Maloniai kviečiame ketvirtadienio vakarus leisti Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamuose kultūros istorijos vakaruose. Šio paskaitų ciklo tema – 1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3.

Renginių pradžia 17.30 val.

Bilieto kaina 0,60 Eur


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Lapkričio 30 d. Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?

Lapkričio 30 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“. Pranešėja – dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.Dabartinės Gedimino kalno būklės priežastys glūdi giliai praeityje. Pranešime pateikiamos žinios iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.–XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Gruodžio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas

Gruodžio 14 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas“. Istorikė dr. Zita Medišauskienė pasakos apie Z. Sierakausko gyvenimo kelią, jo vaidmenį sukilime, ryšius su Lietuva ir… vestuvinį žiedą. Nors 1863–1864 m. sukilimas tęsėsi apie metus laiko, Z. Sierakauskas tiesiogiai jame dalyvavo vos mėnesį. Nepaisant to, jis laikomas vienu pagrindinių sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vadų.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 11 d. 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos

2018 m. sausio 11 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgs sukilėlių tardymo protokolus, pateiks juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo istorikas papasakos apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje bus skiriama myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Bus mėginama atsakyti į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Ir pagaliau – ar galima tikėti tardymo protokoluose surašytais parodymais ir kaip juos vertinti.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita

Sausio 18 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita“. Pranešėjas – istorikas dr. Darius Staliūnas.

1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje buvo vadinamas „lenkų sukilimu“, „lenkmečiu“, valstiečių sukilimu prieš dvarininkus ir carizmą ar kovos už laisvę epizodu. Paskaitoje sužinosite ne tik, kaip lietuvių atminties kultūroje keitėsi šio istorinio įvykio įvardijimas bei vertinimas, bet ir kas tai nulėmė. Bus analizuojami profesionalių istorikų darbai ir publicistiniai tekstai, grožinės literatūros kūriniai, reklamos, meniniai filmai (bus rodomos ir filmų ištraukos).

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 25 d. Dalevskių šeima

Sausio 25 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Dalevskių šeima“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

Nuslopinus 1830–1831 metų sukilimą vėl pradėta telkti jėgas ir rengtis kovai. Kūrėsi naujos organizacijos, kurių tikslas – ginklu iškovoti laisvę. Būdinga tai, kad šiuo laikotarpiu daugelį vienos, o kartais net kelių organizacijų narius arba dalyvius siejo ne tik idėjos, bet ir giminystės ryšiai. Be abejo, tai buvo patikima konspiracijos forma, vėliau apgaubta tikrų ir išgalvotų pasakojimų. Šiame kontekste ryškiai išsiskiria vilniečių Dalevskių šeima: visi keturi broliai, šešios seserys ir visa laiminusi mama kaip kumštis laikėsi vienose gretose. Apolonijos Dalevskytės – Zigmanto Sierakausko žmonos, jos brolio Tito, sušaudyto 1864 m. pradžioje Lukiškių aikštėje, brolių Aleksandro, Prano ir kitų šeimos narių vardus anuomet minėjo visa kovojanti Lietuva, vieni laikydami šią šeimą pačia nelaimingiausia, kiti – didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais

Vasario 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“. Pranešėja – istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašys buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų. Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka.

Remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, lektorė mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė. Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai

Vasario 22 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

1863–1864 metų sukilime netrūko dailininkų ir poetų. Daugelis jų žuvo kautynėse ar mirė tremtyje. Paskaitoje prisiminsime tik tuos, kurie buvo labiausiai susiję su Lietuva ir savo kūryboje įprasmino ne tik to meto nuotaikas ir vaizdus, bet ir laisvės viltis. Iš jų išsiskiria vieno iš sukilimo organizatorių dailininko Antano Zaleskio bičiulių ratas ir lietuvių meilės lyrikos pradininkas Eduardas Jokūbas Daukša. Taip pat prisiminsime sukilėlį ir dailininką Mykolą Elvyrą Andriolį, minėsime Adomą Mickevičių ir mūsų istorijos tėvą Simoną Daukantą. Tai buvo epocha, kurią galima apmąstyti ir tyrinėti įvairiais aspektais, tačiau šiandien, minint savo valstybės atkūrimo šimtmetį, svarbu pagerbti ir tuos, kurie tolimoje perspektyvoje matė laisvą šalį ir tuo tikėjo.

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje

Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai

Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė

Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai

Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas

 
 


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai

Maloniai kviečiame ketvirtadienio vakarus leisti Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamuose kultūros istorijos vakaruose. Šio paskaitų ciklo tema – 1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3.

Renginių pradžia 17.30 val.

Bilieto kaina 0,60 Eur


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Lapkričio 30 d. Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?

Lapkričio 30 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“. Pranešėja – dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.Dabartinės Gedimino kalno būklės priežastys glūdi giliai praeityje. Pranešime pateikiamos žinios iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.–XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Gruodžio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas

Gruodžio 14 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas“. Istorikė dr. Zita Medišauskienė pasakos apie Z. Sierakausko gyvenimo kelią, jo vaidmenį sukilime, ryšius su Lietuva ir… vestuvinį žiedą. Nors 1863–1864 m. sukilimas tęsėsi apie metus laiko, Z. Sierakauskas tiesiogiai jame dalyvavo vos mėnesį. Nepaisant to, jis laikomas vienu pagrindinių sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vadų.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 11 d. 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos

2018 m. sausio 11 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgs sukilėlių tardymo protokolus, pateiks juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo istorikas papasakos apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje bus skiriama myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Bus mėginama atsakyti į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Ir pagaliau – ar galima tikėti tardymo protokoluose surašytais parodymais ir kaip juos vertinti.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita

Sausio 18 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita“. Pranešėjas – istorikas dr. Darius Staliūnas.

1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje buvo vadinamas „lenkų sukilimu“, „lenkmečiu“, valstiečių sukilimu prieš dvarininkus ir carizmą ar kovos už laisvę epizodu. Paskaitoje sužinosite ne tik, kaip lietuvių atminties kultūroje keitėsi šio istorinio įvykio įvardijimas bei vertinimas, bet ir kas tai nulėmė. Bus analizuojami profesionalių istorikų darbai ir publicistiniai tekstai, grožinės literatūros kūriniai, reklamos, meniniai filmai (bus rodomos ir filmų ištraukos).

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 25 d. Dalevskių šeima

Sausio 25 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Dalevskių šeima“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

Nuslopinus 1830–1831 metų sukilimą vėl pradėta telkti jėgas ir rengtis kovai. Kūrėsi naujos organizacijos, kurių tikslas – ginklu iškovoti laisvę. Būdinga tai, kad šiuo laikotarpiu daugelį vienos, o kartais net kelių organizacijų narius arba dalyvius siejo ne tik idėjos, bet ir giminystės ryšiai. Be abejo, tai buvo patikima konspiracijos forma, vėliau apgaubta tikrų ir išgalvotų pasakojimų. Šiame kontekste ryškiai išsiskiria vilniečių Dalevskių šeima: visi keturi broliai, šešios seserys ir visa laiminusi mama kaip kumštis laikėsi vienose gretose. Apolonijos Dalevskytės – Zigmanto Sierakausko žmonos, jos brolio Tito, sušaudyto 1864 m. pradžioje Lukiškių aikštėje, brolių Aleksandro, Prano ir kitų šeimos narių vardus anuomet minėjo visa kovojanti Lietuva, vieni laikydami šią šeimą pačia nelaimingiausia, kiti – didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais

Vasario 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“. Pranešėja – istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašys buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų. Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka.

Remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, lektorė mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė. Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai

Vasario 22 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

1863–1864 metų sukilime netrūko dailininkų ir poetų. Daugelis jų žuvo kautynėse ar mirė tremtyje. Paskaitoje prisiminsime tik tuos, kurie buvo labiausiai susiję su Lietuva ir savo kūryboje įprasmino ne tik to meto nuotaikas ir vaizdus, bet ir laisvės viltis. Iš jų išsiskiria vieno iš sukilimo organizatorių dailininko Antano Zaleskio bičiulių ratas ir lietuvių meilės lyrikos pradininkas Eduardas Jokūbas Daukša. Taip pat prisiminsime sukilėlį ir dailininką Mykolą Elvyrą Andriolį, minėsime Adomą Mickevičių ir mūsų istorijos tėvą Simoną Daukantą. Tai buvo epocha, kurią galima apmąstyti ir tyrinėti įvairiais aspektais, tačiau šiandien, minint savo valstybės atkūrimo šimtmetį, svarbu pagerbti ir tuos, kurie tolimoje perspektyvoje matė laisvą šalį ir tuo tikėjo.

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje

Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai

Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė

Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai

Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas

 
 


vasario 22, 2018 - balandžio 5, 2018 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal