Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės.

Atkreipiame dėmesį, kad imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama muziejaus darbo metu: nuo 7 iki 21 valandos (balandis–rugsėjis), nuo 7 iki 18 valandos (spalis–kovas).

Vykstantys darbai nekelia grėsmės lankytojams

Primename, kad Gedimino kalno teritorija ir pilies bokštas dėl šlaitų būklės lankytojams buvo uždaryti 2017 m. lapkričio mėnesį. Per šį laiką buvo atlikti esminiai tvarkybos darbai šiuo metu jau žaliame šiaurės vakarų šlaite, taip pat atlikti būtini darbai ekstremaliajai situacijai suvaldyti – laikinomis priemonėmis apsaugotos nuošliaužų vietos, sumažinta kritulių vandens infiltracija į kalną.

Atliktus darbus per šį laiką spėjo patikrinti ir gamta – stebėsenos sistemos ir fizinių apžiūrų duomenys rodo, kad sutvarkytos vietos sėkmingai atlaikė žiemą bei liepos mėnesio vasarines liūtis ir toliau nesideformuoja.

Sprendimas atidaryti kalną lankytojams buvo priimtas jo saugumą įvertinus specialiai sudarytai komisijai, į kurią įėjo ir Kultūros paveldo departamento bei Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstovai.

Padėtis bus nuolat stebima, o nustačius, kad lankytojams gali kilti pavojus, kalno lankymas bus nedelsiant ribojamas.

Lankytojus po ilgo laiko muziejus pasitiks atsinaujinęs

Uždarius Gedimino pilies bokštą Lietuvos nacionalinis muziejus pasinaudojo proga atnaujinti ekspoziciją, kuri išties nustebins tiek bokšte dar nesilankiusius, tiek jį iš vidaus anksčiau mačiusius lankytojus.

Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.

Pirmą kartą pristatoma ir nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kurios įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšto, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu.

Ekspozicijoje atiduota duoklė ir dar visai neseniems įvykiams – Lukiškių aikštėje nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atradimui. Pristatomas pats sukilimas, jo vadai ir iki dabar tebesitęsiantys archeologiniai tyrimai, jų radiniai.

Lankytojai Gedimino pilies bokšte laukiami kasdien nuo 10 iki 21 valandos (balandis–rugsėjis), nuo 7 iki 18 valandos (spalis–kovas).


Lankytojams atidaromas Gedimino kalnas

 
 

Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės.

Atkreipiame dėmesį, kad imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama muziejaus darbo metu: nuo 7 iki 21 valandos (balandis–rugsėjis), nuo 7 iki 18 valandos (spalis–kovas).

Vykstantys darbai nekelia grėsmės lankytojams

Primename, kad Gedimino kalno teritorija ir pilies bokštas dėl šlaitų būklės lankytojams buvo uždaryti 2017 m. lapkričio mėnesį. Per šį laiką buvo atlikti esminiai tvarkybos darbai šiuo metu jau žaliame šiaurės vakarų šlaite, taip pat atlikti būtini darbai ekstremaliajai situacijai suvaldyti – laikinomis priemonėmis apsaugotos nuošliaužų vietos, sumažinta kritulių vandens infiltracija į kalną.

Atliktus darbus per šį laiką spėjo patikrinti ir gamta – stebėsenos sistemos ir fizinių apžiūrų duomenys rodo, kad sutvarkytos vietos sėkmingai atlaikė žiemą bei liepos mėnesio vasarines liūtis ir toliau nesideformuoja.

Sprendimas atidaryti kalną lankytojams buvo priimtas jo saugumą įvertinus specialiai sudarytai komisijai, į kurią įėjo ir Kultūros paveldo departamento bei Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstovai.

Padėtis bus nuolat stebima, o nustačius, kad lankytojams gali kilti pavojus, kalno lankymas bus nedelsiant ribojamas.

Lankytojus po ilgo laiko muziejus pasitiks atsinaujinęs

Uždarius Gedimino pilies bokštą Lietuvos nacionalinis muziejus pasinaudojo proga atnaujinti ekspoziciją, kuri išties nustebins tiek bokšte dar nesilankiusius, tiek jį iš vidaus anksčiau mačiusius lankytojus.

Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.

Pirmą kartą pristatoma ir nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kurios įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšto, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu.

Ekspozicijoje atiduota duoklė ir dar visai neseniems įvykiams – Lukiškių aikštėje nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atradimui. Pristatomas pats sukilimas, jo vadai ir iki dabar tebesitęsiantys archeologiniai tyrimai, jų radiniai.

Lankytojai Gedimino pilies bokšte laukiami kasdien nuo 10 iki 21 valandos (balandis–rugsėjis), nuo 7 iki 18 valandos (spalis–kovas).


rugpjūčio 7, 2018 | Gedimino pilies bokštas, Arsenalo g. 5


Kitos naujienos

Home buttonAtgal