Maloniai kviečiame ketvirtadienio vakarus leisti Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamuose kultūros istorijos vakaruose. Šio paskaitų ciklo tema – 1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3.

Renginių pradžia 17.30 val.

Bilieto kaina 0,60 Eur


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Lapkričio 30 d. Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?

Lapkričio 30 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“. Pranešėja – dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.Dabartinės Gedimino kalno būklės priežastys glūdi giliai praeityje. Pranešime pateikiamos žinios iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.–XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Gruodžio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas

Gruodžio 14 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas“. Istorikė dr. Zita Medišauskienė pasakos apie Z. Sierakausko gyvenimo kelią, jo vaidmenį sukilime, ryšius su Lietuva ir… vestuvinį žiedą. Nors 1863–1864 m. sukilimas tęsėsi apie metus laiko, Z. Sierakauskas tiesiogiai jame dalyvavo vos mėnesį. Nepaisant to, jis laikomas vienu pagrindinių sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vadų.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 11 d. 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos

2018 m. sausio 11 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgs sukilėlių tardymo protokolus, pateiks juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo istorikas papasakos apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje bus skiriama myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Bus mėginama atsakyti į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Ir pagaliau – ar galima tikėti tardymo protokoluose surašytais parodymais ir kaip juos vertinti.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita

Sausio 18 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita“. Pranešėjas – istorikas dr. Darius Staliūnas.

1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje buvo vadinamas „lenkų sukilimu“, „lenkmečiu“, valstiečių sukilimu prieš dvarininkus ir carizmą ar kovos už laisvę epizodu. Paskaitoje sužinosite ne tik, kaip lietuvių atminties kultūroje keitėsi šio istorinio įvykio įvardijimas bei vertinimas, bet ir kas tai nulėmė. Bus analizuojami profesionalių istorikų darbai ir publicistiniai tekstai, grožinės literatūros kūriniai, reklamos, meniniai filmai (bus rodomos ir filmų ištraukos).

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 25 d. Dalevskių šeima

Sausio 25 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Dalevskių šeima“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

Nuslopinus 1830–1831 metų sukilimą vėl pradėta telkti jėgas ir rengtis kovai. Kūrėsi naujos organizacijos, kurių tikslas – ginklu iškovoti laisvę. Būdinga tai, kad šiuo laikotarpiu daugelį vienos, o kartais net kelių organizacijų narius arba dalyvius siejo ne tik idėjos, bet ir giminystės ryšiai. Be abejo, tai buvo patikima konspiracijos forma, vėliau apgaubta tikrų ir išgalvotų pasakojimų. Šiame kontekste ryškiai išsiskiria vilniečių Dalevskių šeima: visi keturi broliai, šešios seserys ir visa laiminusi mama kaip kumštis laikėsi vienose gretose. Apolonijos Dalevskytės – Zigmanto Sierakausko žmonos, jos brolio Tito, sušaudyto 1864 m. pradžioje Lukiškių aikštėje, brolių Aleksandro, Prano ir kitų šeimos narių vardus anuomet minėjo visa kovojanti Lietuva, vieni laikydami šią šeimą pačia nelaimingiausia, kiti – didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais

Vasario 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“. Pranešėja – istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašys buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų. Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka.

Remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, lektorė mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė. Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai

Vasario 22 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

1863–1864 metų sukilime netrūko dailininkų ir poetų. Daugelis jų žuvo kautynėse ar mirė tremtyje. Paskaitoje prisiminsime tik tuos, kurie buvo labiausiai susiję su Lietuva ir savo kūryboje įprasmino ne tik to meto nuotaikas ir vaizdus, bet ir laisvės viltis. Iš jų išsiskiria vieno iš sukilimo organizatorių dailininko Antano Zaleskio bičiulių ratas ir lietuvių meilės lyrikos pradininkas Eduardas Jokūbas Daukša. Taip pat prisiminsime sukilėlį ir dailininką Mykolą Elvyrą Andriolį, minėsime Adomą Mickevičių ir mūsų istorijos tėvą Simoną Daukantą. Tai buvo epocha, kurią galima apmąstyti ir tyrinėti įvairiais aspektais, tačiau šiandien, minint savo valstybės atkūrimo šimtmetį, svarbu pagerbti ir tuos, kurie tolimoje perspektyvoje matė laisvą šalį ir tuo tikėjo.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje

Kovo 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje“. Pranešėja – menotyrininkė Vaida Ragėnaitė.

1863–1864 m. sukilimo įvykius sekė visa Europa. Periodinėje spaudoje publikuojamuose pranešimuose buvo aiškiai reiškiama užuojauta šaliai, nelygioje kovoje siekiančiai atgauti laisvę. Savaitraščių pirmuose puslapiuose buvo minimi ne tik laimėti mūšiai, sukilimo vadų vardai. Pasipriešinimo kovoje stipriausiu ginklu buvo laikomas katalikų tikėjimas ir meilė tėvynei. Didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu tapo dvasininkijos ir moterų įsitraukimas. Todėl spaudoje pasirodė ne tik mūšių scenų vaizdai, vadų portretai, bet ir šv. Mišių scenos, moterų juodais drabužiais siluetai.

Pranešime bus pateikta žinių iš Europos savaitraščių, kurie pristatė ir vertino 1863–1864 m. sukilimo įvykius Lietuvoje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, iliustruojanti, kaip sukilimas buvo interpretuojamas Europos periodinėje spaudoje, kokius politinius vertinimus atspindėjo publikuotos graviūros.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai

Kovo 15 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai“. Pranešėjai – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti septyniolikos asmenų palaikai. Remiantis istoriniais ir archeologiniais duomenimis nustatyta, kad tai 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai. Keliuose kapuose buvo aptikta kulkų ar jų fragmentų. Prie mirusiųjų palaikų buvo rasta medaliukų, kryželių, aprangos detalių. Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų tyrimai, parodyti juose surasti asmeniniai sukilėlių daiktai, kuriais remiantis bandoma identifikuoti sukilėlių tapatybes.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Kovo 29 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“. Pranešėja – Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė.

1864 m. kovo 22 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo pakartas Konstantinas Kalinauskas. Tai buvo paskutinė M. Muravjovo teroro ir egzekucijų auka nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą. Jis buvo ne tik vienas iš svarbiausių sukilimo vadų, bet ir, anot Juozo Kajetono Janovskio (1832 -1914), Varšuvos sukilimo organizacijos ir Tautinės Vyriausybės nario, „vienas iš kilniausių Lietuvos vyrų: doras, pilnas drąsos, proto ir energijos…“

Visa labai trumpo, bet turiningo K. Kalinausko gyvenimo istorija paskaitoje bus pasakojama remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais. Taip pat bus pristatoma jo giminės ir šeimos istorija. Pirminiai, dažniausiai niekur neskelbti archyviniai šaltiniai padės atskleisti K. Kalinausko kaip iškilios asmenybės, sukilimo vado ir publicisto talentus. Savo leistuose laikraštėliuose ir atsišaukimuose jis vienas pirmųjų Lietuvoje kėlė Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisės idėją. Jai liko ištikimas iki mirties. Paskutiniuose „Laiškuose iš po kartuvių“ jis prisakė mylėti Tėvynę ir tautą, tik dėl jos laimės „nepralieti bereikalingo brolių kraujo“.

Paskaita bus gausiai iliustruota Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentų skaidrėmis.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Balandžio 12 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai

Balandžio 12 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Gedimino kalne rastų sukilėlių palaikų tyrimai ir identifikavimas“. Pranešėjas – Vilniaus universiteto profesorius antropologas Rimantas Jankauskas.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje atliekant archeologinius tyrimus buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai.

Paskaitoje bus pristatomi naujausi palaikų antropologinių tyrimų duomenys ir jų identifikavimo eiga. Antropologiniais tyrimais nustatomi grupiniai ir individualūs duomenys (lytis, amžius, ūgis, ligos, sužalojimai, mirties aplinkybės), galintys turėti reikšmės identifikavimui. Ši informacija lyginama su archeologų ir istorikų pateiktais duomenimis. Asmens tapatybė nustatoma apibendrinus antropologinio ir istorinio pobūdžio informaciją, kaukolių ir turimų portretų sugretinimų rezultatus bei teismo medicinos genetinių tyrimų duomenis.

Darbas reikalauja glaudaus kelių institucijų – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų, Vilniaus universiteto antropologų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų – bendradarbiavimo. Jau turimi rezultatai nėra galutiniai, bet liudija tokio bendradarbiavimo sėkmę.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

 
 


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai


Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai

Maloniai kviečiame ketvirtadienio vakarus leisti Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamuose kultūros istorijos vakaruose. Šio paskaitų ciklo tema – 1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3.

Renginių pradžia 17.30 val.

Bilieto kaina 0,60 Eur


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

Lapkričio 30 d. Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?

Lapkričio 30 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“. Pranešėja – dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.Dabartinės Gedimino kalno būklės priežastys glūdi giliai praeityje. Pranešime pateikiamos žinios iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.–XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Gruodžio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas

Gruodžio 14 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas“. Istorikė dr. Zita Medišauskienė pasakos apie Z. Sierakausko gyvenimo kelią, jo vaidmenį sukilime, ryšius su Lietuva ir… vestuvinį žiedą. Nors 1863–1864 m. sukilimas tęsėsi apie metus laiko, Z. Sierakauskas tiesiogiai jame dalyvavo vos mėnesį. Nepaisant to, jis laikomas vienu pagrindinių sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vadų.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 11 d. 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos

2018 m. sausio 11 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgs sukilėlių tardymo protokolus, pateiks juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo istorikas papasakos apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje bus skiriama myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Bus mėginama atsakyti į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Ir pagaliau – ar galima tikėti tardymo protokoluose surašytais parodymais ir kaip juos vertinti.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita

Sausio 18 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita“. Pranešėjas – istorikas dr. Darius Staliūnas.

1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje buvo vadinamas „lenkų sukilimu“, „lenkmečiu“, valstiečių sukilimu prieš dvarininkus ir carizmą ar kovos už laisvę epizodu. Paskaitoje sužinosite ne tik, kaip lietuvių atminties kultūroje keitėsi šio istorinio įvykio įvardijimas bei vertinimas, bet ir kas tai nulėmė. Bus analizuojami profesionalių istorikų darbai ir publicistiniai tekstai, grožinės literatūros kūriniai, reklamos, meniniai filmai (bus rodomos ir filmų ištraukos).

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Sausio 25 d. Dalevskių šeima

Sausio 25 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Dalevskių šeima“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

Nuslopinus 1830–1831 metų sukilimą vėl pradėta telkti jėgas ir rengtis kovai. Kūrėsi naujos organizacijos, kurių tikslas – ginklu iškovoti laisvę. Būdinga tai, kad šiuo laikotarpiu daugelį vienos, o kartais net kelių organizacijų narius arba dalyvius siejo ne tik idėjos, bet ir giminystės ryšiai. Be abejo, tai buvo patikima konspiracijos forma, vėliau apgaubta tikrų ir išgalvotų pasakojimų. Šiame kontekste ryškiai išsiskiria vilniečių Dalevskių šeima: visi keturi broliai, šešios seserys ir visa laiminusi mama kaip kumštis laikėsi vienose gretose. Apolonijos Dalevskytės – Zigmanto Sierakausko žmonos, jos brolio Tito, sušaudyto 1864 m. pradžioje Lukiškių aikštėje, brolių Aleksandro, Prano ir kitų šeimos narių vardus anuomet minėjo visa kovojanti Lietuva, vieni laikydami šią šeimą pačia nelaimingiausia, kiti – didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais

Vasario 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“. Pranešėja – istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

1863 m. pavasarį Lukiškių aikštė Vilniuje tapo sukilėlių egzekucijų vieta. Egzekucijos pradėtos nuo katalikų dvasininkų. Tai nebuvo atsitiktinumas – imperijos valdžios įsitikinimu, katalikų dvasininkija buvo viena pagrindinių ginkluotos kovos iniciatorių. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas savo atsiminimuose vėliau rašys buvęs priverstas egzekucijas pradėti nuo kunigų kaip svarbiausių „maišto“ veikėjų. Kunigas Stanislovas Išora, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikaras, buvo pirmoji egzekucijų auka.

Remdamasi istoriografija ir pirminių šaltinių duomenimis, lektorė mėgins rekonstruoti kunigo S. Išoros gyvenimo istoriją. Suėmimo aplinkybių, tardymų ir teismo procedūrų kontekste bus aptariamas Žaludko vikaro nusikaltimo imperijos valdžiai pobūdis ir keliamas bausmės adekvatumo inkriminuotai nusikalstamai veikai klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš Lietuvos katalikų dvasininkus imperijos valdžios vykdytos represijos anaiptol ne kiekvienu atveju buvo aktyvaus jų dalyvavimo sukilime pasekmė. Paskaitoje bus pristatyta ir viena iš XX a. pradžioje keltų hipotezių apie kunigo S. Išoros palaikų palaidojimo vietą.

ŽIŪRĖTI PRANEŠIMO VAIZDINĘ MEDŽIAGĄ

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai

Vasario 22 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai“. Pranešėja – istorikė Vida Girininkienė.

1863–1864 metų sukilime netrūko dailininkų ir poetų. Daugelis jų žuvo kautynėse ar mirė tremtyje. Paskaitoje prisiminsime tik tuos, kurie buvo labiausiai susiję su Lietuva ir savo kūryboje įprasmino ne tik to meto nuotaikas ir vaizdus, bet ir laisvės viltis. Iš jų išsiskiria vieno iš sukilimo organizatorių dailininko Antano Zaleskio bičiulių ratas ir lietuvių meilės lyrikos pradininkas Eduardas Jokūbas Daukša. Taip pat prisiminsime sukilėlį ir dailininką Mykolą Elvyrą Andriolį, minėsime Adomą Mickevičių ir mūsų istorijos tėvą Simoną Daukantą. Tai buvo epocha, kurią galima apmąstyti ir tyrinėti įvairiais aspektais, tačiau šiandien, minint savo valstybės atkūrimo šimtmetį, svarbu pagerbti ir tuos, kurie tolimoje perspektyvoje matė laisvą šalį ir tuo tikėjo.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje

Kovo 1 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje“. Pranešėja – menotyrininkė Vaida Ragėnaitė.

1863–1864 m. sukilimo įvykius sekė visa Europa. Periodinėje spaudoje publikuojamuose pranešimuose buvo aiškiai reiškiama užuojauta šaliai, nelygioje kovoje siekiančiai atgauti laisvę. Savaitraščių pirmuose puslapiuose buvo minimi ne tik laimėti mūšiai, sukilimo vadų vardai. Pasipriešinimo kovoje stipriausiu ginklu buvo laikomas katalikų tikėjimas ir meilė tėvynei. Didvyriškumo ir patriotinio pasiaukojimo pavyzdžiu tapo dvasininkijos ir moterų įsitraukimas. Todėl spaudoje pasirodė ne tik mūšių scenų vaizdai, vadų portretai, bet ir šv. Mišių scenos, moterų juodais drabužiais siluetai.

Pranešime bus pateikta žinių iš Europos savaitraščių, kurie pristatė ir vertino 1863–1864 m. sukilimo įvykius Lietuvoje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, iliustruojanti, kaip sukilimas buvo interpretuojamas Europos periodinėje spaudoje, kokius politinius vertinimus atspindėjo publikuotos graviūros.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai

Kovo 15 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai“. Pranešėjai – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti septyniolikos asmenų palaikai. Remiantis istoriniais ir archeologiniais duomenimis nustatyta, kad tai 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai. Keliuose kapuose buvo aptikta kulkų ar jų fragmentų. Prie mirusiųjų palaikų buvo rasta medaliukų, kryželių, aprangos detalių. Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų tyrimai, parodyti juose surasti asmeniniai sukilėlių daiktai, kuriais remiantis bandoma identifikuoti sukilėlių tapatybes.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Kovo 29 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“. Pranešėja – Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė.

1864 m. kovo 22 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo pakartas Konstantinas Kalinauskas. Tai buvo paskutinė M. Muravjovo teroro ir egzekucijų auka nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą. Jis buvo ne tik vienas iš svarbiausių sukilimo vadų, bet ir, anot Juozo Kajetono Janovskio (1832 -1914), Varšuvos sukilimo organizacijos ir Tautinės Vyriausybės nario, „vienas iš kilniausių Lietuvos vyrų: doras, pilnas drąsos, proto ir energijos…“

Visa labai trumpo, bet turiningo K. Kalinausko gyvenimo istorija paskaitoje bus pasakojama remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais. Taip pat bus pristatoma jo giminės ir šeimos istorija. Pirminiai, dažniausiai niekur neskelbti archyviniai šaltiniai padės atskleisti K. Kalinausko kaip iškilios asmenybės, sukilimo vado ir publicisto talentus. Savo leistuose laikraštėliuose ir atsišaukimuose jis vienas pirmųjų Lietuvoje kėlė Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisės idėją. Jai liko ištikimas iki mirties. Paskutiniuose „Laiškuose iš po kartuvių“ jis prisakė mylėti Tėvynę ir tautą, tik dėl jos laimės „nepralieti bereikalingo brolių kraujo“.

Paskaita bus gausiai iliustruota Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentų skaidrėmis.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Balandžio 12 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai

Balandžio 12 d. 17.30 val. vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Gedimino kalne rastų sukilėlių palaikų tyrimai ir identifikavimas“. Pranešėjas – Vilniaus universiteto profesorius antropologas Rimantas Jankauskas.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje atliekant archeologinius tyrimus buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai.

Paskaitoje bus pristatomi naujausi palaikų antropologinių tyrimų duomenys ir jų identifikavimo eiga. Antropologiniais tyrimais nustatomi grupiniai ir individualūs duomenys (lytis, amžius, ūgis, ligos, sužalojimai, mirties aplinkybės), galintys turėti reikšmės identifikavimui. Ši informacija lyginama su archeologų ir istorikų pateiktais duomenimis. Asmens tapatybė nustatoma apibendrinus antropologinio ir istorinio pobūdžio informaciją, kaukolių ir turimų portretų sugretinimų rezultatus bei teismo medicinos genetinių tyrimų duomenis.

Darbas reikalauja glaudaus kelių institucijų – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų, Vilniaus universiteto antropologų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų – bendradarbiavimo. Jau turimi rezultatai nėra galutiniai, bet liudija tokio bendradarbiavimo sėkmę.

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

 
 


lapkričio 30, 2017 - balandžio 12, 2018 | Senasis arsenalas, muziejaus salė, Arsenalo g. 3


Kitos naujienos

Home buttonAtgal