2014 m. spalio 30 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), atidaroma paroda „Lietuvos paviljoną 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje prisimenant“. Parodoje pristatomi dailininkų Stasio Ušinsko, Adomo Smetonos, Adomo Galdiko, Petro Kalpoko sukurti pano, skulptoriaus Vytauto Kašubos skulptūros, dailininko Antano Kairio tapyti istoriniai Lietuvos žemėlapiai. Visi šie menininkų darbai, sukurti specialiai Niujorko parodai, Lietuvoje pristatomi pirmą kartą.Paroda veiks iki 2014 m. lapkričio 30 d.

1939 m. balandžio 30 d. Niujorke buvo iškilmingai atidaryta pasaulinė paroda Rytojaus pasaulis, moderniausia ir didžiausia iš visų iki tol pasaulyje vykusių parodų. Lietuva, 1937 m. sėkmingai pasirodžiusi pasaulinėje parodoje Paryžiuje bendrame paviljone su Latvija ir Estija ir palaikoma gausios lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, šioje parodoje pirmą kartą istorijoje dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė turėdama atskirą paviljoną. Lietuvos reprezentacija užsienyje rūpinosi Užsienio reikalų ministerija, todėl parodai organizuoti buvo paskirta jos darbuotoja, Spaudos biuro direktorė Magdalena Avietėnaitė, sekretoriumi – diplomatas Antanas Kalvaitis. Paviljono architektu pakviestas Algirdas Šalkauskis. Sudaryto parodos ruošimo komiteto pirmininku paskirtas Švietimo ministerijos generalinis sekretorius Kazimieras Masiliūnas. Į komitetą taip pat buvo deleguotas Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė ir Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Jonas Budrys. Parodą Niujorke ėmėsi globoti Niujorko konsulatas ir iš įvairių lietuviškų organizacijų sudarytas komitetas, vadovaujamas Juozo Laučkos.

Lietuvos paviljonas duris lankytojams atvėrė 1939 m. gegužės 14 d. Prie Tautų ežero įsikūrusiame dviaukščiame 500 kv. m pastate buvo įrengtos lietuvių liaudies meno, švietimo, pramonės, prekybos, amatų, turizmo ekspozicijos. Parodos kūrėjai siekė parodyti Lietuvos kultūros savitumą ir per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiektą švietimo bei ekonomikos lygį. Paviljono pirmame aukšte buvo įrengta Lietuvos istorinę praeitį atspindinti ekspozicija: sienas puošė tapyti istoriniai žemėlapiai, svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius vaizduojantys paveikslai ir Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Lietuvos ekspozicija susilaukė didelio, ypač Amerikos lietuvių, susidomėjimo. Ji buvo gerai įvertinta ir parodos organizatorių. Didžiuoju prizu buvo apdovanota keletas lietuvių darbų, tarp jų Marginių audiniai, Stasio Ušinsko paveikslas Algirdas prie Maskvos kremliaus vartų. Niujorko miesto meras už nuopelnus miestui Magdalenai Avietėnaitei, Jonui Budriui ir Algirdui Šalkauskiui įteikė medalius ir suteikė Niujorko miesto garbės piliečio vardą. 1939 m. spalio 31 d. parodos paviljonas buvo uždarytas. Dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo Europoje buvo nutarta vertingiausius parodos eksponatus „laikinai palikti Jungtinėse Amerikos Valstijose išdalinant juos saugoti lietuviškoms įstaigoms ir organizacijoms“. Niekas tada nežinojo, kad tas „laikinai“ užtruks pusę amžiaus ir kad tai bus paskutinė paroda, kurioje Lietuva pasirodė kaip nepriklausoma valstybė.

Ši paroda – Niujorko parodos prisiminimas po 75 metų, kai išlikę parodos eksponatai ima grįžti į Lietuvą. Parodoje iš Tėvų jėzuitų vienuolyne Čikagoje ir Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname išsaugotų eksponatų atkurta Lietuvos paviljono Garbės salės ekspozicija.

„Lietuvos paviljoną 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje prisimenant“


„Lietuvos paviljoną 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje prisimenant“

2014 m. spalio 30 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), atidaroma paroda „Lietuvos paviljoną 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje prisimenant“. Parodoje pristatomi dailininkų Stasio Ušinsko, Adomo Smetonos, Adomo Galdiko, Petro Kalpoko sukurti pano, skulptoriaus Vytauto Kašubos skulptūros, dailininko Antano Kairio tapyti istoriniai Lietuvos žemėlapiai. Visi šie menininkų darbai, sukurti specialiai Niujorko parodai, Lietuvoje pristatomi pirmą kartą.Paroda veiks iki 2014 m. lapkričio 30 d.

1939 m. balandžio 30 d. Niujorke buvo iškilmingai atidaryta pasaulinė paroda Rytojaus pasaulis, moderniausia ir didžiausia iš visų iki tol pasaulyje vykusių parodų. Lietuva, 1937 m. sėkmingai pasirodžiusi pasaulinėje parodoje Paryžiuje bendrame paviljone su Latvija ir Estija ir palaikoma gausios lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, šioje parodoje pirmą kartą istorijoje dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė turėdama atskirą paviljoną. Lietuvos reprezentacija užsienyje rūpinosi Užsienio reikalų ministerija, todėl parodai organizuoti buvo paskirta jos darbuotoja, Spaudos biuro direktorė Magdalena Avietėnaitė, sekretoriumi – diplomatas Antanas Kalvaitis. Paviljono architektu pakviestas Algirdas Šalkauskis. Sudaryto parodos ruošimo komiteto pirmininku paskirtas Švietimo ministerijos generalinis sekretorius Kazimieras Masiliūnas. Į komitetą taip pat buvo deleguotas Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė ir Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Jonas Budrys. Parodą Niujorke ėmėsi globoti Niujorko konsulatas ir iš įvairių lietuviškų organizacijų sudarytas komitetas, vadovaujamas Juozo Laučkos.

Lietuvos paviljonas duris lankytojams atvėrė 1939 m. gegužės 14 d. Prie Tautų ežero įsikūrusiame dviaukščiame 500 kv. m pastate buvo įrengtos lietuvių liaudies meno, švietimo, pramonės, prekybos, amatų, turizmo ekspozicijos. Parodos kūrėjai siekė parodyti Lietuvos kultūros savitumą ir per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiektą švietimo bei ekonomikos lygį. Paviljono pirmame aukšte buvo įrengta Lietuvos istorinę praeitį atspindinti ekspozicija: sienas puošė tapyti istoriniai žemėlapiai, svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius vaizduojantys paveikslai ir Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Lietuvos ekspozicija susilaukė didelio, ypač Amerikos lietuvių, susidomėjimo. Ji buvo gerai įvertinta ir parodos organizatorių. Didžiuoju prizu buvo apdovanota keletas lietuvių darbų, tarp jų Marginių audiniai, Stasio Ušinsko paveikslas Algirdas prie Maskvos kremliaus vartų. Niujorko miesto meras už nuopelnus miestui Magdalenai Avietėnaitei, Jonui Budriui ir Algirdui Šalkauskiui įteikė medalius ir suteikė Niujorko miesto garbės piliečio vardą. 1939 m. spalio 31 d. parodos paviljonas buvo uždarytas. Dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo Europoje buvo nutarta vertingiausius parodos eksponatus „laikinai palikti Jungtinėse Amerikos Valstijose išdalinant juos saugoti lietuviškoms įstaigoms ir organizacijoms“. Niekas tada nežinojo, kad tas „laikinai“ užtruks pusę amžiaus ir kad tai bus paskutinė paroda, kurioje Lietuva pasirodė kaip nepriklausoma valstybė.

Ši paroda – Niujorko parodos prisiminimas po 75 metų, kai išlikę parodos eksponatai ima grįžti į Lietuvą. Parodoje iš Tėvų jėzuitų vienuolyne Čikagoje ir Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname išsaugotų eksponatų atkurta Lietuvos paviljono Garbės salės ekspozicija.

spalio 30, 2014 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal