Rietavas prie Jūros upės

Kunigaikščių Oginskių nuosavybė. Rūmus pastatė kunigaikščio, Lietuvos diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus

Vilniaus Kalvarijų Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. 1877 m.

1662–1669 m. šiauriniame Vilniaus priemiestyje pastatytas Kryžiaus kelio stočių kompleksas. Vietovė imta vadinti Kalvarijomis. 1772 m. pastatyta nauja mūrinė barokinė bažnyčia

Ružanai (dab. Baltarusija)

Kunigaikščių Sapiegų šeimos rezidencija. Rūmų koplyčioje kurį laiką ilsėjosi šv. Kazimiero palaikai, atgabenti iš Vilniaus katedros per 1655 m. karą. Paskutinis rūmų savininkas – kunigaikštis Eustachijus Sapiega (1797–1866)

2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis Napoleono Ordos architektūriniuose peizažuose“. Parodą galima aplankyti iki liepos 17 dienos.

Napoleonas Orda (1807–1883), dailininkas ir kompozitorius, gyveno ir kūrė XIX amžiuje, kuomet po 1795 m. įvykdyto Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuva jau buvo tapusi Rusijos imperijos sudėtine dalimi, išbraukta iš pasaulio žemėlapio ir pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. Būdamas senos Ordų giminės, žinomos politiniame ir visuomeniniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, palikuonis, jis niekada neužmiršo garbingos savojo krašto praeities.

Napoleonas Orda gimė 1807 metais Varacevičuose, nedideliame dvarelyje, apie 50 kilometrų į vakarus nuo Pinsko (dabar Baltarusija). Mokėsi Svisločiaus licėjuje, 1823 metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Kaip slaptos studentų draugijos „Aušriečiai“ narys, buvo pašalintas iš universiteto. Tarnavo caro kariuomenėje – Lietuvos kavalerijos korpuse. 1831 metais perėjo į sukilėlių pusę, buvo generolo Wojciecho Chrzanowskio adjutantas, už drąsą apdovanotas „Virtuti Militari“ ordino Aukso kryžiumi. Po sukilimo, vengdamas arešto ir tremties, emigravo į Paryžių. Gimtasis Varacevičų dvaras buvo konfiskuotas. Paryžiuje mokėsi tapybos pas dailininką Pierre’ą Girard’ą, muzikos – pas kompozitorių Frédéricą Chopiną, bičiuliavosi su Adomu Mickevičiumi, Ferencu Lisztu. Vertėsi muzikos pamokomis, kūrė fortepijoninę ir vokalinę muziką, bendradarbiavo spaudoje. Daug keliavo po Vakarų Europos kraštus, eskizavo architektūros ir gamtos paminklus. 1856 metais po amnestijos grįžo į tėviškę, atgavo nuosavybės teises. Tapęs generolo Adamo Rzewuskio sūnaus auklėtoju, 1862-aisiais išvyko į Verchivnią (dabar Ukraina). Pradėjo piešti kraštovaizdžius, istorinius paminklus. Išliko daugiau nei 1000 piešinių. Piešiniuose išsaugotą prarastos Lietuvos valstybės palikimą autorius išplatino savo lėšomis išleisdamas „Istorinių vaizdų albumą (Album widoków historycznych)“, kurį sudaro 260 litografijų, paskelbtų aštuoniomis atskiromis serijomis, – tai XIX amžiuje populiarus reprodukavimo būdas. 1875–1882 metais 1000 egzempliorių tiražu išleisto albumo vaizdus litografavo Alojzy Misierowiczius, atspaudė Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė Varšuvoje. Lietuvos nacionalinio muziejaus grafikos rinkinyje sukaupta pilna Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdų litografijų kolekcija.

Parodoje pristatoma N. Ordos litografijų kolekcijos dalis – pirmosios keturios „Istorinių vaizdų albumo“ serijos, apimančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines vietoves. Dabar tai net šešių valstybių – Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir Moldavijos – teritorijoje esančios vietovės. I ir II serijos išleistos 1875 metais. Jose sudėti dabartinėje Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje esančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių objektų vaizdai. III ir IV serijos, išleistos 1876–1877 metais, apima etnografinių Lietuvos žemių architektūros ir istorijos paminklus. Litografijose užfiksuotas iš Europos žemėlapio išbrauktos, tačiau tautos atmintyje tebeegzistuojančios valstybės architektūrinis paveldas – griūvančios kadaise garsios LDK didikų rezidencijos, po sukilimų uždaryti vienuolynai ir bažnyčios, savojo krašto mylėtojų, žymių amžininkų gimtosios dvarų sodybos, šimtmečių istoriją skaičiuojantys miestai ir miesteliai… Parodoje eksponuojami ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi trys originalūs N. Ordos piešiniai – vieninteliai Lietuvoje išlikę originalūs N. Ordos darbai. Tai Vilniaus Kalvarijų bažnyčią ir Slucko bažnyčią bei gimnaziją vaizduojančios akvarelės, pranciškonų vienuolyno Pinske piešinys. Muzikinį N. Ordos palikimą parodoje reprezentuoja salėje skambantis pianisto Andriaus Vasiliausko atliekamos, 2009 m. istorinio klubo „Prūsa“ išleistos kompaktinės plokštelės įrašas.

Parodos lankstinuko elektroninę versiją galite rasti čia.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis Napoleono Ordos architektūriniuose peizažuose

Rietavas prie Jūros upės

Kunigaikščių Oginskių nuosavybė. Rūmus pastatė kunigaikščio, Lietuvos diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus

Vilniaus Kalvarijų Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. 1877 m.

1662–1669 m. šiauriniame Vilniaus priemiestyje pastatytas Kryžiaus kelio stočių kompleksas. Vietovė imta vadinti Kalvarijomis. 1772 m. pastatyta nauja mūrinė barokinė bažnyčia

Ružanai (dab. Baltarusija)

Kunigaikščių Sapiegų šeimos rezidencija. Rūmų koplyčioje kurį laiką ilsėjosi šv. Kazimiero palaikai, atgabenti iš Vilniaus katedros per 1655 m. karą. Paskutinis rūmų savininkas – kunigaikštis Eustachijus Sapiega (1797–1866)

2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis Napoleono Ordos architektūriniuose peizažuose“. Parodą galima aplankyti iki liepos 17 dienos.

Napoleonas Orda (1807–1883), dailininkas ir kompozitorius, gyveno ir kūrė XIX amžiuje, kuomet po 1795 m. įvykdyto Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuva jau buvo tapusi Rusijos imperijos sudėtine dalimi, išbraukta iš pasaulio žemėlapio ir pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. Būdamas senos Ordų giminės, žinomos politiniame ir visuomeniniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, palikuonis, jis niekada neužmiršo garbingos savojo krašto praeities.

Napoleonas Orda gimė 1807 metais Varacevičuose, nedideliame dvarelyje, apie 50 kilometrų į vakarus nuo Pinsko (dabar Baltarusija). Mokėsi Svisločiaus licėjuje, 1823 metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Kaip slaptos studentų draugijos „Aušriečiai“ narys, buvo pašalintas iš universiteto. Tarnavo caro kariuomenėje – Lietuvos kavalerijos korpuse. 1831 metais perėjo į sukilėlių pusę, buvo generolo Wojciecho Chrzanowskio adjutantas, už drąsą apdovanotas „Virtuti Militari“ ordino Aukso kryžiumi. Po sukilimo, vengdamas arešto ir tremties, emigravo į Paryžių. Gimtasis Varacevičų dvaras buvo konfiskuotas. Paryžiuje mokėsi tapybos pas dailininką Pierre’ą Girard’ą, muzikos – pas kompozitorių Frédéricą Chopiną, bičiuliavosi su Adomu Mickevičiumi, Ferencu Lisztu. Vertėsi muzikos pamokomis, kūrė fortepijoninę ir vokalinę muziką, bendradarbiavo spaudoje. Daug keliavo po Vakarų Europos kraštus, eskizavo architektūros ir gamtos paminklus. 1856 metais po amnestijos grįžo į tėviškę, atgavo nuosavybės teises. Tapęs generolo Adamo Rzewuskio sūnaus auklėtoju, 1862-aisiais išvyko į Verchivnią (dabar Ukraina). Pradėjo piešti kraštovaizdžius, istorinius paminklus. Išliko daugiau nei 1000 piešinių. Piešiniuose išsaugotą prarastos Lietuvos valstybės palikimą autorius išplatino savo lėšomis išleisdamas „Istorinių vaizdų albumą (Album widoków historycznych)“, kurį sudaro 260 litografijų, paskelbtų aštuoniomis atskiromis serijomis, – tai XIX amžiuje populiarus reprodukavimo būdas. 1875–1882 metais 1000 egzempliorių tiražu išleisto albumo vaizdus litografavo Alojzy Misierowiczius, atspaudė Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė Varšuvoje. Lietuvos nacionalinio muziejaus grafikos rinkinyje sukaupta pilna Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdų litografijų kolekcija.

Parodoje pristatoma N. Ordos litografijų kolekcijos dalis – pirmosios keturios „Istorinių vaizdų albumo“ serijos, apimančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines vietoves. Dabar tai net šešių valstybių – Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir Moldavijos – teritorijoje esančios vietovės. I ir II serijos išleistos 1875 metais. Jose sudėti dabartinėje Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje esančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių objektų vaizdai. III ir IV serijos, išleistos 1876–1877 metais, apima etnografinių Lietuvos žemių architektūros ir istorijos paminklus. Litografijose užfiksuotas iš Europos žemėlapio išbrauktos, tačiau tautos atmintyje tebeegzistuojančios valstybės architektūrinis paveldas – griūvančios kadaise garsios LDK didikų rezidencijos, po sukilimų uždaryti vienuolynai ir bažnyčios, savojo krašto mylėtojų, žymių amžininkų gimtosios dvarų sodybos, šimtmečių istoriją skaičiuojantys miestai ir miesteliai… Parodoje eksponuojami ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi trys originalūs N. Ordos piešiniai – vieninteliai Lietuvoje išlikę originalūs N. Ordos darbai. Tai Vilniaus Kalvarijų bažnyčią ir Slucko bažnyčią bei gimnaziją vaizduojančios akvarelės, pranciškonų vienuolyno Pinske piešinys. Muzikinį N. Ordos palikimą parodoje reprezentuoja salėje skambantis pianisto Andriaus Vasiliausko atliekamos, 2009 m. istorinio klubo „Prūsa“ išleistos kompaktinės plokštelės įrašas.

Parodos lankstinuko elektroninę versiją galite rasti čia.


gegužės 5, 2016 - liepos 17, 2016 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal