Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamus etninės kultūros vakarus. Muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2015–2016 m. vakarų ciklas yra skirtas Vietos bendruomenių metams.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

Įėjimas nemokamas

 

 

 

 

 
 

 
 
 


2015–2016 m. vakarų programa

2015 m. spalio 28 d. 16 val. „Ką sužinojau – dalinuosi su visais“

Dalyvauja dailininkė keramikė Genovaitė Jacėnaitė

Lapkričio 18 d. 16 val. „Prekiavimo turguose ir mugėse tradicijos“

Naujajame arsenale rengiamas etninės kultūros vakaras, kuriame etninio paveldo tyrinėtojas Venantas Mačiekus supažindins su prekiavimo turguose ir mugėse tradicijomis.

Gruodžio 9 d. 16 val. „Karpome Kalėdas: karpinių simbolika ir ornamentika“

Naujajame arsenale vyks etninės kultūros vakaras, kuriame Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos karpinių meistrai supažindins su tradicinių karpinių formomis, ornamentika, kūrimo priemonėmis ir įrankiais, popieriaus karpinių kūrimo technikomis. Dalyviai mokysis iškirpti karpinį, papuošti namus šventėms. Renginyje dalyvaus Vilniaus Viršuliškių mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Viršulis“ (vadovė Dalia Šmatavičienė).

Pirmieji karpiniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinomi nuo XVI a.: didikų antspaudai būdavo pagražinami kukliais karpiniais, aukštuomenės albumuose saugomi iškarpyti žmonių siluetai.

XIX a. pabaigoje, atpigus popieriui, Lietuvos valstiečių buityje pasirodė meniškų dirbinių – karpinių (kreizų), iškarpytų arba išpjaustytų iš popieriaus. Popierių dažniausiai naudodavo baltą, kartais – spalvotą: raudoną, žalią, mėlyną. Baltas popierius derėjo prie šventinės aplinkos, sudarydavo ypatingos švaros, šviesos, džiaugsmo, tyrumo įspūdį. Buvo karpomos užuolaidos, užtiesalai ant lentynų, pakabinamų žibintų lempų gaubtai, kuriami sienų kraštų papuošimai, paveikslų apvadai. Naudodami sluoksniuotą, specialiai sulankstytą popierių, meistrai iškirpdavo simetriškus ornamentus. Raštų juostos dažniausiai būdavo horizontalios, jas sudarydavo pagal vertikaliai išdėstytas ašis sugrupuoti rombai, trikampiai, apskritimai ir tarp jų įkomponuoti sudėtingesni ornamentai: lelijos, eglutės, saulutės ir žvaigždutės. Švenčių proga jais puošdavo namus. Kartais iš popieriaus iškarpydavo paukščiukus, arkliukus ir papuošdavo Kalėdų eglutę.

2016 m. sausio 6 d. 16 val. „Bendruomenių atgimimas, tradicijos ir naujovės“

Kviečiame į etninės kultūros vakarą „Bendruomenių atgimimas, tradicijos ir naujovės“, kuris vyks Naujajame arsenale. Renginyje dalyvaus Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios bendruomenė.

Vasario 3 d. 16 val. „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas – tautiniam paveldui pažinti“

Naujajame arsenale vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame bus pristatomas „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas“. Tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.

Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne pateikiami susisteminti enciklopedinio pobūdžio straipsniai, iliustruoti piešiniais ir papildyti nuorodomis į išplėstinę informacijos paiešką. Per daiktiškąją būtį pateikiama žinių apie XVIII a. – XX a. pradžios pagrindinius ir pagalbinius lietuvių verslus, amatus, transportą, liaudies architektūrą, tradicinę valstiečių buitį. Daiktai atspindi istorinį laiką, įtakas ir pokyčius; materialiojoje būtyje užfiksuotos dvasinės būties apraiškos, savastis ir tautiškumas. Aprašomi papročiai, tradicijos, paprotinio meno ir liaudiškojo pamaldumo apeiginiai daiktai, krikščioniškoji ikonografija. Žodynas apima visų Lietuvos regionų etnografines realijas.

Kovo 2 d. 16 val. „Muzikavimo tradicija: muzikantai ir muzikos instrumentų meistrai“

Naujajame arsenale vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Lunys apžvelgs etnoinstrumentinių ekspedicijų surinktą medžiagą. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Balandžio 20 d. 16 val. „Žemės deivės kulto apraiškos baltų tradicijoje“

Vakaro metu etnologė ir tautosakininkė Nijolė Laurinkienė pasakos apie Žemės deivės kulto apraiškas baltų tradicijoje.

Programą PDF formatu rasite čia.


Etninės kultūros vakarai


Etninės kultūros vakarai

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamus etninės kultūros vakarus. Muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2015–2016 m. vakarų ciklas yra skirtas Vietos bendruomenių metams.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

Įėjimas nemokamas

 

 

 

 

 
 

 
 
 


2015–2016 m. vakarų programa

2015 m. spalio 28 d. 16 val. „Ką sužinojau – dalinuosi su visais“

Dalyvauja dailininkė keramikė Genovaitė Jacėnaitė

Lapkričio 18 d. 16 val. „Prekiavimo turguose ir mugėse tradicijos“

Naujajame arsenale rengiamas etninės kultūros vakaras, kuriame etninio paveldo tyrinėtojas Venantas Mačiekus supažindins su prekiavimo turguose ir mugėse tradicijomis.

Gruodžio 9 d. 16 val. „Karpome Kalėdas: karpinių simbolika ir ornamentika“

Naujajame arsenale vyks etninės kultūros vakaras, kuriame Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos karpinių meistrai supažindins su tradicinių karpinių formomis, ornamentika, kūrimo priemonėmis ir įrankiais, popieriaus karpinių kūrimo technikomis. Dalyviai mokysis iškirpti karpinį, papuošti namus šventėms. Renginyje dalyvaus Vilniaus Viršuliškių mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Viršulis“ (vadovė Dalia Šmatavičienė).

Pirmieji karpiniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinomi nuo XVI a.: didikų antspaudai būdavo pagražinami kukliais karpiniais, aukštuomenės albumuose saugomi iškarpyti žmonių siluetai.

XIX a. pabaigoje, atpigus popieriui, Lietuvos valstiečių buityje pasirodė meniškų dirbinių – karpinių (kreizų), iškarpytų arba išpjaustytų iš popieriaus. Popierių dažniausiai naudodavo baltą, kartais – spalvotą: raudoną, žalią, mėlyną. Baltas popierius derėjo prie šventinės aplinkos, sudarydavo ypatingos švaros, šviesos, džiaugsmo, tyrumo įspūdį. Buvo karpomos užuolaidos, užtiesalai ant lentynų, pakabinamų žibintų lempų gaubtai, kuriami sienų kraštų papuošimai, paveikslų apvadai. Naudodami sluoksniuotą, specialiai sulankstytą popierių, meistrai iškirpdavo simetriškus ornamentus. Raštų juostos dažniausiai būdavo horizontalios, jas sudarydavo pagal vertikaliai išdėstytas ašis sugrupuoti rombai, trikampiai, apskritimai ir tarp jų įkomponuoti sudėtingesni ornamentai: lelijos, eglutės, saulutės ir žvaigždutės. Švenčių proga jais puošdavo namus. Kartais iš popieriaus iškarpydavo paukščiukus, arkliukus ir papuošdavo Kalėdų eglutę.

2016 m. sausio 6 d. 16 val. „Bendruomenių atgimimas, tradicijos ir naujovės“

Kviečiame į etninės kultūros vakarą „Bendruomenių atgimimas, tradicijos ir naujovės“, kuris vyks Naujajame arsenale. Renginyje dalyvaus Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios bendruomenė.

Vasario 3 d. 16 val. „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas – tautiniam paveldui pažinti“

Naujajame arsenale vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame bus pristatomas „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas“. Tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.

Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne pateikiami susisteminti enciklopedinio pobūdžio straipsniai, iliustruoti piešiniais ir papildyti nuorodomis į išplėstinę informacijos paiešką. Per daiktiškąją būtį pateikiama žinių apie XVIII a. – XX a. pradžios pagrindinius ir pagalbinius lietuvių verslus, amatus, transportą, liaudies architektūrą, tradicinę valstiečių buitį. Daiktai atspindi istorinį laiką, įtakas ir pokyčius; materialiojoje būtyje užfiksuotos dvasinės būties apraiškos, savastis ir tautiškumas. Aprašomi papročiai, tradicijos, paprotinio meno ir liaudiškojo pamaldumo apeiginiai daiktai, krikščioniškoji ikonografija. Žodynas apima visų Lietuvos regionų etnografines realijas.

Kovo 2 d. 16 val. „Muzikavimo tradicija: muzikantai ir muzikos instrumentų meistrai“

Naujajame arsenale vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Lunys apžvelgs etnoinstrumentinių ekspedicijų surinktą medžiagą. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Balandžio 20 d. 16 val. „Žemės deivės kulto apraiškos baltų tradicijoje“

Vakaro metu etnologė ir tautosakininkė Nijolė Laurinkienė pasakos apie Žemės deivės kulto apraiškas baltų tradicijoje.

Programą PDF formatu rasite čia.


spalio 28, 2015 - balandžio 20, 2016 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal