2017 m. birželio 8 d. Naujajame arsenale atidaryta teatro kostiumų paroda „Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose“.

Lietuvių folkloro teatras lietuvių tautos Atgimimo priešaušryje buvo tautinės savasties, tradicijų ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimo idėjų skleidėjas, skatinęs žmones pamilti liaudies meną, savo kultūrą ir istoriją. 1968 metų balandžio 13 dieną jis viešai pasirodė kaip Valstybinio jaunimo teatro etnografinis ansamblis; 1974 metais tapo Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupe; nuo 1987 metų buvo vadinamas Lietuvių folkloro teatru arba tiesiog Mataičių teatru. Teatro įkūrėjas ir vadovas, programų ir spektaklių režisierius, kompozicijų autorius buvo Povilas Mataitis, o kostiumų bei scenografijos dailininkė – Dalia Mataitienė.

Mataičių teatro repertuaras ir scenografija buvo grindžiami tautosaka, etnografija, mitologija, istoriniais, ikonografiniais šaltiniais. Spektakliuose žiūrovai girdėjo autentišką instrumentinę muziką, lietuvių liaudies dainų melodijas, sutartines, giesmes, matė liaudiškus  šokius, klausėsi pasakojimų apie didvyriškas lietuvių kovas už savo laisvę. Spektaklių įtaigai didelės reikšmės turėjo ne tik kalba ar vaidyba, bet ir dekoracijos, atlikėjų drabužiai, išsaugoję istorinę atmintį ir tautinių idėjų siekį.

Dalia Mataitienė buvo pirmoji profesionali dailininkė, perkėlusi į teatro sceną XVII–XX amžiaus pradžios tradicinės aprangos vaizdą tuo laiku, kai vyravo dailės kombinatuose pagal dailininkų projektus gaminami stilizuoti tautiniai drabužiai. Remdamasi muziejuose esančiais autentiškais liaudies drabužių pavyzdžiais, istoriniais, etnografiniais ir ikonografiniais šaltiniais, pačios užrašytais amžininkų prisiminimais ir surinktomis nuotraukomis ji kūrė scenai drabužius, kuriuose atsispindėjo atskirų laikotarpių, įvairių etnografinių rajonų audinių raštai, spalvų deriniai, papuošimo detalės.

Už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už liaudies tradicijas bei šiuolaikinės scenografijos darną Povilas Mataitis ir Dalia Mataitienė pelnė 2010 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

1993 metais Lietuvos nacionaliniam muziejui perduoti 68 kostiumai žavi sukaupta gausia medžiaga apie liaudies drabužius. Parodoje pristatoma tik dalis jų. Pirmiausia – pirmieji įvairioms Lietuvos vietoms būdingų šventinių valstiečių drabužių projektai 1971 metais parengtai dviejų dalių koncertinei programai „XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Lietuvos etnografinių sričių (Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Klaipėdos krašto) dainos, šokiai, instrumentinė muzika“ ir 1982 metų spektakliui „Lietuvių gaidos“, kuris rėmėsi tautosakos rinkėjo Adolfo Sabaliausko 1916 metais sudarytu rinkiniu Lietuvių dainų ir giesmių gaidos. Saviti XVII amžiaus lietuvininkų drabužiai sukurti remiantis rašytiniais ir ikonografiniais šaltiniais – Teodoro Lepnerio, Mato Pretorijaus, Johano Arnoldo Brando, Frydricho Samuelio Boko, Liudviko Rėzos tekstais ir iliustracijomis. Jais 1989 metų Gedulo mišiose karžygiams atminti „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vilkėjo aktoriai, skaitę ištraukas iš Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikos ir giedoję Mažojoje Lietuvoje užrašytas laidotuvių giesmes. 

Parodą papildo dailininkės Dalios Mataitienės parengti kostiumų eskizai, spektaklių fotografijos ir plakatai iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.

Paroda veiks iki 2017 metų lapkričio 19 dienos.

Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose

 
 

2017 m. birželio 8 d. Naujajame arsenale atidaryta teatro kostiumų paroda „Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose“.

Lietuvių folkloro teatras lietuvių tautos Atgimimo priešaušryje buvo tautinės savasties, tradicijų ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimo idėjų skleidėjas, skatinęs žmones pamilti liaudies meną, savo kultūrą ir istoriją. 1968 metų balandžio 13 dieną jis viešai pasirodė kaip Valstybinio jaunimo teatro etnografinis ansamblis; 1974 metais tapo Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupe; nuo 1987 metų buvo vadinamas Lietuvių folkloro teatru arba tiesiog Mataičių teatru. Teatro įkūrėjas ir vadovas, programų ir spektaklių režisierius, kompozicijų autorius buvo Povilas Mataitis, o kostiumų bei scenografijos dailininkė – Dalia Mataitienė.

Mataičių teatro repertuaras ir scenografija buvo grindžiami tautosaka, etnografija, mitologija, istoriniais, ikonografiniais šaltiniais. Spektakliuose žiūrovai girdėjo autentišką instrumentinę muziką, lietuvių liaudies dainų melodijas, sutartines, giesmes, matė liaudiškus  šokius, klausėsi pasakojimų apie didvyriškas lietuvių kovas už savo laisvę. Spektaklių įtaigai didelės reikšmės turėjo ne tik kalba ar vaidyba, bet ir dekoracijos, atlikėjų drabužiai, išsaugoję istorinę atmintį ir tautinių idėjų siekį.

Dalia Mataitienė buvo pirmoji profesionali dailininkė, perkėlusi į teatro sceną XVII–XX amžiaus pradžios tradicinės aprangos vaizdą tuo laiku, kai vyravo dailės kombinatuose pagal dailininkų projektus gaminami stilizuoti tautiniai drabužiai. Remdamasi muziejuose esančiais autentiškais liaudies drabužių pavyzdžiais, istoriniais, etnografiniais ir ikonografiniais šaltiniais, pačios užrašytais amžininkų prisiminimais ir surinktomis nuotraukomis ji kūrė scenai drabužius, kuriuose atsispindėjo atskirų laikotarpių, įvairių etnografinių rajonų audinių raštai, spalvų deriniai, papuošimo detalės.

Už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už liaudies tradicijas bei šiuolaikinės scenografijos darną Povilas Mataitis ir Dalia Mataitienė pelnė 2010 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

1993 metais Lietuvos nacionaliniam muziejui perduoti 68 kostiumai žavi sukaupta gausia medžiaga apie liaudies drabužius. Parodoje pristatoma tik dalis jų. Pirmiausia – pirmieji įvairioms Lietuvos vietoms būdingų šventinių valstiečių drabužių projektai 1971 metais parengtai dviejų dalių koncertinei programai „XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Lietuvos etnografinių sričių (Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Klaipėdos krašto) dainos, šokiai, instrumentinė muzika“ ir 1982 metų spektakliui „Lietuvių gaidos“, kuris rėmėsi tautosakos rinkėjo Adolfo Sabaliausko 1916 metais sudarytu rinkiniu Lietuvių dainų ir giesmių gaidos. Saviti XVII amžiaus lietuvininkų drabužiai sukurti remiantis rašytiniais ir ikonografiniais šaltiniais – Teodoro Lepnerio, Mato Pretorijaus, Johano Arnoldo Brando, Frydricho Samuelio Boko, Liudviko Rėzos tekstais ir iliustracijomis. Jais 1989 metų Gedulo mišiose karžygiams atminti „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vilkėjo aktoriai, skaitę ištraukas iš Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikos ir giedoję Mažojoje Lietuvoje užrašytas laidotuvių giesmes. 

Parodą papildo dailininkės Dalios Mataitienės parengti kostiumų eskizai, spektaklių fotografijos ir plakatai iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.

Paroda veiks iki 2017 metų lapkričio 19 dienos.

birželio 8, 2017 - lapkričio 19, 2017 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal