Terleckas V. Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius, 2011. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 10, 128 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 978-609-8039-14-6.

Knygoje supažindinama su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos nario, Steigiamojo Seimo atstovo, ekonomisto ir bankininko Jono Vailokaičio veikla ir asmenybe. Biografines žinias papildo gausi ikonografinė medžiaga.

Urbonas V. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei. Vilnius, 2010. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 9, 254 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 978-609-8039-07-8.

Stasys Šilingas, ilgametis Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, teisingumo ministras, daugelio visuomeninių draugijų bei sąjungų organizatorius, steigėjas ir vadovas jaunystėje aktyviai dalyvavo lietuvių studentų visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, redagavo keletą žurnalų bei laikraščių. Knygos pagrindą sudaro rašiniai, S. Šilingo paskelbti periodinėje spaudoje, negausūs laiškai, rašyti menininkams, rašytojams bei spaudos bendradarbiams, laiškai iš tremties. Taip pat naudotasi leidinyje Vyriausybės žinios skelbti įstatymai bei kiti teisės aktais, Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais, to meto visuomenės ir politikos veikėjų laiškais, rašiniais, atsiminimais.

Knygoje pabandyta plačiau ir išsamiau supažindinti visuomenę su nepelnytai pamiršto Nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo S. Šilingo asmeniu, parodyti svarbiausius jo prasmingo gyvenimo ir tragiško likimo momentus, atskleisti pagrindinius visuomeninės, politinės, publicistinės bei kultūrinės veiklos bruožus.

Bukaitė V. Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas. Vilnius, 2009. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 8, 174 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 978-9955-415-71-8.

2008 metais sukako 90 metų, kai 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašius Nepriklausomybės Aktą atgimė Lietuvos valstybė. Naujųjų laikų Lietuvos valstybės kūrimo darbe aktyviai dalyvavo dvidešimt Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų. Ši knyga – pirmas išsamesnis leidinys apie vieną iš jų – kunigą Vladą Mironą (1880–1953). Kaip ir daugelio XX a. pirmoje pusėje intensyvius politinius pokyčius išgyvenusių Lietuvos žmonių, Mirono gyvenime būta daugybės įvykių, džiugių ir itin dramatiškų akimirkų. Jam teko patirti dviejų pasaulinių karų siaubą, dalyvauti atkuriant Lietuvos valstybę ir matyti jos okupaciją. 1940-aisiais apsisprendęs likti gimtajame krašte, Mironas totalitarinės santvarkos metais ne kartą buvo suimtas ir kalintas, žuvo toli nuo Lietuvos, Vladimiro kalėjime Rusijoje.

Pasirinkę tėviškės erdvę. Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 7, 152 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-87-9.

Laikas žmogui užkrauna tam tikrą amžiaus naštą: kūrybingai dirbti, pažangiai mąstyti, visuomeniškai reikštis. Jeigu atsiranda toks žmogus, kuris paaukoja tam savo gyvenimą, jo darbo vaisiai įkvepia amžininkus ir ainius. Toks žmogus ir buvo daktaras Vincas Kudirka, kurio vizija – tautos ir individo laisvė – tapo realiu faktu. Tai išskirtinė asmenybė – tautos atgimimo simbolis, siela ir sąžinė. Vinco Kudirkos gyvenimas – pavyzdys, ką gali aiškius tikslus užsibrėžęs ir atkakliai juos įgyvendinti siekiąs, savo darbui atsidavęs žmogus, kaip reikia aukotis vardan kitų ir Tėvynės. Knygoje pateikiama V. Kudirkos bibliografija, 1924 m. dr. J. Staugaičio pranešimas „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“, mokytojos Natalijos Manikienės prisiminimai.

Sesuo Jonė Sofija Budrytė LSSC. Mano kryžiaus kelio atkarpa. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 6, 148 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-83-1.

Atsiminimų autorė gimė 1923 m. Žutautų k., Šaukėnų vlsč., Šiaulių apskr., vidutinio ūkininko šeimoje. 1945–1950 m. studijavo istoriją ir archeologiją Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitete. 1950 m. areštuota už priklausymą ateitininkiškų nuostatų organizacijai „Aušros Vartų Marijos kolegija“ ir nuteista aštuoneriems metams griežto režimo lagerio. Sumažinus teistumą iki penkerių metų, 1955 m. paleista į laisvę. 1986–1998 m. Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji. Atsiminimuose atspindėta skaudi politinės kalinės patirtis kalėjime ir Sibiro lageriuose.

Rita A. Vileišytė-Bagdonienė. Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 5, 216 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-82-4.

Autorė yra jauniausia Jono ir Onos Vileišių duktė, gimusi Vilniuje 1920 metais. Baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją Kaune ir teisę Vilniaus universitete. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. 1951 metais atvykusi į JAV dirbo įvairius darbus, buvo bibliotekininkė Yale‘o universitete ir Newarko viešojoje bibliotekoje. Šiuo metu gyvena Southbury, CT, JAV. Atsiminimai nukelia į tarpukario Kauną, lenkų okupuotą ir karo metų Vilnių, detaliai vaizduojamas dvaro gyvenimas, jo kasdienybė ir šventės.

Markevičius M. Tremties kelias. Vilnius, 2006. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 4, 216 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 9955-415-58-4.

Iki karo masiškiausia susidorojimo su Lietuvos gyventojais akcija buvo įvykdyta 1941 metų birželio 14–18 dienomis. 1942-ųjų birželio mėnesį apie 2,3 tūkstančio Lietuvos tremtinių iš Altajaus krašto išgabenta į Arktį, prie Laptevų jūros. Gausiai iliustruotoje knygoje spausdinamos leidinio sudarytojo Mindaugo Markevičiaus ir jo žmonos Aldonos iš likimo brolių lapteviečių surinktos ledinės nelaisvės ir kančių dienų nuotraukos bei kita archyvinė medžiaga.

Žilinskas J. Atsiminimai. Vilnius, 2005. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 3, 344 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 9955-415-46-0.

Jurgis Žilinskas (1885–1957), žymus lietuvių mokslininkas, karo chirurgas, pulkininkas, anatomijos profesorius, mokslinių darbų autorius. Knygoje pateikiami paties J. Žilinsko prisiminimai, išsaugoti artimųjų JAV, taip pat giminių, mokslinių tyrinėjimų tęsėjų ir pasekėjų mintys.

Končius I. Mano eitasis kelias. Atsiminimai. 2 d. Vilnius, 2006. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 2, 316 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-57-6.

Antrojoje žinomo lietuvių kultūrininko ir mokslininko knygoje publikuojamos etnografinės apybraižos apie Žemaitiją, atsiminimai apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto perėmimą iš lenkų 1939 m., lietuvių kalinių evakuaciją Antrojo pasaulinio karo metais į Červenę ir kelionę namo, apie Savitarpinės pagalbos organizacijos veiklą 1941–1944 m. Pateikiamas interviu su prof. Igno Končiaus sūnumi dr. Algirdu Končiumi.

Končius I. Mano eitasis kelias. Atsiminimai. 1 d. Vilnius, 2001. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 1, 368 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 9955-415-12-6.

Tai žymaus etninės kultūros puoselėtojo ir tyrinėtojo profesoriaus Igno Končiaus atsiminimai apie tėviškę, vaikystės ir mokslo metus, tremtį, konkrečius žmones. Leidinyje pateikiama išsami I. Končiaus bibliografinė rodyklė.