Kultūros istorikas, muziejininkas Vincas Žilėnas. Vilnius, 2011. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 23, 256 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 978-609-8039-13-9.

Vincas Žilėnas – vienas iškiliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos muziejininkų, Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus kūrėjas, Lietuvos kultūros ir istorijos tyrinėtojas. Jo nuopelnai išsaugant bei populiarinant lituanistinį paveldą lygintini su Eustachijaus Tiškevičiaus ir jo bendraminčių veikla XIX a. viduryje, įkuriant Senienų muziejų Vilniuje, XX a. pirmosios pusės muziejininkų Pauliaus Galaunės bei Pelikso Bugailiškio muziejininkystės darbais.

Šį Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį sudaro Vinco Žilėno kūrybinis palikimas. Tai svarbiausieji, iki šiol mokslinio aktualumo nepraradę Lietuvos kultūros istorijai ir muziejininkystės problemoms skirti straipsniai, publikuoti to meto spaudoje, taip pat Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas nepublikuotas rankraštinis jo palikimas: istorijos bei muziejininkystės tyrimų apmatai, atsiminimai apie muziejinės veiklos metus. Leidinyje taip pat pateikiami artimųjų, bičiulių, kolegų ir bendraminčių atsiminimai, kuriuose Vincas Žilėnas iškyla kaip kruopštus, kūrybingas muziejinės veiklos profesionalas ir atviras, tiesus, tolerantiškas žmogus. Leidinį papildo išsami Vinco Žilėno kūrybos bibliografija.

Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui: Vilnius, 2006 = International Numismatic Conference Marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania: Vilnius, 2006 = Международная нумизматическая конференция, посвященная 150-летию Национального музея Литвы: Вильнюс, 2006. Vilnius, 2010. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 22, 380 p., straipsniai anglų, lenkų, lietuvių, rusų k., ISBN 978-609-8039-03-0.

Konferencija vyko 2006 m. balandžio 26–28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (plačiau žr. čia). Iš 48 perskaitytų pranešimų leidinyje publikuojami 37 tyrinėtojų iš Baltarusijos (Gardinas, Minskas, Vitebskas), Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Balstogė, Krokuva, Poznanė, Varšuva), Lietuvos (Kaunas, Trakai, Vilnius), Rusijos (Maskva, Tverė), Slovakijos (Bratislava), Ukrainos (Chmelnyckis, Kijevas, Lvovas) straipsniai, parengti pranešimų pagrindu.

Straipsniuose nagrinėjama Senienų muziejaus, įkurto 1855 m. Vilniuje ir lankytojams duris atvėrusio 1856 m., numizmatikos rinkinio raida, jo kontekstas numizmatikos pasaulyje – kitų šalių (Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos) numizmatikos rinkinių istorijoje; supažindinama su lituanistinės numizmatikos eksponatais, saugomais Latvijos, Lenkijos, Rusijos muziejuose; tęsiami vyraujančios Lietuvos numizmatikoje temos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos tyrimai; analizuojama pinigų apyvarta istorinėje Lietuvoje XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Leidinyje santraukos užsienio kalbomis nepateikiamos, turint omenyje pranešimų tezes lietuvių, anglų, rusų kalbomis, išleistas darbui konferencijoje 2006 m. (Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės. Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d. = International Numismatic Conference Marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania. Lecture summaries. Vilnius, April 26–28, 2006 = Международная нумизматическая конференция, посвященная 150-летию Национального музея Литвы: Вильнюс, 26–28 апреля 2006 г., Vilnius, 2006. 54 tezės, 238 p., lietuvių, anglų, rusų k., ISBN 9955-415-55-X).

Dr. Jonas Basanavičius 1851–1927. Vilnius, 2009. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 11, 224 p., lietuvių k., ISSN 1392-892; ISBN 978-9955-415-28-2.

Šiame pakartotinai išleistame leidinyje pateikiami Lietuvos nacionalinės valstybės kūrėjo, mokslininko, gydytojo dr. Jono Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje skaityti pranešimai, iliustruoti gausia dokumentine medžiaga. Leidinyje aprėpiama visapusiška Basanavičiaus asmenybė, šiandien mums simbolizuojanti XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių tautinį sąjūdį, kurį vainikavo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Leidinys iliustruotas fotografijomis ir dokumentais, atspindinčiais įvairiapusę dr. Jono Basanavičiaus veiklą.

Lietuvos istorija atvirukuose ir fotografijose. Nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio. Algimanto Miškinio kolekcija. Vilnius, 2009. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 21, 276 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-892; ISBN 978-9955-415-90-9.

Kataloge yra 1207 mažosios ikonografijos vienetai: atvirukai, fotoatvirukai ir originalios nuotraukos. Beveik visa ši medžiaga išspausdinta ir pagaminta iki XX a. vidurio. Visa vaizdinė medžiaga suskirstyta į 3 dalis: 1) nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos (LDK ir Lenkijos valstybės žlugimo), 2) nuo XVIII a. pabaigos iki 1918 m. (nepriklausomybės atkūrimo), 3) nuo 1918 m. iki XX a. vidurio.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VIII tomas. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 20, 424 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 978-9955-415-89-3 (8 tomas); ISBN 978-9955-415-11-4 (bendras).

Aštuntasis tomas skiriamas Lietuvos kariuomenės 90-mečiui. Alfabetine tvarka (T–Ž) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Daugiau kaip 110 biografijų, spausdinamų šame tome, papildytos ir patikslintos pagal NKVD, MGB, KGB surašytus suėmimo, tardymo protokolus, teismų ar ypatingojo pasitarimo nuosprendžius ir kitus šių bylų dokumentus. Šio tomo iliustracinė medžiaga skirta Lietuvos kariuomenės sanitarijos ir veterinarijos tarnyboms ir jų karininkams.

Tremtis prie Manos upės. Skiriama 1948-ųjų gegužės 22-osios Didžiosios lietuvių tremties atminimui. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 19, 206 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-80-0.

1948 metų birželio ir liepos mėnesiais į Krasnojarsko kraštą atitremta tūkstančiai lietuvių, daugiausia ūkininkų, šeimų. Tai buvo masiškiausia deportacija iš Lietuvos. Knyga skiriama tremtiniams, likimo nublokštiems prie Sibiro upių – Manos, Jenisiejaus dešiniojo intako, ir Minos, Manos intako. Knygos pagrindas – fotografijos, jas papildo tremtinių prisiminimai ir trumpi Manos regiono gyvenviečių aprašymai. Dauguma publikuojamų nuotraukų – iš tremtinių asmeninių albumų, likusios – iš Lietuvos gyventojų genocido muziejaus.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VII tomas. Vilnius, 2007. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 18, 422 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-75-6 (7 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Septintasis tomas skiriamas Lietuvos kariuomenės karo technikos dalių karininkams. Alfabetine tvarka (S–Š) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–R) papildymai, pataisymai ir nuotraukos.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VI tomas. Vilnius, 2006. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 17, 384 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-67-1 (6 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Šeštasis tomas skiriamas Lietuvos karininkų ir jų šeimų Didžiosios tremties 65-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkams. Alfabeto tvarka (O-R) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–N) papildymai.

Ruzas V. Lietuva. 1991 metų sausis–rugsėjis. Ordinai, medaliai ir ženkleliai. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 16, 188 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-78-7.

Leidinyje išsamiai apibūdinami 1991 m. sausio–rugsėjo įvykiams atminti skirti apdovanojimai, atminimo medaliai ir ženkleliai. Apžvelgiami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai bei ženklai, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių atminimo medaliai ir ženkleliai. Plačiai nušviečiama Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir kūrimo istorija: konkurso organizavimas, gamybos eiga, – visus šiuos etapus atspindi vertinga archyvinė medžiaga. Atskiras skyrius skirtas Lietuvos šaulių sąjungos apdovanojimams. Katalogas baigiamas tarptautinių apdovanojimų apžvalga. Iš viso kataloge yra aprašytas 131 pasižymėjimo ir atminimo ženklas ir jų dokumentai.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. V tomas. Vilnius, 2005. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 15, 424 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-51-7 (5 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Penktasis tomas skiriamas Nepriklausomybės kovų pabaigos 85-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkams. Alfabeto tvarka (L–N) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–K) papildymai.

Vilniaus fotografai. Tarptautinė Lietuvos fotografijos istorijos konferencija. Vilnius, 2005. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 14, 316 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-45-2.

2001 m. gausus ir vertingas Vilniaus fotografijos palikimas pristatytas kompleksine programa: surengtos penkios parodos ir tarptautinė konferencija. Muziejaus suorganizuotoje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos istorikai ir menotyrininkai apžvelgė Vilniaus fotografijos rinkinius, analizavo Vilniaus fotografų veiklą, supažindino su naujausiais tyrinėjimų rezultatais, paskelbė naujų faktų. Leidinyje publikuojama konferencijos medžiaga.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. IV tomas. Vilnius, 2004. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 13, 416 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-38-X (4 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Ketvirtajame tome alfabetine tvarka (J–K) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–I) papildymai, pataisymai ir nuotraukos. Publikuojama patikslintų 1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų, Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų, 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvadų dalis (J–K).

Serajos Šapšalo karaimikos rinkinys. Vilnius, 2003. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 12, 167 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-31-2.

Šiame leidinyje pristatomas žymaus karaimų bendruomenės dvasinio vadovo, orientalisto, filologijos daktaro Serajos Šapšalo (1873–1961) sukauptas vienas didžiausių pasaulyje karaimikos rinkinys, kurio medžiaga iki šiol nebuvo publikuota.

Seraya Szapszal's Karaim Collection. Vilnius, 2003. Library of National Museum of Lithuania – 12, 168 pages, English, ISBN 9955-415-32-0.

Karaims represent one of the smallest ethnic groups in Lithuania. It was only due to the strength and stability of their traditions that they have managed to preserve a peculiar and unique culture. The present publication presents a small reflection of that culture – the collection of Oriental and Karaim items of Hadji Seraya Khan Szapszal (1873–1961), a famous spiritual leader of the Karaim community, Orientalist, doctor of philology.

Dr. Jonas Basanavičius 1851–1927. Vilnius, 2003. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 11, 224 p., lietuvių k., ISSN 1392-892; ISBN 9955-415-28-2.

2001 metais buvo paminėtos Lietuvos nacionalinės valstybės kūrėjo, mokslininko, gydytojo dr. Jono Basanavičiaus 150-osios gimimo metinės. Leidinyje aprėpiama visapusiška Basanavičiaus asmenybė, šiandien mums simbolizuojanti XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių tautinį sąjūdį, kurį vainikavo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Leidinys iliustruotas fotografijomis ir dokumentais, atspindinčiais įvairiapusę dr. Jono Basanavičiaus veiklą.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. III tomas. Vilnius, 2003. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 10, 400 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-30-4 (3 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Trečiajame tome abėcėlės tvarka (D–I) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos, 1940 metų laidų aspirantų bei kariūnų, 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvadai (D–I).

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. II tomas. Vilnius, 2002. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 9, 408 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-26-6 (2 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Antrajame tome abėcėlės tvarka pradedamos spausdinti Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos (A–Č), iliustruotos portretinėmis ir šeimos nuotraukomis. Pirmą kartą chronologiškai pateikiama detali Lietuvos kariuomenės ir jos vadovybės struktūra 1918–1953 metais.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. I tomas. Vilnius, 2001. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 8, 352 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-10-X (I tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių dviejų dalių alfabetinis sąvadas.

Lietuva žemėlapiuose. Vilnius, 2001. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 2 (antrasis leidimas), 154 p., lietuvių ir anglų k., ISSN 1392-892; ISBN 9955-415-13-4.

Iliustruotame kataloge-albume atspindėta Lietuvos žemėlapių istorija nuo pirmą kartą K. Ptolemėjaus pateikto kartografinio Lietuvos vaizdo II a. iki šių dienų. Kartu tai pirmas bandymas žemėlapiais parodyti Lietuvos valstybės ir jos sienų raidą.

Miškinis A., Morkūnas K. Kauno atvirukai 1918–1940. Vilnius, 2001. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 7, 192 p., lietuvių k., santr. anglų ir vokiečių k. ISSN 1392-892; ISBN 9955-415-09-6.

Pirmas suvestinis lituanistinės filokartijos katalogas, kuriame suregistruoti Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu išleisti Kauno atvirukai. Jame pristatyta beveik 100 Lietuvos ir užsienio leidėjų. Pagal leidėjus ir jų veiklos chronologiją susisteminti 622 atvirukai su vaizdais ir tekstais. Pateiktos išsamios serijų charakteristikos.

Vilnius Jono Kazimiero Vilčinskio leidiniuose. Vilnius, 2000. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 6, 144 p., lietuvių ir anglų k., ISSN 1392-8929.

Šimtmečiais išskirtinę vietą Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime užėmė ir užima Vilniaus miestas. Taigi neatsitiktinai žymus XIX a. Lietuvos kultūros tyrinėtojas ir leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis pagrindinį savo leidinį pavadino „Vilniaus albumu“. Šiame leidinyje-albume, sudarytame muziejuje veikusios parodos pagrindu, pateikiami jo išleisti Vilniui skirti grafikos darbai.

Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas: problemos ir sprendimai. Vilnius, 2000. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 5, 128 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-8929.

Iliustruotas restauruotų eksponatų parodos katalogas ir konferencijos medžiaga.

Lietuva laisva. Nepriklausomybės atkūrimas 1990–1992. Vilnius, 2000. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 4, 172 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-05-3.

Lietuvos Respublikos atkūrimo 10-mečiui skirtas fotodokumentikos katalogas-albumas, kuriame atspindėti svarbiausi Lietuvos valstybės atkūrimo įvykiai. Pateikta 1990–1992 metų įvykių chronologija.

Lietuvių etnografijos ikonografija. Vilnius, 1999. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 3, 80 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-03-7.

Lietuvos valstybės ir kultūros istorija iki šiol negausiai dokumentuota vaizdais. Muziejų, bibliotekų, archyvų, institutų saugyklose saugoma gausi ikonografinės medžiaga. Šiame leidinyje mėginta aptarti bent dalį lietuvių etnografijos ikonografinės medžiagos rinkinių.

Lietuva žemėlapiuose. Vilnius, 1999. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 2, 152 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 9955-415-01-0.

Okupacijos, pasipriešinimas, tremtys. Lietuva 1794–1953. Vilnius, 1999. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 1, 208 p., lietuvių k., ISBN 9986-9202-8-0.

Iliustruotas katalogas skirtas sudėtingam 1794–1953 metų Lietuvos istorijos laikotarpiui. Įvadiniai R. Staričenkaitės ir L. Tumosienės straipsniai atspindi šią epochą per lietuvių tautos okupacijas, pasipriešinimą, tremtis.