Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę pasodinus

2017 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 10 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikė Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę pasodinus“.

1988 metais, didžiausio Lietuvos žmonių dvasinio pakilimo metu, kai mūsų širdyse netilpo besiveržiantis laisvės troškimas, gimė tautinio atgimimo ąžuolyno idėja. Jo iniciatoriai Vitalius Stepulis, Algimantas Kepežėnas, Vygandas Čaplikas, Rimantas Krupickas, Kęstutis Labanauskas, Vladas Markauskas ir Romualdas Survila 1989 m. pavasarį pakvietė žmones iš visos Lietuvos į Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabalius sodinti ąžuolų. Tokia buvo Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno pradžia. Vėliau jis augo, plėtėsi, atliepė ir džiugius, ir tragiškus įvykius. 1991 m. pavasarį pasodinta 13 ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiems Sausio 13-ąją. Rudenį pasodinti medeliai nužudytiems liepos 31 d. Medininkuose, taip pat Šalčininkuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos. Prisiminti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų deklaraciją pasirašę partizanai, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. 1998 m. vardinius medelius pradėjo sodinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. Sodino ąžuolus Punsko lietuviai, Latvijos ir Estijos diplomatai. Naujais ąžuolais pažymėtos Lietuvai svarbios datos: 1863 m. sukilimas, Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą, Sąjūdžio gimimas, Baltijos kelias. Auga, stiebiasi Ąžuolynas, šiandien storiausi ąžuolai vieno metro aukštyje jau viršija 150 cm apimtį.

1991 m. rudenį ant išlikusių pamatų Jono Basanavičiaus sodyboje atstatyta troba ir klėtis. Atstatymo projekto autorė – architektė-restauratorė Živilė Mačionienė. Bėgant metams mintys krypo į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimą. 2014 m., minint Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei pasiūlius pradėta sodinti šimtmečio giraitė. Tam buvo skirtas 1,5 hektaro laukas šiaurinėje Ąžuolyno dalyje. Padedant profesionaliems projektuotojams Romualdui Survilai, Vitalijai Stepulienei, Vitaliui Stepuliui parengtas projektas. Giraitės kontūrai primena laimę nešantį penkialapį dobilą, kurio kiekvienas lapelis simbolizuoja vis kitą Lietuvos etninį regioną. Šimtmečio giraitę sudaro penkių Lietuvos regionų: Sūduvos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Dzūkijos – ąžuolų guotai. Pačiame giraitės viduryje 2016 m. rudenį buvo pastatytas didelis Lietuvos laukų riedulys, jame iškaltos datos 1918–2018 ir žodis LIETUVA. Organizuojant giraitės sodinimą ir paminklinio akmens pastatymą darbavosi Lietuvos nacionalinis muziejus ir Tautinio atgimimo ąžuolyno draugija.

Pirmieji savo ąžuolų guotą 2014 m. pavasarį pasodino sūduviai su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. 2015–2017 metais per tris pavasarines talkas buvo pasodinti Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, Dzūkijos guotai. Šalia ąžuolų buvo sodinami ir kiti medžiai bei krūmai, nes ąžuolams reikalinga kitų medžių draugija ir apsuptis. Jų parinkimu nuoširdžiai rūpinosi Aplinkos ministerijos specialistė miškininkė Zita Bitvinskaitė. Per 2017 m. pavasarinę talką užbaigus sodinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę, užbaigtas sodinti Tautinio atgimimo ąžuolynas. Ąžuolus sodino visa Lietuva. Teskrieja ąžuolų dvasia per pasaulį visur, kur keliauja lietuviai!

Visą giraitės atsiradimo istoriją jautriai fiksavo palangiškis fotografas Leonardas Skirpstas, kuris keturis pavasarius, vasaras ir rudenius negailėjo laiko šiam darbui. Ši paroda – tai galimybė iš naujo pajausti viltį ir bendrystės džiaugsmą sodinant ąžuolus, kurie oš šimtmečius.

lapkričio 29, 2017 - gruodžio 10, 2017 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1