Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dėmesys – neatsakytiems Lietuvos istorijos klausimams

 
 

Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet esmingai susietų renginių ciklą. Naujojo vakarų ciklo tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Vakarų ciklą sudarys devyni renginiai, kurie prasidės spalio 17 dieną ir truks iki kovo 26 dienos. Paskaitų pradžia 18 val.

Renginiai vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir yra nemokami.


2019–2020 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Spalio 17 d. Vilniaus krašto lietuvių tautinio atgimimo ir švietimo istorija fotografijose

 

Spalio 17 d. 18 val. vyks šiemet išleisto dviejų dalių fotografijų ir dokumentų leidinio „Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ (sudarytoja Jūratė Gudaitė, LNM) pristatymas ir pokalbis apie politinius ir kultūrinius įvykius, susijusius su mūsų tautos kova už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos sostinę Vilnių.

Vidinė valstybės gyvastis – jos tautinė tapatybė. Šio vakaro metu vaizdais parodysime, kaip vyko tautinis atgimimas čia, Vilniuje, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, priminsime, kokie politiniai įvykiai turėjo lemiamą reikšmę lietuvių švietimui, paspartino tautinės valstybės atkūrimą ir Nepriklausomybės Akto paskelbimą. Fotografijose atsiskleidžia lietuvių bendruomenės gyvenimas Vilniaus krašte (vaidinimai, chorai, kultūrinės draugijos, mokslo ir švietimo draugijos), inteligentijos požiūrio į tautinę valstybę kaita (Tautos namų idėja). Bus rodomi kino kronikos kadrai, leidinio sudarytoja pasakos, kokias juokingas, graudžias ir sukrečiančias istorijas slepia šio itin sunkaus Vilniaus krašto lietuviams laikotarpio fotografijos.

Dalyvaus muziejininkė Jūratė Gudaitė, prof. Libertas Klimka, teatrologė Gražina Mareckaitė, doc. dr. gydytojas Jurgis Pleskačiauskas, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Knygas bus galima įsigyti su nuolaida.

Lapkričio 7 d. Apolonijos Sierakauskienės „Atsiminimai“ apie savo šeimą 1863–1864 m. sukilime

 

Kalbėsime apie nepaprastą moterį, tapusią meilės, ištikimybės ir patriotizmo simboliu, ir jos Atsiminimus. Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė buvo nepaliaujamų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę brolių Dalevskių sesuo, 1863–1864 m. sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona, papasakojusi apie iškiliąją XIX amžiaus kartą, siekusią susigrąžinti valstybę. Atsiminimų autorė vaizduoja asmenybes, be galo atsidavusias Tėvynei, nesavanaudiškas, nepriekaištingas, doras, visada pasirengusias aukotis. Ji ir pati atrodo kaip romantiškos vaizduotės kūrinys.

Knygos pristatyme dalyvaus knygos sudarytojos habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir habil. dr. Jolanta Sikorska-Kulesza, pristatyti knygą joms padės dr. Žygintas Būčys ir dr. Zita Medišauskienė.

Pristatymą moderuos dr. Rūta Birutė Vitkauskienė

Knygą bus galima įsigyti su nuolaida.

Lapkričio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo temą pratęsiant: baltosios dėmės, mažai tyrinėti klausimai ir kontroversiški vertinimai

 

Lapkričio 14 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks naujos muziejaus išleistos knygos 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą pristatymas.

Vakaro metu pirmą kartą susirinks visi tekstų autoriai: knygos sudarytoja Vilniaus universiteto profesorė Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), tekstų autorės istorikės dr. Olga Mastianica-Stankevič ir Daiva Milinkevičiūtė, dailės istorikė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, archeologai Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Vytenis Podėnas ir Valdas Steponaitis, antropologijos specialistai prof. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, dr. Žydrūnė Miliauskienė (Vilniaus universitetas), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai Giedrius Kisielius, Jūratė Jankauskienė.

Ši knyga – tai kelerių metų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų tyrimo rezultatas. Sudėtingi archeologiniai tyrimai prasidėjo 2017 m. sausio pradžioje atsitiktinai aptikus palaidojimus ant Gedimino kalno. Vis naujus atradimus lydėjo nuolatinis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys. Tikra šių tyrimų sensacija tapo auksinis sukilimo vado Zigmanto Sierakausko jungtuvių žiedas, išlikęs ant jo piršto, ir Eduardo Čaplinskio veido atspaudas kalkėse, kaip simbolinis atvaizdas pasirinktas knygos viršeliui.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmojoje „Kelias į mirtį“ remiantis archyviniais šaltiniais pirmą kartą išsamiai papasakotos visų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija. Šią dalį rašė istorikės Tamara Bairašauskaitė, Olga Mastianica-Stankevič ir Daiva Milinkevičiūtė. Jų surinkta ir patraukliai išdėstyta medžiaga atskleidžia Rusijos imperijos represinės mašinos užkulisius, sukilimo dalyvių išaiškinimo, išdavysčių, įskundimų ir pasmerkimo mirčiai mechanizmus.

Antroji knygos dalis „Kelias į atgimimą“ skirta apibūdinti vietai, kurioje buvo užkasti nužudytieji sukilėliai, aptariamos jų radimo aplinkybės ir palaikų identifikacija. Gedimino kalne aptikus sukilėlių palaikus buvo atliktas carinės Vilniaus tvirtovės kartografijos ir politinių kalinių kalėjimo tyrimas (autorė Birutė Rūta Vitkauskienė). Dvejus su puse metų trukusius archeologinius tyrimus muziejaus archeologai Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Vytenis Podėnas ir Valdas Steponaitis apibendrino savo straipsnyje, kurį papildo iškalbingos atkastų kapaviečių ir prie palaikų rastų įkapių fotografijos. Atrastų palaikų identifikavimo darbas vyko kartu su Lukiškių aikštėje žuvusių asmenų fotografijų paieškomis, domėtasi genealogija ir giminystės ryšiais su iki šiol gyvenančiais sukilėlių šeimų palikuoniais bei giminių kapavietėmis Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos laboratorijoje, taikydami naujausią medicinos kriminalistikos ir genetinių tyrimų patirtį, antropologai ir teismo medicinos ekspertai atliko kruopštų tapatybių nustatymo darbą. Rimanto Jankausko, Justinos Kozakaitės, Giedriaus Kisieliaus, Jūratės Jankauskienės ir Žydrūnės Miliauskienės straipsnis deda galutinį tašką šiame ilgame kelyje į sukilėlių atgimimą.

Noras sunaikinti ir nugramzdinti į užmarštį neišsipildė.

Renginį moderuos Birutė Rūta Vitkauskienė.

Naują muziejaus išleistą knygą bus galima įsigyti su nuolaida.

Gruodžio 5 d. Atminties politikos ženklai Vilniuje: Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštės nuo XX a. pradžios iki dabar

 

Vakaro „Atminties politikos ženklai Vilniuje: Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštės nuo XX a. pradžios iki dabar“ metu menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė pasakos centrinių Vilniaus aikščių istoriją.

Paskaitoje išgirsite, kur Vilniuje turėjo atsirasti Józefo Piłsudskio paminklas; kas vyko Katedros aikštėje 1919 m. žiemą; kodėl pastatas tarp dabartinio SEB banko ir „Novotel“ viešbučio Gedimino prospekte atitrauktas nuo gatvės; kodėl taip ir nebuvo pastatytas Pergalės paminklas ant Tauro kalno; kokia proga ir kur ketinta Vilniuje statyti pirmąjį Laisvės paminklą; ką turėjo paslėpti didingi Sovietų rūmai; kada ir kodėl buvo įveistas apskritas gėlynas toje vietoje, kur dabar stovi Gedimino paminklas; kaip paminklas Laisvei skiriasi nuo paminklo išsivadavimo kovoms.

Šiemet R. Antanavičiūtė išleido monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse. XX a. pirma pusė“ (leidykla „Lapas“), kurioje keliami viešųjų erdvių kaitos ir atsakomybės už jas suvokimo klausimai.

Gruodžio 19 d. Gražina Sviderskytė apie „Lituanicą“: kodėl ir kaip istorinė tikrovė buvo iškeista į mitą?

 

2019 m. vasarį pasirodžiusi knyga Lituanica. Nematoma pusė pirmą kartą atvėrė sudėtingą ir turtingą istoriją, slypinčią už populiaraus herojinio pasakojimo apie 1933 m. „Lituanicos“ skrydį per Atlantą ir lakūnus Steponą Darių, Stasį Girėną. Kodėl tai nutiko tik dabar ir kodėl, istorijai aiškėjant, kartais būgštaujama dėl neva gresiančio „tautos didvyrių nuvainikavimo“? Ilgokai ir daugiapusiškai tiriant „Lituanicos“ istoriją, viena įdomiausių atodangų buvo tokia: istorija ne užtemo nuo neįmenamų paslapčių, ne buvo nuslėpta ar užmiršta, bet veikiau buvo tiesiog netyrinėta ir iškeista į mitą. 1933–1940 m. abipus Atlanto, nors Lietuvoje ir JAV veikė skirtingos aplinkybės, „Lituanicos“ garsintojų pastangas labai panašiai vainikavo mitologizuotas, romantizuotas ir ideologizuotas herojinis pasakojimas. 1957–1969 m. sovietų ideologai išnaudojo šį ruošinį, manipuliuodami tokiomis akcijomis, kaip lakūnų palaikų „atradimas“ 1963 m., ir visiškai atsiedami propagandinį vaizdinį bei siužetą nuo dokumentalios praeities tikrovės. „Sovietiškai tautiška“ herojinio pasakojimo variacija prasismelkė net į Vakarus ir tebėra gaji dabar, artėjant atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui. Kokios prielaidos ir pasekmės lėmė bei įtvirtino šį virsmą? Kokie vis kiti veiksniai skatino tendenciją XX amžiuje? Kokios įtakos tai darė ir tebedaro nacionalinės tapatybės (per-)kūrimui? Kaip ji tebeveikia paveldo būklę ir istorinę savimonę? Kaip galima, kodėl verta ir ar prasminga ją keisti? Susigrąžinti adekvatų ir tvarų istorinių įvykių ir veikėjų (pri-)pažinimą geriau vėliau nei niekad. Tai įmanoma, nors nėra paprasta ir lengva.

Sausio 30 d. Naujausi požiūriai į istorinio kraštovaizdžio apsaugą: sampratos ir metodai

 

Architektūrologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė kalbės apie kraštovaizdžius kaip kultūrinę žmonių buveinę, gyvąją praeities kartų atmintį, labai svarbią bendruomenių tapatybei, – jie gyvuoja dabartyje fiziniais, jausminiais bei dvasiniais pavidalais ir padeda mums megzti ryšius su ateities kartomis. Pasak lektorės, kraštovaizdžiai savaime yra paveldas, nes formavosi ištisus amžius, kisdami arba išlikdami drauge su ten gyvenančiomis žmonių bendruomenėmis. Todėl jie turi ne vien materialųjį, bet ir dvasinį matmenį. Istoriniais kraštovaizdžiais žavimės, grožimės tiek savo žemėje, tiek lankydamiesi svetur. Savaip mus šnekina Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija, gamtos vertybės ir žmonių gyvenvietės… Aiškinsimės, kaip juos perskaityti ir suprasti, puoselėti ir išsaugoti.

VDA doktorantas, ICOMOS narys, istorikas ir parkotyrininkas Dainius Labeckis paskaitoje pristatys istorinius želdynus, jų apsaugos problemas. Istoriniai želdynai – tai neatsiejama kraštovaizdžių dalis, dažnai juose dominuojanti, o iššūkiai juos išsaugant yra labai panašūs. Tai mūsų parkai, sodai, skverai, alėjos, kapinės, šventoriai ir kitokios apželdintos erdvės, liudijančios gamtos ir kultūros sambūvį, kryptingas žmogaus pastangas prisijaukinti gamtą, ją įvaldyti, susikurti palankią aplinką. Istorinių parkų ir sodų paveldosauga Lietuvoje šiandien susiduria su nemenkomis problemomis. Vietos, sukurtos ir ilgą laiką tarnavusios kultūrinei rekreacijai, tampa konfliktų vietomis, žaliasis miestų rūbas palaipsniui prarandamas. Pasaulinė, o ir Lietuvos praktika rodo, kad galėtume to sėkmingai išvengti.

Vasario 27 d. Žydiškasis Vilnius. Kaip jį suprantame ir vertiname?

 

Vasario 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Jurgita Verbickienė skaitys paskaitą „Žydiškasis Vilnius. Kaip jį suprantame ir vertiname?“.

XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Vilniuje įsikūrusi žydų bendruomenė ir jos palikimas yra itin dažnai pasitelkiamas visai Lietuvos žydų istorijai, kultūrai ir paveldui reprezentuoti. Nėra labai svarbu, apie kurį istorinį laikotarpį kalbėtume, bet būtent čia koncentruojami labiausiai atpažįstami ir išpopuliarinti vaizdiniai, žydų istorijos siužetai. Jie jau yra lyg tam tikras susitarimas, kas žinotina – dažniau forma ir vieta nei turinys ir žinomų paveldo objektų ar istorinių pasakojimų vertės mus supančioje aplinkoje. Susiklosčiusio formos ir vietos atpažinimo, bet ne turinio žinojimo priežastis padėtų atskleisti vienas vis dar retai keliamas klausimas: ar kada nors susimąstėme, kokiomis aplinkybėmis nemaža dalis šiuolaikinės Lietuvos visuomenės atrado ir išmoko (būtent šie du veiksmai geriausiai nusako proceso savitumus) žydų paveldą? Kokie buvo pagrindiniai šaltiniai atrandant ir išmokstant? Kaip tai paveikė žydų paveldo ir istorijos supratimą ir sąlyčio su vyraujančiu istorijos naratyvu radimą? Kitas aktualus, mąstyti verčiantis ir provokuojantis klausimas: kokiais atžvilgiais Vilniaus paveldas reprezentuoja Lietuvos žydų kultūrą? Kaip ir kokie istoriniai ir kultūriniai klodai turėtų ir galėtų būti atskleisti, kokios reikšmės jiems galėtų būti suteiktos?

Paskaita skiriama Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos žydų istorijos metams. Paskaitos metu vyks vieno eksponato – Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano) portreto paroda.

(RENGINYS NUKELIAMAS) Kovo 12 d. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį pasitinkant: naktis prieš kovo 11-ąją

 

Pokalbis su Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu. Susitikimas atidedamas. Data ir laikas bus paskelbta vėliau.

Kovo 26 d. Vilniaus „flagmanai“: šiuolaikinio svajonių miesto kultūrinis planavimas

 

Kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė

Paskaitoje bus kalbama apie požiūrių kaitą ir sankirtas, kintančius įvaizdžius, diskusijas dėl vadinamųjų miesto „flagmanų“, pvz., „Tautos namų“.


kovo 12, 2020 - kovo 26, 2020 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal