžiojo karo patirtys ir požiūriai į valstybę Lietuvoje tarpukariu
VASILIJUS SAFRONOVAS,
Klaipėdos universitetas

DISKUSIJA

II POSĖDIS

Moderuoja:
VASILIJUS SAFRONOVAS

14.30–14.50 Paklusnumo norma ir socialinis aktyvumas Romos katalikų dvasininkų luome (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
VILMA ŽALTAUSKAITĖ,
Lietuvos istorijos institutas

14.50–15.10 Pramoninių kapitalistų socialinė grupė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: objektas ir istoriografija
GEDIMINAS KASPARAVIČIUS,
Vytauto Didžiojo universitetas

15.10–15.30 Modernizacijos procesai ir Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais
VYGANTAS VAREIKIS,
Klaipėdos universitetas

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10 Tylios istorijos: kasdienis gyvenimas ir jo pokyčiai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje. Etnologinis požiūris
AUKSUOLĖ ČEPAITIENĖ,
Lietuvos istorijos institutas

16.10–16.30 Modernus turistas atranda Lietuvą (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
JUOZAPAS PAŠKAUSKAS,
Lietuvos istorijos institutas

16.30–16.50 Lietuvybės samprata XIX a. pabaigos – XX a. pradžios literatūros istoriografijoje
VIKTORIJA ŠEINA,
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

DISKUSIJA

17.30 Konferencijos uždarymas


 

Mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“

 
 

Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi š. m. lapkričio 9 d., ketvirtadienį, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, susijusias su Lietuva ir Lietuvos valstybingumu XX a. pradžioje, ir kvies apie jas diskutuoti.

Konferencijos metu bus galima sužinoti, kokią Lietuvos viziją turėjo mūsų vadinamosios kontroversiškos asmenybės, bus ieškoma pačių neįprasčiausių sąsajų – ryšio tarp karo ir valstybingumo, tarp poezijos ir žvalgybos. Istorikai savo pranešimais atsakys į įvairius klausimus: kas gi buvo tie pramoniniai kapitalistai ir modernieji dvasininkai, ar kitataučių valstybės sampratoje buvo svarbus Lietuvos vaizdinys, kuo gyveno tylioji dauguma, taip pat reflektavusi naujojo amžiaus pokyčius, ir pagaliau kokia buvo toji literatūrinė, religinė ar net turistinė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuva?

Visos šios temos ir dar daugiau pranešimų bus pristatyti mokslinėje konferencijoje „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“, kuri vyks lapkričio 9 d. Signatarų namuose.

Programa (parsisiųsti):

10.00 Konferencijos atidarymas
RIMANTAS MIKNYS,
Lietuvos istorijos instituto direktorius

I POSĖDIS

Moderuoja:
TAMARA BAIRAŠAUSKAITĖ

10.20–10.40 Tarp Senosios ir Naujosios Lietuvos: testamentinės Adomo Honorijaus Kirkoro (Adam Honory Kirkor, 1818–1886) ištarmės
REDA GRIŠKAITĖ,
Lietuvos istorijos institutas

10.40–11.00 Romantiškoji Andriaus Vištelio nepriklausomos Lietuvos vizija (tautinės, konfesinės ir socialinės takoskyros)
TOMAS PETREIKIS,
Vilniaus universitetas

11.00–11.20 Juozo Gabrio Odisėja: modernaus valstybininko (at)gimimas
MONIKA ŠIPELYTĖ,
Lietuvos istorijos institutas

11.20–11.40 Kavos pertrauka

11.40–12.00 Valstybė kaip Maironio poezijos autoredagavimo veiksnys
PAULIUS SUBAČIUS,
Vilniaus universitetas

12.00–12.20 Lietuvos valstybingumo vertinimas baltarusių tautiniame diskurse
OLGA MASTIANICA-STANKEVIČ,
Lietuvos istorijos institutas

12.20–12.40 Didžiojo karo patirtys ir požiūriai į valstybę Lietuvoje tarpukariu
VASILIJUS SAFRONOVAS,
Klaipėdos universitetas

DISKUSIJA

II POSĖDIS

Moderuoja:
VASILIJUS SAFRONOVAS

14.30–14.50 Paklusnumo norma ir socialinis aktyvumas Romos katalikų dvasininkų luome (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
VILMA ŽALTAUSKAITĖ,
Lietuvos istorijos institutas

14.50–15.10 Pramoninių kapitalistų socialinė grupė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: objektas ir istoriografija
GEDIMINAS KASPARAVIČIUS,
Vytauto Didžiojo universitetas

15.10–15.30 Modernizacijos procesai ir Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais
VYGANTAS VAREIKIS,
Klaipėdos universitetas

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10 Tylios istorijos: kasdienis gyvenimas ir jo pokyčiai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje. Etnologinis požiūris
AUKSUOLĖ ČEPAITIENĖ,
Lietuvos istorijos institutas

16.10–16.30 Modernus turistas atranda Lietuvą (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
JUOZAPAS PAŠKAUSKAS,
Lietuvos istorijos institutas

16.30–16.50 Lietuvybės samprata XIX a. pabaigos – XX a. pradžios literatūros istoriografijoje
VIKTORIJA ŠEINA,
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

DISKUSIJA

17.30 Konferencijos uždarymas


 

lapkričio 9, 2017 | Signatarų namai, Pilies g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal