2016 m. spalio 31–2017 m. vasario 10 d. Prienų krašto muziejuje bus eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos parodos „Laiko reportažai“, skirtos fotografo Mariaus Baranausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Marius Baranauskas (1931–1995) – Lietuvos fotografijos klasikas, fotožurnalistas, fotomenininkas. Jo nuotraukų meistriška kompozicija, ritmiška vaizdo grafika ir humoras ištrina ribas tarp reportažinės ir meninės fotografijos.

M. Baranausko kūryba labiau sietina su reportažinės fotografijos tradicija. Nuo 1956 m. jis dirbo fotokorespondentu, nuo 1959 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kartu M. Baranausko kūryba bei veikla tiesiogiai susijusios ir su lietuvių meninės fotografijos raida. Nuo 1959 m. jo darbai buvo eksponuojami meninės ir dokumentinės fotografijos parodose, o nuo 1969 m. jis aktyviai dalyvavo ką tik įsteigtame Lietuvos fotografijos meno draugijos organizaciniame komitete, nuolat buvo renkamas į draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) valdybą, 1970–1992 m. buvo jos Meno tarybos narys.

Tyrinėjant M. Baranausko fotografijų archyvą, ypač akivaizdžiai išsiskiria du stilistiniai momentai. Kadangi fotografija sovietmečiu buvo itin stiprus ideologinis įrankis, kai kuriose nuotraukose jaučiama gyvenamojo meto įtaka, jam būdinga stipriai ideologizuota estetika, kuria ir rėmėsi informacinių agentūrų redaktoriai. Tokiose iš socialistinio realizmo stilistikos dar neišsivadavusiose fotografijose matyti sustingusios pozos ir išraiškos, surežisuotas siužetas, nuasmeninti personažai. Vis dėlto tokią siužeto ydą kompensuoja nepriekaištinga vaizdo kompozicija, detalių išdėstymas. Tuo tarpu kita darbų dalis, sutapusi su „atšilimo“ laikotarpiu, akivaizdžiai laisvesnė – tai meniškesni, humanistinio pobūdžio kūriniai, turintys naujojo dokumentalizmo bruožų. Būtent jie išreiškia autoriaus individualų braižą, išryškina jo kūrybinę erdvę, kurios centre vaizduojamas tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove. Tai ypač akivaizdu fotografijose, kuriose dominuoja vaikai ar nerūpestingi jaunuoliai, savo vidiniu, nesurežisuotu vitališkumu išeinantys už rutiniškos kasdienybės ribų ir tokiu būdu kamerai leidžiantys sugauti žmogišką tikrumą ir natūralų grožį. Fotografijų siužetui būdingas lengvas prisilietimas prie tikrovės, neapsunkintas egzistencinės dramos, taip pat švelnus humoras. Dėl to M. Baranausko fotografijos kupinos gyvenimo meilės, o iš kasdienybės kristalizuojami fragmentai teigia būties lengvybę bei žavesį.

Fotografo kūryba yra įvertinta keliais šimtais apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. 1976 m. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) jam suteikė fotografo menininko, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo menininko vardą. Už nuopelnus Lietuvos publicistikai po mirties skirta Vinco Kudirkos premija.


Mariaus Baranausko fotografijų paroda Prienų krašto muziejuje


Mariaus Baranausko fotografijų paroda Prienų krašto muziejuje

2016 m. spalio 31–2017 m. vasario 10 d. Prienų krašto muziejuje bus eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos parodos „Laiko reportažai“, skirtos fotografo Mariaus Baranausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Marius Baranauskas (1931–1995) – Lietuvos fotografijos klasikas, fotožurnalistas, fotomenininkas. Jo nuotraukų meistriška kompozicija, ritmiška vaizdo grafika ir humoras ištrina ribas tarp reportažinės ir meninės fotografijos.

M. Baranausko kūryba labiau sietina su reportažinės fotografijos tradicija. Nuo 1956 m. jis dirbo fotokorespondentu, nuo 1959 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kartu M. Baranausko kūryba bei veikla tiesiogiai susijusios ir su lietuvių meninės fotografijos raida. Nuo 1959 m. jo darbai buvo eksponuojami meninės ir dokumentinės fotografijos parodose, o nuo 1969 m. jis aktyviai dalyvavo ką tik įsteigtame Lietuvos fotografijos meno draugijos organizaciniame komitete, nuolat buvo renkamas į draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) valdybą, 1970–1992 m. buvo jos Meno tarybos narys.

Tyrinėjant M. Baranausko fotografijų archyvą, ypač akivaizdžiai išsiskiria du stilistiniai momentai. Kadangi fotografija sovietmečiu buvo itin stiprus ideologinis įrankis, kai kuriose nuotraukose jaučiama gyvenamojo meto įtaka, jam būdinga stipriai ideologizuota estetika, kuria ir rėmėsi informacinių agentūrų redaktoriai. Tokiose iš socialistinio realizmo stilistikos dar neišsivadavusiose fotografijose matyti sustingusios pozos ir išraiškos, surežisuotas siužetas, nuasmeninti personažai. Vis dėlto tokią siužeto ydą kompensuoja nepriekaištinga vaizdo kompozicija, detalių išdėstymas. Tuo tarpu kita darbų dalis, sutapusi su „atšilimo“ laikotarpiu, akivaizdžiai laisvesnė – tai meniškesni, humanistinio pobūdžio kūriniai, turintys naujojo dokumentalizmo bruožų. Būtent jie išreiškia autoriaus individualų braižą, išryškina jo kūrybinę erdvę, kurios centre vaizduojamas tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove. Tai ypač akivaizdu fotografijose, kuriose dominuoja vaikai ar nerūpestingi jaunuoliai, savo vidiniu, nesurežisuotu vitališkumu išeinantys už rutiniškos kasdienybės ribų ir tokiu būdu kamerai leidžiantys sugauti žmogišką tikrumą ir natūralų grožį. Fotografijų siužetui būdingas lengvas prisilietimas prie tikrovės, neapsunkintas egzistencinės dramos, taip pat švelnus humoras. Dėl to M. Baranausko fotografijos kupinos gyvenimo meilės, o iš kasdienybės kristalizuojami fragmentai teigia būties lengvybę bei žavesį.

Fotografo kūryba yra įvertinta keliais šimtais apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. 1976 m. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) jam suteikė fotografo menininko, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo menininko vardą. Už nuopelnus Lietuvos publicistikai po mirties skirta Vinco Kudirkos premija.


spalio 31, 2016 - vasario 10, 2017 | Prienų krašto muziejus


Kitos naujienos

Home buttonAtgal