Nuo vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta Lietuvos ypatingojo archyvo paroda, kurioje pirmą kartą viešai eksponuojama Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Šio Sąjūdžio Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Parodos rengėjai, žvelgdami į aštuonias iškilias partizaninio karo asmenybes, atranda ir aštuonias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio istoriją atskleidžiančias temas. Sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto nuo 1948 m. vasaros perimtoje partizanų dalinių vienijimo iniciatyvoje regime valstybingumo bruožų. Bendros karinės sistemos kūrimas neatsiejamas nuo Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybės. Partizanų ideologiją ir vertybes, siekį kovoti su okupacine valdžia pasitelkus spausdintą žodį padeda perteikti Juozo Šibailos-Merainio asmenybė. Bronius Liesis-Naktis – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklo kūrėjas – papildo pasakojimą atributikos, svarbaus kiekvienai kariuomenei akcento, įvedimu. Partizanų socialinė politika ir buitis bene plačiausiai atskleidžiama parodant Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio aplinką. Stengiantis perprasti partizanų administraciją, pažinti keliones ir kelius, pačių Laisvės kovotojų gražiai vadintus žygikeliais, pagelbėja Vytautas Gužas-Kardas. Ryšių ir rėmėjų tinklas, viena svarbiausių partizaninio karo atramų, regima per Petro Bartkaus-Žadgailos asmenybę. Paroda baigiama Aleksandro Grybino-Fausto – Tauro apygardos vado – portretu ir pasakojimu apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio santykius su Vakarais, nes būtent Tauro apygarda tapo slaptu tiltu per geležinę uždangą.

Aštuonių partizanų vadų pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija – tai ne jų vienų politinė pergalė prieš okupantą. Ją apgobia kelios dešimtys į susitikimą lydėjusių apsaugos vyrų, ryšininkai, nutiesę jiems kelius, rėmėjai, žiemos metu glaudę keliaujančiuosius, nė nenujausdami ar tik miglotai numanydami jų globojamų asmenų statusą. Visi šie žmonės kūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio istoriją.

Parodoje skelbiami dokumentai, fotografijos ir kiti eksponatai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Pirmą kartą viešai eksponuojamą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalą, kuris težinomas tik vienas, saugo Lietuvos ypatingasis archyvas.

Paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks nuo vasario 14 iki kovo 31 dienos.

Paroda parengta įgyvendinant projektą, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.


Pirmą kartą visuomenei viešai pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

 
 

Nuo vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta Lietuvos ypatingojo archyvo paroda, kurioje pirmą kartą viešai eksponuojama Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Šio Sąjūdžio Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Parodos rengėjai, žvelgdami į aštuonias iškilias partizaninio karo asmenybes, atranda ir aštuonias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio istoriją atskleidžiančias temas. Sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto nuo 1948 m. vasaros perimtoje partizanų dalinių vienijimo iniciatyvoje regime valstybingumo bruožų. Bendros karinės sistemos kūrimas neatsiejamas nuo Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybės. Partizanų ideologiją ir vertybes, siekį kovoti su okupacine valdžia pasitelkus spausdintą žodį padeda perteikti Juozo Šibailos-Merainio asmenybė. Bronius Liesis-Naktis – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklo kūrėjas – papildo pasakojimą atributikos, svarbaus kiekvienai kariuomenei akcento, įvedimu. Partizanų socialinė politika ir buitis bene plačiausiai atskleidžiama parodant Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio aplinką. Stengiantis perprasti partizanų administraciją, pažinti keliones ir kelius, pačių Laisvės kovotojų gražiai vadintus žygikeliais, pagelbėja Vytautas Gužas-Kardas. Ryšių ir rėmėjų tinklas, viena svarbiausių partizaninio karo atramų, regima per Petro Bartkaus-Žadgailos asmenybę. Paroda baigiama Aleksandro Grybino-Fausto – Tauro apygardos vado – portretu ir pasakojimu apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio santykius su Vakarais, nes būtent Tauro apygarda tapo slaptu tiltu per geležinę uždangą.

Aštuonių partizanų vadų pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija – tai ne jų vienų politinė pergalė prieš okupantą. Ją apgobia kelios dešimtys į susitikimą lydėjusių apsaugos vyrų, ryšininkai, nutiesę jiems kelius, rėmėjai, žiemos metu glaudę keliaujančiuosius, nė nenujausdami ar tik miglotai numanydami jų globojamų asmenų statusą. Visi šie žmonės kūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio istoriją.

Parodoje skelbiami dokumentai, fotografijos ir kiti eksponatai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Pirmą kartą viešai eksponuojamą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalą, kuris težinomas tik vienas, saugo Lietuvos ypatingasis archyvas.

Paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks nuo vasario 14 iki kovo 31 dienos.

Paroda parengta įgyvendinant projektą, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.


vasario 14, 2019 - kovo 31, 2019 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal